Analitikės teigimu, labai dažnai įtampa kyla periferijose ir tik vėliau persimeta į patį centrą.
Krito eksportas
Gegužę, lyginant su praėjusių metų rezultatais, Kinijos eksportas išaugo vos 1 proc. Nors dar balandį oficiali statistika skelbė apie 14,7 proc. siekiantį metinį augimą.
Tokius drastiškus pokyčius lėmė vyriausybės tyrimas dėl įtarimų, kad kai kurios bendrovės, siekdamos Honkonge gauti pigesnių paskolų, klastojo savo eksporto duomenis ir gerokai juos išpūtė.
Vėliau bendrovės šias pigias paskolas nukreipdavo į šešėlinę bankininkystę, kuri garantavo didesnę grąžą.
Tai reiškia, kad realus Kinijos eksportas ir ekonomikos augimas pastaruoju metu buvo mažesnis nei skelbiama oficialioje statistikoje.
Brangsta pinigai
Mažesni Kinijos bankai susiduria su problemomis norėdami gauti lėšų tarpbankinėje paskolų rinkoje, nes birželio pabaigoje ženkliai ūgtelėjo tarpbankinės palūkanų normos.
Brangstant skolinimuisi, bankas „Everbright“ neišgalėjo laiku grąžinti 6 mlrd. juanių paskolos Pramonės bankui.
Finansų alchemija
Pramonės atsotvai griebėsi klastoti eksportuotų prekių sąskaitas faktūras, tuo tarpu Kinijos bankai ėmėsi finansų alchemijos. Per pirmą šių metų ketvirtį bankai išdavė 670 mlrd. juanių vertės trumpalaikių paskolų. Ši suma 198 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai.
Anot „J Capital Research“ įkūrėjos Anne Stevenson-Yang, per pastaruosius keletą metų Kinijos bankai išmoko manipuliuoti buhalteriniais balansais, konstruoti naujus finansinius instrumentus ir iš oro kurti naujas paskolas.
Finansininkės teigimu, jei tik vyriausybė nutars uždrausti bankų manipuliacijas smarkiai nukentės smulkūs ir vidutiniai šalies bankai, kurie susidurs su likvidumo problemomis.
Verslas meluoja
Tyrimai atskleidė, kad Kinijos bendrovės klastoja ir pelno duomenis. „Caijing“ pranešime teigiama, esą 71 Guangdongo regiono bendrovė bendrai sudėjus savo pelnus išpūtė daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.
Panaši padėtis ir kituose šalies regionuose. Anot bendrovės „Fujian“ apskaitininko, vieša paslaptis, kad daugelis ekonominių Kinijos rodiklių yra abejotini.
Bendrovės siekia pritraukti kreditavimą nekilnojamo turto ir infrastruktūros projektams, todėl neretai pagražina savo finansinius rezultatus. Verslo skolos Kinijoje gali siekti 220 proc. BVP.
Skolos skandina regionus
Kinijos verslas ir regioninė valdžia nebesugeba generuoti pakankamai lėšų, kad galėtų apmokėti susikaupusias skolas todėl ieško naujų paskolų. Su vietos valdžia susijusios finansų institucijos mielai finansuoja tokius subjektus, tačiau reikalauja mokėti 17,5-20 proc. metines palūkanas. Mainais korupcijos nevengiantys bankininkai reikalauja tik abejotinos vertės užstato.
Eksporto rodiklių ir trumpalaikių bankinių paskolų klastojimas negali tęstis amžinai. Vos tik išnyks dirbtinai sukurtas perteklinis likvidumas užsisuks ir paskolų kranelis, o vietos valžia ir verslas neteks galimybės refinansuoti susikaupusių skolų.
