Į aukščiausio lygio vadovo kėdę daugiausiai taiko ekonomistai
Daugiau nei pusė šiuo metu ieškančių aukščiausio lygio vadovo darbo nurodo baigę ekonomikos mokslus. Mažiausiai tarp pretenduojančių į šias pareigas yra filologų - vos 1 proc., rodo personalo paieškos kompanijos "Search & Selection" analizė.
"Statistinis kandidatas į vadovo kėdę yra į ketvirtą dešimtmetį įkopęs vyras, turintis vadybinį išsilavinimą. Matyti labai aiški tendencija, jog į šias pareigas dažniau save siūlo tos kartos žmonės, kurie pirmieji po Nepriklausomybės atgavimo pradėjo mokytis nebe planinės, o rinkos ekonomikos", - sako "Search & Selection" atrankos departamento vadovė Lina Narvilaitė.
Personalo paieškos kompanija išanalizavo daugiau kaip 400 darbo paieškos anketų, kuriose kandidatai nurodė ieškantys aukščiausio lygio vadovo darbo. 52 proc. kandidatų teigia baigę ekonomikos mokslus, kas šeštas (17 proc.) turi inžinerinį išsilavinimą, 11 proc. kandidatų universitete įgiję teisinių, 9 proc. socialinių žinių. Vos po 4 proc. tarp kandidatų į vadovo pareigas užima žmonės, baigę gamtos mokslus arba informacinių technologijų studijas.
Didžioji dalis - 53 proc. - kandidatų baigę bakalauro studijas, 43 proc. turi magistro laipsnį. Vos 2 proc. nurodo apsigynę daktaro vardą, dar tiek pat pretendentų turinčių aukštesnįjį išsilavinimą.
"Nors rinkoje ir daugėja pretendentų į vadovo pareigas, turinčių magistro laipsnį, tačiau darbdaviai vis didesnį dėmesį kreipia į darbo patirtį, pasiektus rezultatus bei asmenines vadovo savybes - atsakomybę, savarankiškumą, užsibrėžto tikslo siekimą", - teigia L.Narvilaitė.
Daugiau nei trečdalis - 35,5 proc. - pretenduojančių į aukščiausio lygio vadovo pareigas nurodė jau turintys vadovaujamo darbo patirties. Didžioji dalis pretendentų yra vyrai, jie sudaro 72 proc. Vidutinis kandidatų amžius svyruoja nuo 33-38 metų.
