„Drįsčiau teigti, kad yra sutarimas Vyriausybėje. Šiandien (penktadienį – BNS) kaip tik su Finansų ministerija turėjome susitikimą, apie tai kalbėjome. Aš taip suprantu, kad sutarimas yra“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete svarstant kitų metų valstybės biudžetą teigė E. Grikšas.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė ministro klausė, ar yra Vyriausybėje sutarimas nuo kitų metų taikyti tokią pelno mokesčio lengvatą.
„Kiek mes irgi esam kalbėję su Seimo kolegomis, tikrai palaikymas jaučiamas būtent šiai iniciatyvai. Būdamas šiame komitete irgi prašau to palaikymo, nes tai įrankis, kuris tikrai reikalingas Lietuvos konkurencingumui“, – teigė E. Grikšas.
Komiteto vadovė demokratė Jekaterina Rojaka abejoja, ar kitais metais pavyks į biudžetą surinkti 15 proc. daugiau pelno mokesčio.
„Dėl pelno mokesčio pajamų augimo 15 proc., kuris yra numatytas, įskaičiuotas (kitų metų biudžete – BNS)... bet tikėtina, kad jo nebus“, – teigė politikė.
Ministerija siūlo iki 2033 metų taikyti 200 proc. pelno mokesčio atskaitą investicijoms į gamybos robotizavimą, automatizavimą, dirbtinio intelekto sprendimus ir kitas pažangias technologijas.
Anksčiau ministras yra sakęs, kad ši lengvata spartintų Lietuvos BVP augimą po 0,25 proc. punkto kasmet – maždaug dešimtadaliu greičiau nei ekonomika auga įprastai. Lengvata leistų greičiau modernizuoti pramonės įmones ir kasmet sukurtų apie 1,7 tūkst. naujų darbo vietų.
Lengvata būtų taikoma investicijoms į 14 pažangių technologijų sričių. Tarp jų – robotikos ir automatizacijos sprendimai, dirbtinio intelekto ir duomenų analitikos sistemos, pramoninis daiktų internetas, skaitmeninio dvynio technologijos, pažangios kokybės kontrolės sistemos, autonominės logistikos sprendimai, pažangios energetinio efektyvumo ir dekarbonizacijos technologijos.
Lengvata būtų taikoma ne tik technologijų įsigijimui, bet ir jų diegimui – instaliavimui, integracijai, testavimui bei darbuotojų apmokymui.
Dėl pelno mokesčio lengvatų į biudžetą per metus nesurenkama apie 808 mln. eurų.
