Bendrovės duomenimis, rugsėjo 21–27 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo nuo 96 iki 139 eurų už megavatvalandę (MWh).
Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 99 eurus už MWh.
„Praėjusią savaitę elektros kainų augimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė sumažėjusi saulės elektrinių gamyba regione ir pabrangusi elektra pietų Švedijoje. Ten kainas didino mažesnė vėjo elektrinių generacija bei aukštesnės elektros kainos Centrinėje Europoje“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 3 proc. iki 259 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 79 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 205 GWh – 1 GWh daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 204 GWh.
Daugiausia elektros gamino vėjo jėgainės, kurių gamyba per savaitę padidėjo 10 proc. iki 121 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija sumažėjo 24 proc. iki 37 GWh, hidroelektrinės pagamino 16 GWh, šiluminės jėgainės – 17 GWh, o kitos elektrinės – 15 GWh.
„Nors Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba išaugo 10 proc. ir išliko pagrindiniu vietos elektros gamybos šaltiniu, to nepakako atsverti sumažėjusios saulės generacijos ir brangesnio importo poveikio. Todėl vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 45 proc.“, – nurodo D. Šikšnys.
Anot bendrovės, praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 59 proc., saulės elektrinės – 18 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 8 proc., o kitos elektrinės – 7 proc. Lietuvoje pagamintos elektros.
Be to, bendras elektros importo kiekis per savaitę padidėjo 14 proc. iki 100 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 57 proc. buvo importuoti iš Švedijos, 37 proc. – iš Latvijos, o 6 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 8 proc. iki 54 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 43 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 30 proc. – į Švediją, o likę 27 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 68 proc. Lenkijos ir 20 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 14 proc. Švedijos ir 49 proc. Lietuvos kryptimis.
