Ar investuotumėte į fondą, kurio valdytojas pasikliauja prietarais? Būtent tokius prekybos principus kuria ir tobulina Shingas Tat Chungas, rašo BBC.
Vaikino tėvai S. T. Chungo vardą parinko pasikonsultavę su būrėja, anot kurios, ankstesnis pasirinkimas buvo pernelyg ugningas. Kad ir ką bereikštų šis apibūdinimas. Šiaip ar taip S. T. Chungas nesiskundžia ir juokaudamas primena, kad šiandien jam visai gerai sekasi.
25 metų S. T. Chungas Londone baigė Karališkąjį menų koledžą. Vaikiną senokai žavėjo prietarai ir jų paplitimas visuomenėje, tad jis nusprendė įkurti prietarų fondą. Vieni žmonės savo pinigus patiki kostiumuotiems makleriams, kiti kompiuterių algoritmams, treti kaupia atsargas kojinėje, o S. T. Chungas siūlo investuoti remiantis astrologija ir numerologija.
S. T. Chungo fonde vertybinų popierių prekybą atlieka automatizuota kompiuterinė programa, kurią sukūrė Jimas Huntas. Vaikinai programą pavadino prietaringuoju robotu Sidu, mat programa sprendimą pirkti ar parduoti akcijas priima atsižvelgdama į įvairiausius visuomenėje paplitusius prietarus.
Tradiciniai finansininkų naudojami algoritmai tiria rinkos pokyčius ir priima sprendimus atsižvelgdami į ekonominius kintamuosius. Tuo tarpu Sidas atsisako vykdyti prekybą tryliktą mėnesio dieną, be to, jis neliečia tų vertybinių popierių kurių vertė prekybos metu yra tas pats skaičius trylika. Sidas atsižvelgia ir į mėnulio fazes. Jaunatis yra laikoma gera proga atlikti investicijas, tuo tarpu per pilnatį Sidas tampa apdairus. Jis užprogramuotas taip, kad artėjant pilnačiai padidintų turimų vertybinių popierių pardavimus, tarsi tikėtų, jog mėnulio fazė gali neigiamai paveikti bendrovių darbuotojų ir vadovų sprendimus.
Neįtikėtina, tačiau Sidas pats kuria savo prietarus. Tikrovėje žmonės, pastebėję ryšį tarp tam tikrų reiškinių, ima prietaringai žvelgti į analogiškas situacijas. Sidas taip pat stebi investicinio pasaulio reiškinius ir pastebėjęs įtartinus ryšius kuria savo neracionalius prietarus.
Beje, net ir fondo startavimo pradžia buvo suderinta su būrėja.
Visas šis projektas atrodo vienas didžiulis absurdas, tačiau Sidas ir prietarų fondas atskleidžia tam tikras tiesas. Viena vertus tarp žmonių vis dar gajus tikėjimas laimingais ir nelaimingais skaičiais bei kitais prietarais. Tačiau vargu ar norėtumėte savo pinigus atiduoti į astrologų rankas, juk investavimas yra rimtas reikalas, kuriame galioja tik ekonomikos taisyklės. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad beveik viskas gali tapti ekonomikos dalimi.
Biheivioristų atlikti tyrimai senokai įrodė, kad su pinigais mes elgiamės neracionaliai. Pirkėjus erzina kai ant prekės etiketės yra nurodoma PVM dalis kainoje, tuo tarpu tas pats įrašas čekyje nebesukelia jokių emocijų. Mūsų apsipirkimą lemia ne tik pinigų forma (grynieji ar kortelė), bet ir šaltinis. Vienaip išleidžiame banko paskolą, kitaip atlyginimą, o dar kitaip priedą, dovaną ar laimėjimą.
Vis dėlto nukrypimai nuo racionalių sprendimų, kai mus veikia gudri rinkodara yra viena, tačiau prietarai visai kas kita. Penktadienio 13 dienos efekto idėja gimė 1987 metais, dėka Majamio universiteto finansų profesorių Roberto Kolbo ir Ricardo Rodriguezo, kurie išsiaiškino, jog šiomis dienomis finansų rinkose galima kur kas lengviau prarasti pinigus. Žinoma, mokslininkai nesiekė įrodyti, kad penktadienis tryliktą dieną savaime yra kažkuom bloga diena, akademikai paprasčiausiai siekė pademonstruoti, jog gajūs prietarai veikia ir finansų pasaulio dalyvius.
Šie prietarai neigiamai veikia ekonomiką, tačiau leidžia klestėti pranašams, būrėjams ir kietiems panašios kategorijos veikėjams. S. T. Chungas apskaičiavo, kad vien tik JAV ekonomika per kiekvieną penktadienį 13 netenka šimtų milijonų JAV dolerių, nes žmonės šią dieną vengia priimti reikšmingus sprendimus ar paprasčiausiai užsiimti vartojimu. Honkongo NT specialistai teigia, kad kai kuriems butams dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra priklijuojama prasta etiketė, esą juose vaidenasi. Tokie butai tampa galvos skausmu pardavėjams, nes jų rinkos vertė gali smukti net 60 proc.
Neseniai „The Wall Street Journal“ rašė, jog daugelis Šanchajaus akcijų biržos prekeivių yra ne profesionalūs makleriai, bet paprasti gyventojai kurie atlieka statymus pasitelkę į pagalbą šioje kultūroje itin paplitusį tikėjimą laimingais ir nelaimingais skaičiais.
Vyriausiasis „American banker“ redaktorius Marcas Hochsteinas sako, kad iki šiol buvo sukurtas ne vienas racionalus prekybos algoritmas, kuris ilgainiui nuvylė investuotojus ir atnešė didelius nuostolius, tad bus įdomu stebėti prietarais paremto Sido investicinius rezultatus.
Prieš tris metus finansų profesorius iš Kopenhagos panoro sužinoti ar saulės ir mėnulio užtemimai kaip nors veikia akcijų biržas. Profesorius surinko 80 metų laikotarpio Niujorko akcijų biržos, S&P 500 bei „Dow Jones“ prekybos duomenis. Gabriele Lepori teigimu akcijų rinkos yra puikiausias prietarų atspindys, nes tokie įvykiai kaip saulės užtemimas tikrai veikia investuotojų nuotaikas. Paaiškėjo, kad užtemimų metu vidutinė grąžą gaunama iš prekybos akcijomis yra mažesnė nei tradicinių dienų vidurkis.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad prietarai didžiausią poveikį turi priimant itin svarbius sprendimus, nes tuo metu norima apsisaugoti nuo bet kokios rizikos. Ironiška, kad pagelbėti turintys prietarai tik pridaro ekonominės žalos.
Iš pradžių S. T. Chungą prietarai supo tik šeimos aplinkoje, vėliau jis nutarė rašyti tinklaraštį, kuriame tyrinėtų šią sritį. Galiausiai vaikinas nutarė, kad būtų visai įdomu pažiūrėti kaip prietarai veikia investuotojų mastymą. Pinigai, rizika ir prietarai yra glaudžiai susiję. Tereikia žvilgtelėti į kazino lošėjus, kurie neretai vadovaujasi asmeniniais prietarais.
S. T. Chungas savo projektu sako tenorėjęs švelniai pasišaipyti iš prietarų ir įrodyti, kad net pačiose rimčiausiose vietose protą gali įveikti iracionalizmas.
S. T. Chungas tikisi, kad jo fondas veiks vienerius metus. Vėliau jis bandys palyginti fondo rezultatus su kitų valdytojų pasiekimais. Jeigu fondui pavyks uždirbti, surizikuoti pasiryžę investuotojai atgaus pinigus, jei ne, teks susitaikyti su netektimi. Tiesa, S. T. Chungas visus susidomėjusius iš anksto įspėja, jog šis eksperimentas yra rizikingas, spekuliatyvus ir gali pradanginti visas investicijas.
Tuo tarpu S. T. Chungas renka vis naujus prietarus ir skaito pranešimus klausytojams iš „Microsoft“, CNBC, CNET ir „The Wall Street Journal“.
Paklaustas ar šis eksperimentas gali paskatinti jį siekti karjeros finansų srityje S. T. Chungas sako, kad tikrai nenorėtų rizikuoti svetimais pinigais. Kol kas 5 tūkst. svarų sterlingų prietarų fondas per pirmas tris prekybos savaites neteko 5 proc. vertės. Tuo pat metu NASDAQ100 indeksas ūgtelėjo 4 proc. Belieka sulaukti eksperimento pabaigos ir įvertinti galutinius rezultatus.
