Iki šiol moterys ir vyrai teisę išeiti į pensiją įgydavo būdami skirtingo amžiaus, tačiau pastaruosius 10 metų buvo vykdomas pensinio amžiaus ilginimas, kol galiausiai jis buvo suvienodintas abiem lytims. Šiemet jis pasiekė 65-erių metų ribą visiems gyventojams.
Tai reiškia, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visos moterys ir visi vyrai į pensiją galės išeiti sulaukę tokio paties amžiaus.
Tačiau sulaukti pensinio amžiaus neužtenka. Norint gauti pensiją, privalu sukaupti ir tam tikrą pensijų draudimo arba, paprasčiau, darbo stažą.
O kas laukia jo nesukaupus?
Be minimalaus stažo pensijos nemokės
„Sodra“ paaiškina, kad pensijos Lietuvoje susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir individualiosios.
Norint Lietuvoje išeiti į pensiją ir gauti bendrąją jos dalį, reikia sukaupti minimalųjį darbo stažą.
„Bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją“, – nurodo ji.
Šiuo metu minimalus stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje siekia 15 metų. Jis garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį (nuo 2024 m. bazinis pensijos dydis), kuri nuo 2026 m. yra 327,91 euro.
Tai reiškia, kad žmogus, kuris pasiekęs pensinį amžių gaus šią sumą tik tada, jei turės sukaupęs 15 metų darbo stažą.
„Sodra“ paaiškino, kad vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų (MMA).
Tai reiškia, kad sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga mažesnė dalis stažo. Pabrėžiama, kad per vienus metus negalima įgyti daugiau nei vienerius stažo metus.
Pavyzdžiui, asmuo 2025 metais dirbo tik penkis mėnesius ir sumokėjo mokesčius nuo 15 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad šis asmuo 2025 metais įgijo vienus stažo metus, kadangi vieneri metai stažo įgyjami sumokėjus mokesčius nuo 12 456 eurus (1038 eurai x 12).
Bet jei asmuo 2025 metais dirbo tik penkis mėnesius ir gavo minimalią algą bei sumokėjo mokesčius nuo 5 190 eurų (1038 eurai x 5), tai šis asmuo įgijo 5 mėnesių darbo stažą (0,4167 metų stažą).
Tuo metu būtinasis stažas šiuo metu siekia 34,5 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus šiemet išeina į pensiją ir yra sukaupęs 36 metus stažo, tuomet jo bendroji pensijos dalis bus lygi 342,17 euro (36:34,5x327,91).
Jeigu žmogus nėra sukaupęs būtinojo stažo, bet turi minimalų 15-os metų stažą, tuomet skaičiuojant pensiją jis prilyginamas būtinajam stažui, nors iki 2022 m. buvo proporcingai mažinamas.
Tad tokio žmogaus ir būtinojo stažo santykis prilyginamas 1, o jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai (327,91 euro).
Nuo ko priklauso individualioji pensijos dalis?
Tuo metu individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
„1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų). Didžiausia galimų įgyti taškų suma per metus – 5“, – paaiškino „Sodra“.
Pažymima, kad 2026 m. VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad kas mėnesį gaunant tokį atlyginimą, gyventojas per metus sukaups 1 metus stažo bei 1 apskaitos vienetą.
Visgi jei gyventojas uždirba mažiau, pavyzdžiui, minimalųjį mėnesinį atlyginimą (nuo 2026 m. 1 153 eurai prieš mokesčius), jis sukaups 1 metus stažo (nes per metus uždirbta suma viršys 12 456 eurus) bei 0,516 apskaitos vieneto (1 153 x 12) / (2 312,15 x 12).
Tuo metu jei per mėnesį gyventojas uždirba 3,5 tūkst. eurų, tai per metus jis sukaups 1 metus stažo bei 1,567 apskaitos vieneto (3 500 x 12) / (2 312,15 x 12).
Kaip apskaičiuoti galutinį pensijos dydį?
„Sodra“ paaiškino, kaip apskaičiuoti galutinį savo pensijos dydį.
Skaičiuojant pensijos dydį svarbu žinoti ne tik kokio dydžio yra bendrojį pensijos dalis, bet ir kokia yra vieno apskaitos vieneto taško vertė.
Šiuo metu ji siekia 8,11 euro.
Tai reiškia, kad jei gyventojas sukaupė 16 metų stažą bei 10 apskaitos vienetų taškų, jam priklausys 409,01 euro pensija (327,91 + 8,11 x 10).
Tuo metu jei asmuo 34,5 metus stažo bei 38 taškus, jam priklausys 636,09 euro pensija (327,91 + 8,11 x 38).
Jei gyventojas sukaupė 42 metus darbo stažo bei 38 taškus, jo pensija sieks 707,37 euro ((42 / 34,5 x 327,91) + 8,11 x 38).
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 638,9 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.
Dabar vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 668,9 euro
Primena nepamiršti pateikti prašymą
„Sodra“ primena, kad norint gauti senatvės pensiją reikia pateikti atitinkamą prašymą.
Tai galima padaryti atvykus į klientų aptarnavimo skyrių arba prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros.
Pagal galiojančią tvarką kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to.
Svarbu pabrėžti, kad pensija yra skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne už daugiau kaip 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
Pavyzdžiui, žmogus sulaukė pensinio amžiaus, tačiau į „Sodrą“ kreipėsi tik po 10 mėnesių. Tokiu atveju, jam už visą šį laiką pensija bus išmokėta.
Visgi jei jis kreipsis po ilgiau nei 12 mėnesių, pensija bus išmokėta tik už 12 mėnesių iki kreipimosi dienos, o už ankstesnį laikotarpį išmokos nebepriklausys.
Paprastai tariant, jeigu žmogus kreipiasi po 14 mėnesių, jis praranda 2 mėnesių pensiją, jeigu po 15 mėnesių – 3 mėnesių pensiją ir t.t.
Taip pat „Sodra“ primena, kad senatvės pensija gali būti nustota mokėti net ir po jos paskyrimo.
Senatvės pensija nebemokama kai:
- gyventojas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (pvz., išsikrausto, išsideklaruoja ir gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja);
- asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
- kai užsienyje gyvenantis asmuo kasmet (iki gruodžio 31 d.) nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienio valstybėje, yra gyvas ir pan.;
- pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
