Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia.
Praėjusių metų kovą ,,Soros Fund Management LLC“ buvo nubaustas 489 mln. forintų, arba didesne kaip 2 mln. dolerių bauda už manipuliavimą Vengrijos banko OTP vertybinių popierių kursu.
Vengrų ataka
Fondas ketino siųsti melagingus ir kitus investuotojus klaidinančius signalus apie susiklosčiusias sąlygas banko vertybinių popierių paklausos ir pasiūlos rinkoje bei šių popierių kainą. Per 2008 m. spalio 9 d. sesiją banko akcijų kursas nukrito 14 procentų. Problema ta, kad anksčiau George'o Soroso fondas su šiais vertybiniais popieriais buvo tiesiogiai susijęs. Po dienos tuometinis Vengrijos premjeras Ferenc Gyurcsany pareiškė, kad OTP akcijų kurso nusmukimas buvo ,,Vengrijos pinigų ir kapitalo rinkos ryškios, stiprios atakos“ dalis. Visa tai vyko tuo metu, kai Vengrijos ekonomika buvo kritinės būklės ir vengrai buvo prispirti prašyti Tarptautinio Valiutos Fondo ir Europos Sąjungos pagalbos. Šaliai buvo skirta 20 mlrd. dolerių paskola.
G. Sorosas oficialiai atsiprašė už savo fondo vykdytą operaciją. Tačiau tai jam nesutrukdė apskųsti Vengrijos Aukščiausiajam teismui nutartį dėl baudos skyrimo. 2010 m. pavasarį teismas atmetė G. Soroso apeliaciją, ir jam neužteks atsiprašymo – teks sumokėti maždaug 2,2 mln. dolerių baudą. Akivaizdu, kad G. Soroso rūpestis postkomunistinių šalių vystymusi, kuris taip dažnai deklaruojamas, turi savo ribas. Jo, kaip finansinio plėšrūno, puolančio krizės nualintus taikinius, instinktas neabejotinai būna stipresnis. Šiuo atveju neturėjo jokios reikšmės nei tai, kad G. Sorosas yra vengrų kilmės, nei kad anksčiau jis paskyrė 250 mln. dolerių Budapešte veikiančiam Vidurio Europos universitetui. Noras padėti iš savo asmeninių fondų gražiai dera su pelno geiduliu, nieku nesišlykštint.
G. Sorosas skundžiasi
Rugsėjo viduryje G. Sorosas apskundė Europos žmogaus teisių teismui Prancūzijos teismo nutartį, kuria filantropas 2002 metais nubaustas 2,2 mln. eurų bauda už pasinaudojimą slapta informacija. Ši byla tęsiasi jau 22 metus. 1988 metais, netrukus po Prancūzijos banko ,,Societe Generale“ privatizavimo, G. Sorosas nusipirko nemažą paketą jo akcijų. Nieko blogo čia neįžvelgtume, jeigu ne vienas faktas: sudarydamas akcijų pirkimo - pardavimo sandorį G. Sorosas jau žinojo, kad banko vertybiniais popieriais domisi kitų investuotojų grupė, ketinanti perimti jo kontrolę.
Iki 2006 metų finansų guru naudojosi kasacinėmis procedūromis, kurias numato Prancūzijos teisingumas. Perėjęs visas instancijas ir nieko nepešęs, guru nesustojo. Jis apkaltino teisės normų nevienodumą ir ilgai trunkančią procedūrą. Tuo tarpu pats anksčiau troško ją pailginti. Iš įtartino sandorio G. Sorosas turėjo gauti 2 mln. dolerių pelną.
Spekuliantas žino, ką kalba. Taip būtų galima atsakyti į G. Soroso pareiškimą 2008 metų gegužės pabaigoje, kuris pasirodė vienam spaudos leidiniui duotame interviu. G. Sorosas tuomet pasakė, kad naftos kainos augimas biržose yra ,,spekuliantų machinacija“. Tuo metu juodojo aukso barelio kaina viršijo 130 dolerių ir artėjo prie istorinės aukštumos. Tuokart guru konstatavo, kad nafta brangs, kol Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų ekonomikos nepatirs nuosmukio. Jeigu pasekti jo samprotavimo eigą, recesija šiose šalyse prasidėjo jau po dviejų mėnesių. Per keturis kitus mėnesius naftos kaina nukrito nuo daugiau kaip 140 dolerių už barelį iki šiek tiek mažiau kaip 40 dolerių. Ne pro šalį priminti, kad jau 2007 metų lapkričio mėnesį G. Sorosas buvo įsitikinęs, kad Amerikos ekonomika yra ant labai gilios bedugnės krašto. Tuo metu naftos barelis kainavo apie 90 dolerių. Ir vis dėlto, nėra jokių įrodymų, kad remdamasis šiais įsitikinimais G. Sorosas uždirbo iš naftos. Čia ne jo sritis.
Skaitydamas paskaitą Niujorko universitete 2007 metų lapkričio 5 dieną jis pareiškė, kad tiksliai žino, kaip elgiasi pagrindinės pasaulio valiutos. Su klausytojais šia žinia jis nepasidalijo. Be to, atsisakė atsakyti į klausimą apie dolerio likimą.
Galimas daiktas, neturėjo ką pasakyti šia tema, kadangi prieš keletą dienų Jimas Rogersas, ne mažiau šlovingas guru, kuris daugelį metų veikė drauge su G.Sorosu, pasmerkė JAV valiutą ,,suėdimui“, rekomenduodamas ją parduoti. Per penkis mėnesius, arba iki 2008 metų kovo, euro kursas paliko nuo 1,45 iki 1,6 dolerio. Vadinasi, tuo laikotarpiu lošiant prieš ,,žalią“, buvo galima uždirbti 10 procentų. Apsčiai, kaip valiutų rinkai. Kitas dalykas, kad ta J. Rogerso prognozė tikrai nebuvo pernelyg revoliucinė. Juk dolerio kursas aiškiai krito jau ilgą laiką, kuris tęsėsi nuo 2005 metų, ir šiai tendencijai niekas jokios grėsmės nekėlė. Paradoksalu, bet šią tendenciją apgręžė tik globalus finansinis krachas, kurio šaltinis buvo Jungtinėse Valstijose, ir po jo sekusi Amerikos ir viso pasaulio ekonomikos recesija.
Planinga euro ataka
Šių metų pradžioje finansų pasaulis suūžė kaip bičių avilys, kai ,,The Wall Street Journal“ paskelbė, kad pirmosiomis vasario dienomis Manhatene prie pietų stalo susitiko žinomiausi investuotojai ir rizikos draudimo fondų vadovai. Anot laikraščio, pagrindinė pokalbių tema buvo spekuliacinio lošimo, silpninant bendrą Europos valiutą, galimybių nagrinėjimas. Tas faktas, kad šiame sambūryje dalyvavo G. Sorosas, žmogus, kuris ,,nužudė svarą sterlingų“, iš karto sukėlė įtarimus, kad gerbiamame būryje ne tik keičiamasi nuomonėmis, bet planuojama euro ataka ar bent jau norima suderinti veiksmų valiutų rinkoje ,,bendrą politiką“.
Tuo pačiu laiku vis daugiau buvo girdima pasisakymų, pranašaujančių bendros valiutos kritimą ir net euro zonos iširimą. Vieno iš pirmųjų pasisakymų autorius – G. Sorosas.
Pietaujant buvo kalbama, kad euras gali susilyginti su doleriu. Vasario mėnesį, kuomet guru kartu stiprinosi, euro kursas buvo apie 1, 35 dolerio. Tad buvo šansas labai daug uždirbti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tuomet euras smuko jau gerus du mėnesius. Iš tikrųjų dideli rizikos draudimo fondai, atitinkamai elgdamiesi, galėjo uždirbti apie 10 procentų. Juk birželio pradžioje euro kursas pasiekė minimumą -1,187 dolerio, po to tendencija valiutų rinkoje radikaliai pasikeitė. Ar iš tiesų buvo suregztas sąmokslas ir įgyvendintas suderintas scenarijus dabar tiria Jungtinių Valstijų Teisingumo ministerija.
