Ignalinos šilumos ūkio situacija prieš kurį laiką buvo itin sudėtinga, nes kaip teigia jos miesto meras Bronius Ropė, miestas itin daug sunaudodavo dyzelino kuro.
„Jo suvartodavome apie 6 tūkst. tonų ir kada kainos pradėjo dramatiškai kilti, situacija buvo labai sudėtinga“, - savojo miesto patirtimi dalijosi B. Ropė.
Meras, dalyvaudamas konferencijoje „Šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymas: esama situacija ir galimybės“, pasakojo, kad Ignalina, siekdama sumažinti išlaidas, skiriamas šilumos ūkiui, patirties sėmėsi iš vieno Švedijos miesto, kuriame buvo pastatyta jėgainė.
„1997 metais šilumos kilovatvalandės kaina buvo 31 ct. Jeigu būtume nieko nedarę, šiandien kaina būtų apie 70 ct, tačiau turime 19,8 ct. Pirmas dalykas, ką darėme, tai pakeitėme visus katilus, kad galima būtų kūrenti atsinaujinančiais šaltiniais <...> Šiuo metu baiginėjame renovuoti visuomeninius pastatus, liko du nerenovuoti pastatai mieste. Šiuo metu jau esame pridavę užbaigtus 8 daugiabučius, dar 7 iki šių metų pabaigos pabaigsime renovuoti. Jeigu Vyriausybė pritars, bandysime naudoti lenkišką variantą, t.y. imsime paskolą ir renovuosime apie 60 namų, praktiškai beveik visą miestą“, - apie miesto planus pasakojo B. Ropė.
Jis teigė, kad gyventojai už šilumą mokės pagal skaitliuką, paskolos dalį grąžins pagal susitarimą per 10-15 metų.
„Dabar, sakykime, žmogus moka per mėnesį 400 Lt už šildymą. Po renovacijos jis mokės už šilumą 250 Lt ir 100 Lt už renovacijos pasekmes. Po 10 metų jam tie 100 Lt nusiims ir liks tik 250 Lt“, - kaip pavyzdį, kiek gyventojas mokės už renovuotą daugiabutį, pateikė Ignalinos miesto meras.
Kaip renovacijos finansavimo šaltinį meras minėjo „Jesicos“ daugiabučių renovavimo programą ir paskolas, kurias miesto savivaldybė sutiko pasiimti savo vardu.
„Ignalinos savivaldybė negavo nė lito paramos, pereinant nuo įvežtinio kuro prie atsinaujinančio. Viskas buvo daroma iš paskolų, arba privataus kapitalo pagalba“, - tikino jis, pridurdamas, kad miesto santykiai su privataus kapitalo įmonėmis yra labai draugiški. Vis dėlto, nors su privačiu kapitalu bendradarbiaujama glaudžiai, šilumos ūkio tvarkymas, B. Ropės tikinimu, yra išskirtinė miesto savivaldybės prerogatyva.
„Kada pamatysiu, kad privatus operatorius geriau tvarkosi už valstybinį, tada galvosiu. Bet šiandien Lietuvoje nematau ne tik šilumos, bet ir šiukšlių, vandens, namų aptarnavimo ūkyje, kad privatus kapitalas geriau tvarkytųsi. Privataus kapitalo pašaukimas yra pelnas“, - neabejojo B. Ropė. Todėl jis teigė, kad privatus kapitalas turėtų užsiimti gamyba, o ne valdymu: „Tegu privatus kapitalas gamina katilus, vamzdžius, renovuoja namus, tegu jie dirba šioje vietoje. Čia yra didžiuliai milijardai, jiems darbo sočiai. Tvarkyti (šilumos ūkį – aut. past.) vis dėlto yra monopolinė sritis“, - sakė Ignalinos meras.
