Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome.
„Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė. Komisijos komisaras į mane kreipėsi sakydamas, kad nėra kontakto su Lietuva. Tie strateginiai pinigai gali būti skirti ir valstybinėm įmonėms, ne tik verslui. Jei verslui valstybė būtų paėmusi pinigus, tada galėtų sukurti „Promotional bank“, tai dabar suderinom, kad per Suomijos banką „Pohjola“ įmonės kažkike gautų. Tai galioja ir startuoliams ir dideliems projektams. Pavyzdžiui, prancūzai už pinigus iš šio fondo atlieka renovacijos darbus ir apšildo 40 tūkst. butų. Lenkija šiuos fondo pinigus naudoja tramvajų infrastruktūrai“, – sako A. Guoga.
Anot jo, tai, kad nei vienas lietuviškas infrastruktūros ar inovacijų projektas, nei viena įmonė nerado kelio, kaip gauti EFSI lėšų – šios Vyriausybės, o pirmiausia, Ūkio ministerijos tylaus tupėjimo ir nieko nedarymo rezultatas. „Kartais nieko nedarymas yra pražūtingesnis net už nemokšišką veiklą. Čia kaip tik tas atvejis“, – kalbėjo jis.
Naujienų portalui tv3.lt kreipiantis į Ūkio ministeriją buvo nurodyta, kad jie už šį fondą atsakingi nėra ir nukreipta į Finansų ministeriją. Finansų ministerija iš pradžių teigusi, kad čia Ūkio ministerijos sritis, vėliau vis dėlto pateikė atsakymą.
Verslininkai patys nesiima veiksmų
Finansų ministro patarėjas Remigijus Bielinskas pasakoja, kad klausimai, kodėl nesinaudojama šiomis lėšomis, turėtų būti adresuoti Lietuvos verslininkams.
„Pagal EFSI taisykles, paraiškas EFSI finansavimui turi teikti ne valstybė, o kiekvienas suinteresuotas projekto vykdytojas, kreipdamasis tiesiogiai į Europos investicijų banko( EIB) arba į Europos investicijų fondo (EIF) finansinius tarpininkus, kurie savo ruožtu sprendžia dėl projektų tinkamumo finansuoti ir dėl tinkamų finansinių instrumentų taikymo“, – informuoja R. Bielinskas.
Pasak R. Bielinsko, Lietuvos verslas turi būti ne tik suinteresuotas, bet ir pajėgus siekti paskolų iš EFSI, mat projekto vertė turi būti didesnė nei 20 mln. eurų.
A. Guoga pasakoja, kad bendradarbiaudamas su EFSI atstovais, pavyko suderinti, jog verslai galėtų kreiptis nuo 10 mln. eurų. Jo nuomone, būtent dėl Vyriausybės ir Ūkio ministerijos neveiksnumo Lietuvos verslai dar nesikreipė.
„Šis fondas padės tokiom įmonėm, kur bankai negali skolinti, nes per didelė rizika. Jei nepatvirtintas verslas, bet yra poreikis investicijoms, tai toks didesnių sumų fondas egzistuoja. Vis tiek žmonėms reikia pagalbos, yra sunku. Jie neinformuojami apie tokią galimybę, nežino kaip užpildyti dokumentus, kur kreiptis. Jei Ūkio ministerija nieko nedaro, tai labai sunku. Pinigai ant stalo, tiesiog nėra noro juos paimti. Vėl gausim papeikimų, kad neveiklūs esam“, – tikina A. Guoga.
R. Bielinsko teigimu, Lietuva bendradarbiauja su ES institucijomis ir siekia sudominti bei paskatinti Lietuvos verslininkus naudotis europiniais fondais.
„Pavyzdžiui, 2016 m. kovo 8 d. INVEGA ir EIB pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Jame numatoma, kad INVEGA pradeda plėtoti partnerystę su Europos investavimo konsultacijų centru (EIKC), kuris kaip ir EFSI yra sudėtinė Investicijų plano Europai (Junkerio plano) dalis. 2015 m. rugsėjo 18 d. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su Finansų ministerija organizavo renginį, kurio metu EFSI buvo pristatytas Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus atstovams. Taip pat buvo aptariamos stambių infrastruktūros, smulkaus bei vidutinio verslo plėtros ir novatoriškų projektų finansavimo sąlygos. Papildomai, š. m. balandžio 22 d. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir EIB organizuoja tarptautinį seminarą „Europos strateginių investicijų fondas: galimybės Lietuvos verslo bendruomenei. Seminaro metu EIB pristatys naujus finansinius produktus, kuriais pagal EFSI gali pasinaudoti Lietuvos verslo bendruomenė“, – pavyzdžius pateikia R. Bielinskas.
Išplatintame pranešime spaudai, Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat pabrėžia, kad patys verslai turi aktyviau naudotis EFSI fondu.
„Didelius projektus vykdantieji turėtų būti aktyvesni, nes pagal taisykles ne valstybė, o tik jie patys turi kreiptis tiesiogiai į Europos investicijų banką ar Europos investicijų fondo finansinius tarpininkus, o šie spręs, ar projektas tinkamas finansuoti, o jei tinkamas – kokiu būdu. Gali būti pasiūlytos paskolos, garantijos, priešpriešinės garantijos bei kitos priemonės, kurios projektui suteiktų pagreitį“, – pranešime spaudai sakė R.Šadžius.
Kodėl fondo lėšomis nefinansuojami valstybiniai projektai?
Pasak A. Guogos, Vyriausybė ne tik neskatina verslų naudotis šiomis lėšomis, bet ir pati nesinaudoja galimybe. „Mes galėtume imti pavyzdį iš Lenkijos ir metro statyti. Visos šalys, man atrodo, yra tą paraišką bent davę, o mes net paraiškos esam nedavę. Net nebandėme“, – piktinasi A. Guoga.
Tačiau R. Bielinskas atskleidžia, kad piktinamasi be reikalo, nes Lietuva yra pateikusi paraiškas, tik neoficialias.
„Lietuva yra identifikavusi projektus, kurie galėtų būti įgyvendinami EFSI lėšomis. Dauguma jų yra energijos efektyvumo ir energetikos sektoriaus projektai. Projektų sąrašas yra neoficialiai pateiktas EIB. Kodėl neoficialiai, nes šiems projektams yra ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių ir nėra apsiribojama tik EFSI. Finansų ministerija taip pat analizuoja galimybę EFSI finansavimą pritraukti papildomai finansuojant 2014–2020 m. sukurtas finansines priemones, skirtas viešųjų pastatų ir daugiabučių renovacijai“, – atskleidžia planus R. Bielinskas.
A. Guogos tinklalapyje pateikiama informacija, kad iš jau 8 mėnesius veikiančio EFSI fondo išdalinta 26 proc. numatytų lėšų, 11,2 mlrd. eurų. Šios investicijos papildomai sugeneravo 70,8 mlrd. eurų. EFSI jau finansavo 57 infrastruktūros ir inovacijų projektus už 7,8 milijardus eurų. Taip pat susitarta su 165 smulkų ir vidutinį verslą remiančiomis institucijomis dėl 3,4 milijardų eurų investicijų. Tikimasi, kad tai palies net 136 tūkstančius smulkių ir vidutinių įmonių visoje Europoje. Iš šio fondo jau finansuojami tokie projektai kaip vėjo malūnų ferma Šiaurės jūros pakrantėje Belgijoje, 40 tūkstančių gyvenamųjų būstų šildymo sistemos renovacija Prancūzijoje, pažangių vaistų tyrimai ir vystymas Ispanijos biotechnologijų bendrovėje, 200 milijonų paskolų įvairia veikla užsiimantiems Nyderlandų startuoliams.
Europarlamentaras A. Guoga informuoja, kad gegužės pabaigoje ketina pakviesti į Lietuvą tiek Europos Komisijos pareigūnus, tiek įvairių finansinių institucijų atstovus, kurie surengs praktinius mokymus verslui, kaip pasiekti EFSI pinigus.
2016 m. kovo 30 d. EIF ir bankas „Pohjola“ pasirašė garantijos susitarimą, remiamą EFSI ir skirtą skolinimui inovatyvioms mažoms ir vidutinėms įmonėms ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje padidinti. Šis susitarimas bankui „Pohjola“ sudarys galimybę naudojant EFSI lėšas per artimiausius dvejus metus suteikti 150 mln. EUR vertės paskolų.
Finansų ministerija informuoja, kad pagrindinis EFSI tikslas yra skatinti didesnės rizikos projektų finansavimą ir spręsti rinkos negebėjimo prisiimti riziką problemą, kuri apsunkina investavimą Europoje. EFSI koncentruojasi ties rizikingais projektais, kurie dėl didesnio rizikos laipsnio negali būti įgyvendinti arba gali būti tik iš dalies įgyvendinti, naudojant įprastus EIB arba EIF finansinius instrumentus. Projektų vykdytojai, siekdami gauti finansavimą iš EFSI turi kreiptis tiesiogiai į EIB (jei projekto vertė didesnė nei 20 mln. EUR, o reikalingas finansavimas didesnis nei 8 mln. EUR) arba EIF finansinius tarpininkus (jei reikalingas finansavimas mažoms ir vidutinėms arba mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms). Gavęs didesnės nei 20 mln. EUR vertės projektą, EIB sprendžia ar pateiktas projektas gali būti finansuojamas naudojant įprastus EIB finansinius instrumentus ar pasižymi didesniu rizikos laipsniu, todėl turi būti taikomas EFSI finansavimas.
Pažymėtina, kad investicijos šiuo metu daugiausiai finansuojamos ES struktūrinių fondų paramos lėšomis. Taikant įprastus EIB finansinius instrumentus vien tik 2015 m. Lietuvai buvo suteikta paskolų už 470 mln. EUR ir Lietuva pagal EIB suteiktą finansavimą užėmė 7 vietą tarp visų 28 Europos Sąjungos valstybių narių.
