„Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.
Rokas Grajauskas: didėja atotrūkis tarp atlyginimų augimo ir našumo
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pradėjęs diskusiją savo pastebėjimais iš karto pabrėžė, kad atlyginimai auga daug sparčiau nei pačių gyventojų darbo našumas. Tai turi poveikį ir eksportui.
„Istoriškai matome, kad egzistuoja sąryšis tarp našumo ir eksporto plėtros. Kai našumas neauga, o atlyginimai auga, pradeda buksuoti eksportas. Tai natūralu, nes sąnaudos auga, tada reikia didinti produkcijos kainą, ji tampa mažiau paklausi užsienio rinkose. Eksportas pagrindinis mūsų ekonomikos rodiklis vis dar. Didžioji dalis bendrajame vidaus produkte ir tad buksuojant eksportui tikrai pajaustume tai ekonomikoje.
Ateityje nematome priežasčių, dėl ko atlyginimai galėtų mažėti. Tačiau vidinė situacija rodo, kad daro jėgos labai, paklausa darbo jėgai didėja, o galimybių įdarbinti ką laisvo lieka vis mažiau. Šita paklausa stumia atlyginimus į priekį ir taip iškyla grėsmė mūsų eksportui, nes našumas auga per lėtai. Maksimaliai 1-2 proc. per metus“, - sako ekonomistas.
Dėl šios priežasties Vyriausybei pirmiausia siūloma atsigręžti į švietimo reformas. Nes tik kvalifikuoti jaunuoliai galės užpildyti trūkstamas darbo vietas. O Darbo jėga bet kurios ekonomikos stuburas.
„Dėl to reikia kokybės, o ne kiekybės švietime. Mažiau universitetų, mažiau studentų, mažiau aptarnaujančio personalo. Sukoncentruoti resursus, mokėti didesnius atlyginimus. Regionuose ypatingai svarbus techninis ir inžinerinis mokymas. Per daug dominuojančių kirpėjų, šokių, statybų specialybių. Ir jei norime pritraukti į regionus tai turi bendradarbiavimas tarp verslo ir profesinio mokyklų intensyvesnis. Be to, svarbu užsienio talentų pritraukimas“, - tikina R. Grajauskas siūlantis internacionalizuoti švietimo sistemą, dėstyti daugiau anglų kalba ir pritraukti jaunuolių iš užsienio. būti didesnis.
Pagal našumą gamyboje atsiliekame nuo europinio lygio, tad verslai turi investuoti ne tik į techniką, bet ir į pačius žmones. Nes vien valdžios investavimų į žmogiškąjį kapitalą nepakaks.
Taip pat patariama plėstis vertės kūrimo grandinėje – kurti prekinį ženklą, stipresnę rinkodaros sistemą, išskirtinio dizaino turėjimas, užtikrinti inovacijas. Atlyginimams Lietuvoje augant tai – neišvengiamybė.
Jekaterina Rojaka: reikia stebėti išorinę aplinką
Svarbu ne vien vidiniai veiksniai, bet ir visame pasaulyje vykstantys procesai – rinkimai Europoje, Kinijos ekonomika. 2016 metai įnešė didžiulį neapibrėžtumą, kuris nepadeda verslo aplinkai.
DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka teigia, kad išorinius šokus sunku prognozuoti, bet reikia stebėti Kinijos kietąjį nusileidimas, pinigų politikos perversmus įvairiose valstybėse. Juos galima bus matyti jau kitais metais ir dėl „Brexit“, ir dėl D. Trumpo. Kyla ir geopolitinė įtampa dėl konstitucijos Italijoje, rinkimo Vokietijoje ir Prancūzijoje.
„Visa tai apkarpytų mūsų galimybes augti ateityje, ir turint omeny, kad mūsų įmonės auga į netradicines rinkas – eksportuojama į JAV ir pan., būtų sunkiau. Dalį išorinio šoko jau pamatysime kitais metais. Jei „Brexit“ turėjo ribotą poveikį per svarą, tai kitai metais Jungtinės Karalystės augimas bus nukarpytas dvigubai, o taipogi tirpsta ir euro zonos bei Europos Sąjungos augimas“, - sako J. Rojaka.
Mūsų šalį ji palygina su laiveliu audringoje jūroje. Ar sugebėsime laviruoti ir kaip elgsis kapitonas. Dėl to itin svarbu stebėti valdžios ir verslo santykius, kad ryšiai nenutrūktų.
„Svarbu, kad nebūtų blaškomasi tarp prioritetų. Tai kenkia investicijų sprendimams, pritraukimui, o ir mūsų verslininkų investicijos į Lietuvą. Verslininkai turi ieškoti konstruktyvaus dialogo su valdžia ir žiūri ne tik verslui naudos, bet ir darbuotojams. Reikia stebėti socialinius sprendimus, nes bet kurie socialiniai sprendimai neturėtų kenkti investicijoms. Vyriausybė turi žiūrėti per ilgalaikio augimo potencialo prizmę – imigracijos skatinimą ir investicinės aplinkos gerinimą“, - sako ekonomistė.
Verslininkai skatinti nepamiršti apie finansinių priemonių galimybes, apsisaugoti nuo svyravimų, investuoti į darbo jėgos kompetencijos didinimą. Be to, protingai investuoti verslams reikėtų ne tik į dividendų ištraukimą, bet ir technologijas.
Gitanas Nausėda: vis dar gyvename neapibrėžtume
Po „Brexit“, Europos Sąjungą užplūdo neapibrėžtumo laikotarpis. Nežinia kaip keisis ekonominė aplinka, investicijų pritraukimas. Tačiau tuo neapibrėžtumas nesibaigia. Jį kelia ir mūsų Seimo rinkimai bei D. Trumpo protekcionistinės vizijos.
Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos, šios rizikos kelia investicijų sausrą, kuri kamuoja jau kelerius metus.
„Turime patys artėti prie jų, ir vidaus verslininkai turi būti aktyvesni dėl to. Negalime pasyviai laukti kol investicijos atras mus. Gali keistis ir užsienio prekybos sąlygos. D. Trumpo protekcionistinės vizijos įgyvendinimas gali ženkliai pakeisti visą pasaulio prekybos architektūrą. Ir, žinoma, mes negalėsime likti nuošalyje“, - tikina ekonomistas.
Jo manymu, trečioji rizika – fizinis darbo jėgos trūkumas rinkoje, lemsiantis staigų kvalifikuotų darbuotojų brangimą. Jau šiais metais buvo matyti, kad darbo kaštų didėjimas lemia eksporto mažėjimą. Jis mažėja ir dėl nepaprastai konkurencingos rinkos, tad buvo sunku perkelti didėjančias sąnaudas į kainą. Ekonomistas mano, kad tokia rinka bus ir 2017 metais.
„Tiesioginės konkurencijos su tarptautine rinka nėra paslaugų sektoriuje ar nekilnojamojo turto rinkoje. Tad ten galima sąnaudas perkelti į galutinę kainą“, - pastebi ekonomistas.
Vyriausybei jis siūlo, atsisakyti perteklinių reikalavimų kvalifikuotų darbuotojų imigracijai, leisti Darbo Kodeksui „eiti“, o tik tada koreguoti jo eiseną, įvesti nulinį mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui. Bei sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių.
„Kartais sakoma, kad negalima valdymo aparatą kirpti visose srityse vienodai, tačiau kai pradedama žiūrėti kiek vienoje, kiek kitoje tada ir nurimstama ir reforma neįvyksta. Žinoma, kad valdininkų skaičius išaugo, o gyventojų sumažėjo. Tai 20-30 proc. darbuotojų viešajame sektoriuje yra pertekliniai ir gali būti sumažinti“, - sako . Nausėda.
Tuo tarpu verslui ekonomistas siūlo stebėti, kiek sąnaudų bus galima perkelti į galutinę kainą, kurias kitamąmet didins ne tik brangstanti darbo jėga, bet ir degalų kainų kilimas.
„Tradicinės rinkos ir toliau nedžiugins, metas naujoms. Eksporto perorientavimo procesas vyksta, tačiau jis ne toks sklandus kaip norėtųsi. Ir šiuo metu iš tų rinkų auga tik JAV, o Trumpo požiūris dar nėra aiškus su Europa, nors jau subombardavo susitarimą su Ramiuoju vandenynu. Žmonės bijo, kad darbo jėgos emigracija pakeis Lietuvos veidą ir liksime praradę tapatumą. 2015 m. į Lietuvą imigravę pagal darbo jėgos leidimus žmonės dauguma vairuoja sunkvežimius. Tad jie tikrai nei kultūrinių, nei demografinių savybių nespėtų pakeisti“, - komentavo pasiūlymus ekonomistas.
Žygimantas Mauricas: nesame „gerovės“ valstybė
Didžiausia grėsmė – „Blogovės valstybė“, teigia „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mokesčiai neatspindi teikiamų viešųjų paslaugų.
„Kadangi ne visi moka mokesčius, biudžetas nesurenkamas, o mūsų valstybė nori daug atsikąsti: nemokamas ir švietimas, ir sveikatos apsauga ir kitos paslaugos. Turime sistemą, kai nei viešasis sektorius yra pajėgus teikti kokybiškas paslaugas, nes nesurenkama mokesčių, nei norima mokėti mokesčius, nes tos paslaugos blogos“, - sako jis.
Dėl to vyriausybei siūloma pripažinti, kad „gerovės“ valstybės modelis Lietuvoje neveikia ir neapsižioti tokio kąsnio.
„Dalį paslaugų reikia privatizuoti arba žiūrėti į anglosaksų modelį, kuomet maža šalis ir Lietuvoje lieka sąžiningi žmonės. Kitas dalykas, šalutinis poveikis. Itin žemas darbo užmokestis, todėl reikia mažinti pajamų apmokestinimą. Iki 2020 atlyginimas turėtų būti į rankas iki 1000 eurų, kad stabdytume emigraciją. Reikia suvokti, kad Lietuva lenktyniauja su laiku, reformas būtina daryti dabar, nes jei emigracija nesustos, galime užsisukti užburtame „emigracijos ir skurdo“ rate“, - sako Ž. Mauricas.
Verslininkai skatinami investuoti ir branginti savo darbuotojus. Lietuvos darbuotojai turi tinkamas savybes ir net centrinės rytų Europos kontekste yra pigūs. „Jei norime kurti kokybišką šalį turime tuos darbuotojus globoti, kurie jau yra čia“, - pabrėžia ekonomistas.
