Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Sostinės daugiafunkciame komplekse su nacionaliniu stadionu gyvybės nedaug – vien smėlio kalnai ir nei vieno darbininko. Nors kalendorinis pavasaris jau atėjo, kol kas neaišku, kada čia sugrįš sunkioji technika.
Pasak sostinės savivaldybės, 155 mln. eurų kainuojantis projektas įstrigo Briuselio koridoriuose. Mat iki šiol vyksta susirašinėjimas su Europos Komisija. Tiesa, projektą perimti ketinanti nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ kol kas ginklų nesudeda.
„Tai yra parodija, suprantat, ir man kaip Lietuvos piliečiui, man šiek tiek gėda. Ir aš noriu įrodyti, kad užsispyrus, galima daug ką padaryti“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Kol kas už projektą valstybė nemoka. Sostinės meras Valdas Benkunskas ne kartą viešai akcentavo, kad Vyriausybė ir savivaldybė už kompleksą mokės tik tada, kai visi darbai bus padaryti – stadionas bus paruoštas naudojimui. „Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis anksčiau yra nurodęs, kad stadiono statybos gali užtrukti tarp dvejų ir trejų metų.
Kelia taupymo klausimą
Kartu valdantieji įnirtingai ieško pinigų gynybos finansavimui. Tam, kad 2030-aisiais Lietuva turėtų savo diviziją, reikia surasti papildomus 12 mlrd. eurų. Tuo pat metu, kai auga pinigų poreikis gynybai, valstybei po keleto metų gali tekti pradėti mokėti už jau pastatytą stadioną. O tokių labai brangių milijonus eurų kainuojančių idėjų sostinėje ne viena, tai akcentuoja ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Čia garsiai Vilniuje [skambėjo pasiūlymas] laivus paleisti upėje, kad kamščių sumažėtų. Vienas meras siaurino gatves, kitas dabar platina, gilina upę. Ar tai yra pirmaeiliai darbai, kurių laukia vilniečiai“, – retoriškai klausė A. Sysas.
Seimo opozicija praėjusią savaitę Gintautui Paluckui uždavė klausimą, ar, apart planų keisti mokesčių sistemą, Vyriausybė ieškos būdų, kaip valstybė, taupydama galėtų surasti papildomus milijonus reikalingus gynybai.
„Ar esate numatę taupymo priemonių?“ – teiravosi Seimo narė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Taip, yra numatomos ir taupymo priemonės tiek administracinės naštos mažinime per biurokratinių suvaržymų mažinimą, tiek atsisakant, perskirstant lėšas iš neefektyvių arba šiuo metu neprioritetinių projektų“, – tikino premjeras G. Paluckas.
„Tai galėtų būti 5-iais procentais mažinimas išlaidų kiekvienoje srityje per ministerijas ir tikrai yra projektų, kuriuos galima atidėti vėlesniam laikui“, – siūlė V. Čmilytė-Nielsen.
Viešajame sektoriuje – 5 proc. per daug darbuotojų
O štai Elonas Muskas Jungtinėse Valstijose valstybės tarnautojus atleidinėja tūkstančiais, taip karpydamas išlaidas. Tuo metu Lietuvoje Vyriausybė savo programos įgyvendinimo priemonių plane kalba apie dirbtinio intelekto panaudojimą siekiant efektyvumo.
„Dirbtinis intelektas, kurį tikrai galima įdarbinti apdorojant užklausas, net ir priimant sprendimus, kas labai sėkmingai daroma dabar versle, lygiai tas pat gali būti daroma ir valdžios institucijose, viešajame sektoriuje, ten tikrai nesunkiai galima sumažinti išlaidas, perskirstyti 5 procentus ir darbuotojų, ir išlaidų“, – įsitikinęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Pagal EBPO rodiklius, Lietuvoje viešajame sektoriuje dirba 24,8 proc. gyventojų, Europos Sąjungos vidurkis ir EBPO šalių yra 19 proc., mes turime 5 proc. per daug žmonių. <...> Biurokratas augina biurokratą, tai mes turime suvokti šitoje vietoje, kad tai neneša naudos“, – pabrėžė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Siūlo paimti iš savivaldybių
Buvusi Ingridos Šimonytės Vyriausybė anksčiau siūlė dalį gynybai reikalingo finansavimo paimti iš savivaldybių biudžetų. Tuomet buvo kalbų, kad iš gyventojų pajamų mokesčio tenkančio savivaldybėms būtų galima paimti apie 150 mln. eurų, tačiau, kilus pasipriešinimui, šį suma sumažinta iki 25 milijonų.
„Seime siūlėme į gynybos fondą nukreipti dalį ekonomikos augimo, kuris keliauja paprastai savivaldai, buvo pasiūlyta nukreipti gynybai. Turėjom tiek pasipriešinimą tiek savivaldybių asociacijos, tiek ir Seimo nariai priešinosi, to sprendimo priimti pilna apimtimi nepavyko“, – teigė buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Tai, ką planuoja Vyriausybė – praplėsti Nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir tas lėšas papildomai surinktas atiduoti savivaldybėms, tai šiuo laikotarpiu geresnis tikslas šitas lėšas nukreipti ne savivaldybėms, o krašto apsaugos finansavimui, nes labai tiesiogiai susiję yra nekilnojamasis turtas, kuriame gyvena žmonės, jį reikia saugoti“, – siūlė N. Mačiulis.
Tiek ekonomistai, tiek Seimo nariai mano, kad valstybė galėtų sugeneruoti nemažą dalį reikalingo finansavimo parduodama savo turtą.
„Valstybei priklausanti žemė, kuri yra įsiterpusi tarp kitų sklypų, galima ją būtų parduoti tiems žmonėms, kurie turi sklypą šalia. Ir taip keletą milijardų galima būtų nukreipti tiesiai krašto apsaugai“, – pasiūlymą pateikė G. Skaistė.
„Yra ir valstybės valdomų įmonių, ir savivaldybės įmonių, kurių arba nebūtinai reikia, arba galima dalį įmonių akcijų listinguoti, tokiu būdu pritraukti kapitalo“, – svarstė N. Mačiulis.
Seimo opozicija sako, kad aiškaus taupymo plano Vyriausybė neturi.
„Man labai keista, kad opozicijoje tik 3 mėnesius, o turėjo 4 metus šitais klausimais, jeigu ir užsiėmė, tai labai tyliai ir rezultato apčiuopiamo nebuvo. <...> Negalima taip op ir tu gausi kažką. Pas mus nėra Musko“, – juokėsi A. Sysas.
O štai vasarį posėdžiavusi Vyriausybės įsteigta Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisija rekomenduoja visoms ministerijoms 30 proc. sumažinti administracinę naštą trijose savanoriškai išskirtose srityse.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
