Praėjusių metų birželio 13-ąją į geležinkelio pervažą Pušaloto gatvėje, degant raudonam šviesoforo signalui ir esant nuleistai užkardai, įvažiavusi ir plastikinį užtvarą sulaužiusi Panevėžio rajono gyventoja 41 metų D. G., lengvai nepasidavusi geležinkelininkų spaudimui atlyginti žalą, pasielgė teisingai. Iš jos daugiau kaip 6 tūkstančių litų reikalavusi bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ persigalvojo ir nusprendė šiuos pinigus išsireikalauti iš draudimo bendrovės „Compensa Vienna insurance group“, kurioje buvo apdraustas avariją sukėlęs automobilis.
Ėjo lengviausiu keliu
Draudikai geležinkelininkams už sulaužytos užtvaros remontą buvo sumokėję 3095 litus – tiek, kiek jie buvo nurodę pirmoje sąskaitoje. Tačiau paskui jau prakalbo apie tris kartus didesnį – net 9297 litų – nuostolį.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ žalas administruojantis darbuotojas Povilas Grubliauskis neslėpė, kad mėgino eiti lengviausiu keliu ir draudikų nesumokėtą žalos skirtumą – 6202 litus – išsireikalauti iš avarijos kaltininkės D. G. Paskui esą moteris galėjo gražiuoju ar per teismą iš draudimo kompanijos gauti tokio dydžio kompensaciją.
Geležinkelininkai, Panevėžio rajono gyventojai paštu siuntinėję raginimus greičiau atsiskaityti ir grasinę teismais, staiga susizgribo esą humaniški. Jie nusprendė palikti ramybėje avarijos kaltininkę ir griebti už pakarpos draudikus.
Pasak P. Grubliauskio, vengiančią padengti visą žalą bendrovę „Compensa Vienna insurance group“ jie padavė į teismą. Jis patikino, kad užtvarą sulaužiusiai vairuotojai geležinkelininkai finansinių pretenzijų nebeturi.
Nuostolis išaugo tris kartus
Apie tragikomišką situaciją, į kurią pateko D. G., „Sekundė“ rašė sausio 19 dienos numeryje.
Moters gyvenimo draugas Algimantas Lukoševičius papasakojo apie, jo nuomone, geležinkelininkų siekį pasipelnyti iš paprastų žmonių ir įžūlų jų elgesį.
A. Lukoševičiaus draugė, sukėlusi eismo įvykį Pušaloto gatvėje, geležinkelio pervažoje, neneigė savo kaltės. Moteris aiškino, kad apakinta tą dieną ryškiai šviečiančios saulės nepastebėjo, jog užtvaras nuleistas, įvažiavo į pervažą ir sulaužė užkardą.
Pasak vyro, buvo sugadintas tik plastikinis užkardas, o pakėlimą ir nuleidimą reguliuojantis mechanizmas nebuvo pažeistas.
Automobilio savininkas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apsidraudęs bendrovėje „Compensa Vienna insurance group“. Žmogus tikėjosi, kad nuostolį atlygins draudikai.
Jis rodė dokumentus, kuriuose matyti, kad „Lietuvos geležinkeliai“ tai draudimo kompanijai nurodė patyrę 3095 litų žalą. Esą tiek kainuos nulaužtas užkardas ir jo taisymo darbai.
Draudimo kompanija tą sumą pervedė geležinkelininkams. Tačiau iš A. Lukoševičiaus pareikalavo padengti pusę sumos. Draudimo sutartyje buvo numatyta, kad automobilį vairuos asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų vairavimo stažą. Jo draugė turėjo mažesnę vairavimo patirtį.
Vyras su draudikais sutarė, kad 1500 litų jiems sumokės per kelis kartus.
A. Lukoševičius draudimo bendrovei jokių pretenzijų neturėjo. Jis tik suabejojo geležinkelininkų draudikams pateikta užkardo tvarkymo darbų sąmata. Pasak jo, plastikinis pervažos užtvaras, vadinamoji lazda, kainuoja kelis šimtus litų. Ją pritvirtinti keliais varžtais, anot pašnekovo, irgi nereikėjo daug išlaidų.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje A. Lukoševičių ir jo gyvenimo draugę D. G. ištiko šokas, kai geležinkelininkai iš jų pradėjo reikalauti 6202 litų.
Avarijos kaltininkei „Lietuvos geležinkeliai“ atsiuntė raštą, kuriame teigė, kad užkardas buvo vertas 9297 litų.
Geležinkelininkai skambino A. Lukoševičiui į Suomiją, kur jis tuo metu dirbo, raštu ragino jo draugę atsiskaityti, galiausiai jai pateikė ultimatumą – jeigu nesumokės pinigų iki gruodžio 21 dienos, bus kreiptasi į teismą.
Apstulbusieji neskubėjo vykdyti monopolininkės reikalavimų. A. Lukoševičius pareiškė pats paduosiąs „Lietuvos geležinkelius“ į teismą.
Jis stebėjosi, kad geležinkelininkai draudikams nurodė patyrę vienokio dydžio žalą, o jiems – kitokio.
Nuostolį padidino viešasis konkursas
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Algis Palionis šią savaitę „Sekundei“ atsiuntė komentarą, kuriame paaiškino, kodėl jų pačių suskaičiuotas nuostolis išaugo tris kartus.
Pasak jo, bendrovė draudimo kompanijai iš pradžių pateikė apytikslę darbų sąmatą – 3095 litų. Sutvarkyti nuleidžiamam užtvarui buvo paskelbtas viešasis pirkimas ir pasirinktas mažiausią kainą – 9297 litus – pasiūlęs rangovas.
Kadangi „Compensa Vienna insurance group“, gavusi tokio dydžio sąskaitą, nepervedė dar 6202 litų, „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė pretenziją avarijos kaltininkui.
Tačiau paskambinus jo kolegai P. Grubliauskiui, šis pareiškė, kad bendrovė nutarė pinigus išsireikalauti iš draudikų.
Anot pašnekovo, „Lietuvos geležinkeliai“ teisiškai gali reikalauti nuostolį padengti tiek avarijos kaltininkų, tiek draudikų. Iš pradžių buvo pasirinktas pirmas kelias, paskui nutarta eiti antruoju. P. Grubliauskio nuomone, šioje situacijoje nuostolį vis dėlto turėtų atlyginti draudimo kompanija.
Nors geležinkelininkai D. G. finansinių pretenzijų nebeturi, vis dėlto ji ir jos draugas dar negali lengvai atsikvėpti.
Jeigu draudikai „Lietuvos geležinkeliams“ sumokės reikalaujamus 6202 litus, paskui pusę šios sumos galės reikalauti iš savo kliento A. Lukoševičiaus. Mat jis nesilaikė draudimo sutarties taisyklių – savo „Audi“ leido vairuoti penkerių metų vairavimo stažo neturinčiai moteriai.
Inga SMALSKIENĖ
