Ji teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Miškų infrastruktūros gerinimas“.
Pasak Nacionalinės agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Projektų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Dambrausko, pagal šią veiklos sritį finansuojamos išlaidos miško keliams su žvyro danga, sausinimo grioviams, pralaidoms, tiltams ir kitiems hidrotechniniams statiniams įrengti ar rekonstruoti. Tiesa, miško sausinimo sistemų įrengimas ir rekonstrukcija paramos lėšomis kompensuojama tik nepriklausančiuose „Natura 2000“ tinklui vietovėse, taip pat didelės gamtinės vertės teritorijose.
Nusprendę miškų infrastruktūrą gerinti nuomojamame miške ir gauti paramą, turi žinoti, kad miškas iš privačių asmenų gali būti nuomojamas, valdomas panaudos ar kitais pagrindais, tačiau nuo paramos sutarties pasirašymo ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Tokiais atvejais nuomos, panaudos sutartys turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre.
Beje, pasikeitus įgyvendinimo taisyklėms, nuo praėjusių metų rugpjūčio paraiškas pagal minėtą veiklos sritį gali teikti ir valstybinių miškų valdytojai.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad parama valstybinių miškų valdytojams teikiama tik tuo atveju, jei miško infrastruktūros gerinimo projektas teiks naudą ir privačių miškų savininkams. Pavyzdžiui, rekonstruotas miško kelias pagerintų privažiavimą ir prie privataus miško. Teikiama nauda turi būti pagrindžiama projekto apraše ar kituose su paramos paraiška pateiktuose dokumentuose.
Išlaidas kompensuoja vėliau
„Paramos lėšomis finansuojama ne tik infrastruktūros gerinimo sąnaudos, bet ir miškotvarkos projekto parengimo bei jo viešinimo išlaidos, – dėstė Rimantas Dambrauskas. – Svarbu pabrėžti, kad bendrųjų išlaidų dalis gali sudaryti iki 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tarp jų ne daugiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų gali būti skirta projekto aprašymo parengti ir konsultacijoms projekto įgyvendinimo klausimais“.
Pagal veiklos sritį „Miškų infrastruktūros gerinimas“ finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 690 560 Lt.
Šiai veiklos sričiai taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Vadinasi, paramos gavėjas turi pradėti vykdyti projektą savo ar skolintomis lėšomis, o vėliau teikti NMA mokėjimo prašymus.
Paramos gavėjas po kiekvieno projekto įgyvendinimo etapo, kaip numatyta paramos sutartyje paramai gauti, pateikia nustatytos formos mokėjimo prašymą. Nuo praeitų metų gruodžio 31 d. galima teikti jau iki šešių mokėjimo prašymų (anksčiau buvo 3).
Neišnaudotų pinigų grąžinti nereikia
Dar pernai buvo priimtas aktualus paramos gavėjams įgyvendinimo taisyklių pakeitimas: nepanaudojus visos skirtos paramos sumos dėl sumažėjusių projekte numatytų išlaidų vertės galima numatyti kitas tiesiogiai su vykdoma veikla susijusias tinkamas finansuoti išlaidas. Kitaip sakant, jei paramos suma didesnė, nei patirtos išlaidos, skirtumą galima panaudoti kitoms tinkamoms finansuoti išlaidoms.
R.Dambrausko teigimu, paraiškas ir reikiamus dokumentus paramai gauti priima ir registruoja NMA teritoriniai skyriai pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą. Pavyzdžiui, jei miško infrastruktūros gerinimo projektas bus vykdomas Anykščiuose, tuomet paraiška turi būti teikiama Utenos teritoriniam skyriui.
Paraiškos su projekto partneriais nepriimamos. Užregistravus paramos paraišką, pirmiausia atliekamas jos administracinės atitikties tikrinimas, kuris trunka iki 10 darbo dienų. Šio tikrinimo metu nustatoma, ar paraiška yra tinkamai užpildyta ir ar pateikti visi reikalingi dokumentai. Būtina miško valdai, į kurią bus investuojama, pateikti miškotvarkos projektą su suprojektuotomis priemonėmis, kurioms prašoma paramos. Vėliau tinkamai užpildytos paraiškos perduodamos tolesniam vertinimo etapui. Su teigiamai įvertintų paraiškų teikėjais pasirašomos paramos teikimo sutartys.
Meilė Taraškevičienė
