„Neigiamas darbo ar pensijų pajamų ir vartojimo išlaidų skirtumas rodo, kad gyventojai vartojimo išlaidas dengė iš kitų pajamų, tokių kaip perlaidos iš užsienio, individualios veiklos ar verslo pajamos, į apskaitą neįtrauktos šešėlinės pajamos ir skolintos lėšos“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė SEB šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė.
Jos teigimu, didėjančios pajamos ir jų augimo lūkesčiai dažniausiai skatina skolintis mažas pajamas gaunančius gyventojus, tačiau Lietuvoje aktyviau pradėjo skolintis ir turtingesni gyventojai. Pajamų didėjimo lūkesčius kelia pastaruoju metu didėjantys atlyginimai bei minimali mėnesinė alga (MMA), o gyventojų norą skolintis rodo vartojimo kreditų portfelio augimas.
SEB banko pernai suteiktų naujų vartojimo kreditų suma siekė 32 mln. eurų - 18,5 proc. daugiau nei 2014 metais (27 mln. eurų).
Statistiko departamento duomenimis, vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje pernai išaugo 5,6 proc. iki 584,8 euro. Lietuvos banko duomenimis, vartojimo kreditų portfelio vertė pernai padidėjo 5,3 proc. iki 665 mln. eurų.
„Pastaruoju metu yra požymių, rodančių, kad vartojimo reikmėms jau drąsiau skolinasi ir turtingesni, didesnes pajamas gaunantys gyventojai“, - teigė J.Varanauskienė.
Anot jos, SEB klientų naujų vartojimo kreditų vidutinė įmoka 2015 metų pabaigoje buvo maždaug 10 proc. didesnė nei prieš metus.
