FNTT ketvirtadienį pranešė, kad įtariamieji valdė daugiau nei 30 įmonių, veikiančių maitinimo, autoservisų, statybos sektoriuose. Vienos vykdė veiklą, kitos buvo naudojamos kaip priedanga fiktyviems sandoriams pagrįsti. Pastarųjų vadovais dažnai būdavo paskirti statytiniai asmenys iš ne Europos Sąjungos šalių.
FNTT įtaria organizuotą grupę nesumokėjus mažiausiai 1 mln. eurų mokesčių
Įtariama, kad įmonių vadovai susitardavo dėl sandorių, kurie iš tiesų nevykdavo, dirbtinai padidindavo perkamų prekių ar paslaugų kainas, taip siekdami susimažinti mokėtiną PVM. Vėliau, įtariama, pagal išrašytas sąskaitas faktūras atlikdavo mokėjimus tarp susijusių įmonių, o galiausiai pinigai būdavo išgryninami ir per tarpininkus grąžinami pirminiam siuntėjui. Skaičiuojama, kad taip veikiant buvo galimai nesumokėta ne mažiau kaip 1 mln. eurų PVM.
Siekiant surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, spalio mėnesį FNTT pareigūnai atliko 28 kratas, per jas paimti kompiuteriai, mobilieji telefonai, rasta grynųjų pinigų.
Įtarimai dėl galimo sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos pareikšti aštuoniems pagrindiniams schemos organizatoriams – Lietuvos ir ne ES šalių piliečiams. Įtariamieji yra žinomi teisėsaugai, ne kartą teisti.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apribojo nuosavybės teises turtui, kurio vertė siekia 1,5 mln. eurų.
Už sukčiaujant išvengtą labai didelės vertės turtinę prievolę teismas gali skirti laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Juridinio asmens naudojimas neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.





