Šalies pramonininkai, antradienį Vilniuje pokalbiui pasikvietę šalies bankų atstovus ir kitus valdžios pareigūnus, išgirdo finansų ministro Rimanto Šadžiaus pasiūlymą prie valdžios neprileisti konservatorių (Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų).
„Man yra baisu, kad vienos rimčiausių partijų Lietuvoje trylika galvų paspaudė mygtukus ir pakėlė ranką prieš litą. Ir tai buvo neeiliniai žmonės. Tai buvo Irena Degutienė - ekspremjerė, Rasa Juknevičienė - partijos ideologė, Jurgis Razma - Seimo kancleris. Šitai man labai nepatinka. Aš manau, kad turime padaryti viską, kad tokie žmonės prie valdžios arba neprieitų, arba kažkokiu būdu perduoti jiems žinią, kad mes neturime rizikuoti litu vardan kažkokių rinkiminių dalykų“, - Pramonininkų konfederacijos posėdyje antradienį pareiškė R.Šadžius.
Netikėtas finansų ministro viražas salėje tarp pramonininkų sukėlė šurmulį.
„Baigiau tą rinkiminę temą, dabar - apie ateitį“, - verslininkų dėmesį bandė susigrąžinti R.Šadžius.
Seimo nariai birželio pabaigoje priimtu oficialiu dokumentu paragino Vyriausybę atšaukti fiksuotąjį lito ir euro kursą. Vėliau tie patys Seimo nariai jau aiškino nesupratę, už ką balsavo.
Daugelis valdžios atstovų bei nepriklausomų finansų analitikų vienareikšmiškai tvirtina, kad toks sprendimas būtų žalingas šaliai ir pakenktų jos tarptautinei reputacijai.
1994 metais priimtu Lito patikimumo įstatymu litas fiksuotu kursu buvo susietas su JAV doleriu, o vėliau - su euru. Šis sprendimas padėjo gerokai sumažinti infliaciją.
