„Tokio biudžeto, koks jis dabar suplanuotas, manau, kad priimti Lietuva nesiryš, o jeigu ryšis, tai būtų labai didelė rizika“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas nesutiko su argumentu, kad panašų biudžeto deficitą planuoja ir dalis kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Pasak jo, didesnės šalys turi daugiau fiskalinės laisvės, o mažos valstybės yra labiau pažeidžiamos.
„Tos šalys didesnės ir jos gali sau leisti daugiau fiskalinės laisvės. Mažytės šalys yra labiau pažeidžiamos. Tiesiog esi mažas, tad būk mielas – neišsišok“, – teigė jis.
Ž. Maurico teigimu, šiuo metu ieškoma priemonių, kurios leistų deficitą sumažinti bent iki 3,5 proc. BVP, tačiau tikslas turėtų būti mažesnis nei 3 proc. BVP deficitas.
„Aišku, tikslas būtų turėti deficitą žemiau 3 proc. BVP, bet vėlgi tai nebus lengva padaryti. Kaip pavyzdys, jeigu kitų mokesčių mes neliestume, tai turėtume pridėtinės vertės mokestį (PVM) pakelti maždaug 3 procentiniais punktais, kad rodiklį sumažintume nuo 3,8 proc. iki 2,8 proc. BVP. PVM tarifas tada kiltų iki estiško lygio – nuo 21 iki 24 proc.“, – kalbėjo jis.
Kaip skelbė ELTA, šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė (VK) savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.
