Spartus Lietuvos ekonomikos augimas artimiausiais metais turėtų sulėtėti iki 5 proc. per metus. Priešingu atveju šalies ūkiui gali grėsti "perkaitimas", kurio galimybę didina dar didesnę įtampą juntančios Latvijos ir Estijos ekonomikos.
Tokį ūkio plėtros scenarijų patvirtina vienos didžiausių Šiaurės Europos ir Baltijos šalių finansinių grupių "Danske Bank" (Danija), valdančios AB SAMPO banką, atlikta Lietuvos ekonomikos apžvalga.
Ekonomikos augimas gali sukelti grėsmių
"Pastaraisiais metais Lietuvos ūkis augo itin sparčiais tempais (2004 m. – 7,3 proc., 2005 m. – 7,6 proc., 2006 m. – 7,5 proc., pirmąjį š.m. ketvirtį – 7,1 procento). Tačiau jau yra pirmųjų ekonomikos bumo lėtėjimo požymių, o tai tikrai nėra bloga tendencija", – pristatydamas šią apžvalgą, teigė "Danske Bank" vyresnysis analitikas, Naujųjų Europos valstybių rinkų analizės vadovas Lars Christensen.
Pasak "Danske Bank" analitiko, jei spartus ūkio augimas tęstųsi toliau, tai sukeltų pavojų visai Lietuvos finansinei sistemai, kadangi jis paremtas ne darbo našumo didėjimu, o skolinimosi apimčių kilimu. Nors kreditavimas kyla svaiginančiais tempais, skolinamos lėšos Lietuvoje nėra investuojamos į darbo našumą ir produktyvumą didinančias priemones.
"Siekiant subalansuoti ekonomiką, pirmiausia reikėtų sumažinti paklausos vidaus rinkoje augimo tempus. Vartojimas Lietuvoje sparčiai auga dėl kylančių atlyginimų, didėjančio užimtumo, mažų palūkanų normų, taip pat nekilnojamojo turto kainų didėjimo. Tačiau ilgu periodu vartojimo apimtys negali augti sparčiau už bendrą ekonomiką. Lieka tikėtis, kad paklausą vidaus rinkoje sumažins didėjančios paskolų palūkanų normos, bankų skolinimo politikos apribojimai ir galbūt nekilnojamojo turto kainų stabilizavimasis. Reikėtų, kad vartojimo išlaidų augimas pasiektų ne didesnį kaip 5-6 proc. per metus lygį", – perspėjo L.Christensen.
Dėl pernelyg didelės paklausos vidaus rinkoje jau kelerius metus didėja Lietuvos užsienio prekybos deficitas: 2005 m. jis išaugo 21 proc., pernai – 37 procentais. "Situacija užsienio rinkose rodo, kad artimiausiu metu Lietuva vargu ar gali tikėtis didelio eksporto šuolio", – įsitikinęs L.Christensen.
Euras – ne anksčiau 2010-2011 metų
"Danske Bank" tvirtina, kad sparčiai kilusi Lietuvos ekonomika dar gali nusileisti "minkštai", tačiau išlieka ir "kieto" nusileidimo rizika. "Minkšto" nusileidimo atveju Lietuvos BVP augimas artimiausiais metais turėtų pasiekti apie 5 proc. per metus, tačiau net ir tokie sumažėję BVP augimo tempai dar nesubalansuotų ekonomikos.
Pagal BVP augimo tempus Lietuva kartu su Bulgarija, Čekija, Lenkija ir Slovėnija priskirtina prie "kaistančios" ekonomikos rinkų. Šiuo požiūriu "įkaitusiomis" ekonomikomis galima vadinti Latvijos, Estijos, Slovakijos ir Rumunijos rinkas.
"Danske Bank" vertinimu, pagal infliacijos augimo tempus net septynios naujosios ES narės, tarp jų – ir Lietuva, atsidūrė "raudonojoje zonoje". "Danske Bank" analitikai daro išvadą, kad iki 2010-2011 metų Lietuvai nepavyks įsivesti euro dėl neatitikimo infliacijos kriterijui. Euro zonos infliacijos kriterijus šiuo metu atitinka tik Čekija ir Lenkija.
Pagal einamosios sąskaitos deficitą Lietuva kartu su Latvija, Bulgarija, Estija, Slovakija ir Rumunija taip pat atsidūrė rizikingiausių šalių grupėje. Vertinant gyventojų skolinimosi ir pajamų santykį, Lietuvos padėtis žymiai geresnė nei Latvijos ir Estijos. Kita vertus, nerimą kelia itin spartus tolesnis skolinimosi apimčių augimas Lietuvoje.
Lietuva – geriausia iš "pavojaus zonos" šalių
Įvertinę pastaraisiais metais sparčiai augančių naujųjų Europos Sąjungos valstybių ekonomikos padėtį pagal išsamius makroekonominius rodiklius, "Danske Bank" analitikai konstatuoja, kad Lietuva priskirtina prie "pavojaus zonoje" esančių šalių. Tačiau pagal išvestinius rodiklius Lietuvos ekonomikos būklė geresnė nei kitų šioje zonoje esančių valstybių – Estijos, Rumunijos, Latvijos ir Bulgarijos. Geriausiai iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių įvertintos nuoseklaus augimo zonoje esančios šalys – Lenkija, Čekija, Slovėnija ir Vengrija.
"Danske Bank" teigimu, "pavojaus zonoje" esančios penkios šalys turi ypač atsargiai įvertinti galimas rizikas daugelyje sektorių: riziką dėl ypač "kieto" ekonomikos nusileidimo; nestabilumą nekilnojamojo turto rinkoje; žymų rizikingų ir negrąžintų paskolų skaičiaus augimą; kredito reitingų sumažinimą; sukrėtimą finansų rinkose.
"Lietuva taip pat yra "pavojaus zonoje". Todėl ir investuotojai, ir Vyriausybė, ir bankai turi elgtis atsargiai. Lietuvai ypač reikėtų saugotis iš Latvijos ir Estijos plintančios ekonomikos perkaitimo infekcijos. Jei situacija Latvijoje, kuri jau yra pavojinga, taps kritinė, tikėtinas pavojaus persimetimas ir į Lietuvą", – perspėjo L.Christensen.
