„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. 27,5 proc. 16 metų ir vyresnių ES gyventojų negalėjo sau leisti vienos savaitės kasmetinių atostogų ne namuose.
Palyginti, 2015 m. tokių žmonių buvo 35,2 proc., tad per dešimtmetį jų dalis sumažėjo 7,7 proc. punkto. Tai rodo reikšmingai pagerėjusį atostogų prieinamumą.
Visgi kai kuriose ES šalyse žmonių, negalinčių sau leisti atostogų, dalis per pastarąjį dešimtmetį išaugo.
Pavyzdžiui, Švedija, Suomija, Vokietija ir Austrija – valstybės, kuriose buvo užfiksuotas didžiausias žmonių, negalinčių sau leisti atostogauti skaičiaus augimas.
2025 m. maždaug vienas iš penkių vokiečių ir austrų negalėjo sau leisti savaitės atostogų. Per dešimtmetį tokių žmonių dalis Vokietijoje padidėjo 1,2 proc. punkto, o Austrijoje – 0,3 proc. punkto.
O kokia situacija Lietuvoje?
31 proc. lietuvių negali sau leisti atostogų
2025 m. vidutiniškai 28 proc. ES gyventojų negalėjo sau leisti net savaitės atostogų.
Tuo metu prieš penkiolika metų beveik 2 iš 5 žmonių (38,8 proc.) ES negalėjo sau leisti savaitės trukmės atostogų.
Šis rodiklis aukščiausią lygį buvo pasiekęs 2012 m. (40,5 proc.), palaipsniui mažėjo ir 2019 m. siekė 28 proc.. Nuo tada jis išliko palyginti stabilus.
2025 m. dalis žmonių, negalinčių sau leisti vienos savaitės atostogų išvykstant iš namų, Europoje labai skyriasi. Ji svyruoja nuo 11 proc. Liuksemburge iki 61 proc. Rumunijoje.
Vienas iš didžiausių rodiklių taip pat fiksuojamas Graikijoje. Beveik pusė graikų (47 proc.) negali sau leisti atostogų.
Daugiau nei vienas iš trijų gyventojų atostogų sau leisti negali Bulgarijoje (39 proc.), Vengrijoje (39 proc.) ir Italijoje (36 proc.).
Tuo metu Lietuva taip pat patenka tarp prastesnį rezultatą fiksuojančių ES valstybių. Net 31 proc. Lietuvos gyventojų negali sau leisti atostogų.
Tuo metu geriausius rodiklius be Liuksemburgo fiksuoja Švedija (12 proc.), Nyderlandai (13 proc.), Danija (14 proc.), Slovėnija (15 proc.) ir Suomija (15 proc.).
Viską nulemia algų dydis
Visgi šiuos duomenis akivaizdžiai lemia darbo užmokesčio dydis šalyje. Paprastai tariant, šalyse, kur gyventojai uždirba mažai, didesnė dalis gyventojų negali sau leisti atostogų.
Didžiausias „bruto“ minimalus mėnesinis atlyginimas Europoje 2026 m. liepą buvo Liuksemburge – 2 771 euras. Todėl visiškai natūralu, kad Liuksemburgas yra šalis, kur mažiausia dalis gyventojų negali sau leisti atostogų.
Be Liuksemburgo, dar 5 ES šalys moka didesnius nei 2 tūkst. eurų siekiančius minimalius atlyginimus. Pavyzdžiui, Airijoje minimali alga siekia 2 391 eurą, Vokietijoje ji siekia 2 343 eurus, o Nyderlanduose – 2 338 eurus per mėnesį.
Belgijoje MMA uždirbantys gyventojai kas mėnesį gauna 2 234 eurus prieš mokesčius.
Duomenys rodo, kad daugumos ES šalių minimali alga yra artimesnė 1 tūkst. nei 1,5 tūkst. eurų ribai.
Iš viso net 8 ES valstybių MMA nesiekia 1 000 eurų.
Mažiausia minimali alga tarp ES valstybių fiksuojama Bulgarijoje – 620 eurų. Ne daug ją lenkia Latvija (780 eurų) bei Rumunija (825 eurai).
Tuo metu Lietuva šiame sąraše patenka į didžiausias minimalias algas fiksuojančių šalių dešimtuką.
Šiuo metu minimali alga Lietuvoje siekia 1 153 eurus prieš mokesčius.
Iš analizuotų valstybių tik septynios 2026 m. pirmąjį pusmetį padidino minimalią algą nacionaline valiuta.
Tai padarė Rumunija (6,8 proc.), Estija (6,8 proc.), Belgija (5,8 proc.), Graikija (4,5 proc.), Liuksemburgas (2,5 proc.), Prancūzija (2,4 proc.) ir Nyderlandai (1,9 proc.).
Visose kitose šalyse minimalūs atlyginimai nebuvo keičiami. Tai ypač paveikė valstybes, kuriose infliacija buvo didelė. „Eurostat“ skaičiuoja, kad euro zonoje infliacija nuo sausio iki liepos siekė 3,2 proc. Tuo metu Maltoje ji sudarė 8,2 proc., Kipre – 5,4 proc., o Nyderlanduose – 4,7 proc.
Dažniausiai atostogoms skiria iki 1 tūkst. eurų
Šiemet vasaros atostogoms dauguma lietuvių (68 proc.) planuoja išleisti iki 1 tūkst. eurų asmeniui, o daugiau nei 1 tūkst. eurų biudžetą yra nusimatę mažiau nei penktadalis (18 proc.) gyventojų, rodo „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa.
Apklausos duomenimis, 27 proc. lietuvių vasaros atostogoms planuoja skirti nuo 500 eurų iki 1 tūkst. eurų, dar beveik ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų nurodė skirsiantys 200–500 eurų biudžetą.
Dauguma lietuvių šios vasaros atostogoms planuoja skirti iki 1 tūkst. eurų
Tuo metu 1–2 tūkst. eurų poilsiui nusimatę 14 proc. gyventojų, daugiau nei 2 tūkst. eurų – 4 proc. Taip pat apklausos rezultatai parodė, kad maždaug kas aštuntas lietuvis dar nėra suplanavęs vasaros poilsio biudžeto, o kas dešimtas visai neplanuoja atostogauti.
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, atostogoms dažniausiai rekomenduojama skirti apie 5–10 proc. metinių pajamų.
„Atostogos neturėtų būti spontaniškas pirkinys, po kurio tektų iš naujo dėlioti mėnesio biudžetą. Jeigu žmogus uždirba šių metų vidutinį atlyginimą – apie 1,4 tūkst. eurų į rankas – jo metinės pajamos siekia maždaug 17,2 tūkst. eurų. Tokiu atveju 5–10 proc. ir siektų maždaug 860–1,7 tūkst. eurų“, – pranešime teigia J. Ivaška.
Tyrimo duomenimis, mažiausias pajamas (iki 500 eurų per mėnesį) gaunančiųjų grupėje atostogauti neplanuoja beveik penktadalis, o daugiau nei pusė vasaros poilsiui ketina skirti ne daugiau nei 500 eurų. Vis dėlto pastebėta, kad mažesnės pajamos nebūtinai reiškia visišką poilsio atsisakymą. Pavyzdžiui, tarp bedarbių neatostogauti planuoja 14 proc., o didžiausia jų dalis – 35 proc. – atostogoms taip pat numato skirti 200–500 eurų biudžetą.
Tuo metu tarp didžiausias pajamas gaunančių gyventojų 40 proc. atostogoms planuoja skirti daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Masiškai renkasi poilsį Pietų Europoje
Pasak „Luminor“ banko vyriausio ekonomisto Žygimanto Maurico, saulės ir šilumos išsiilgę gyventojai masiškai renkasi poilsį Pietų Europoje.
Anot jo, pietinės šalys vis dar gali pasiūlyti patrauklesnį kainos ir kokybės santykį, todėl brangstančiai Lietuvai konkuruoti darosi sudėtingiau.
„Pavyzdžiui, kavos puodelis Italijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje kainuoja beveik dukart pigiau nei Lietuvoje, o kelialapius į Turkijos „viskas įskaičiuota“ kurortus lietuviai graibsto – demonstruoja tikrąjį Baltijos tigro finansinį raumenį“, – nurodo Ž. Mauricas.
Ekonomistas taip pat pastebi, kad lietuvių norą keliauti į užsienį skatina reikšmingai išaugusios gyventojų pajamos. Kartu keičiasi ir kelionių išlaidų struktūra – vis mažesnė biudžeto dalis skiriama apsipirkimui, o daugiau pinigų išleidžiama patirtims, maistui, laisvalaikiui ir apgyvendinimui.
Jei prieš du dešimtmečius net 40 proc. kelionės biudžeto sudarydavo pirkiniai, dabar ši dalis siekia vos 9 proc. Tuo metu išlaidos laisvalaikiui, maistui ir apgyvendinimui išaugo nuo 25 proc. iki 50 proc.
Anot Ž. Maurico, tai rodo, kad Lietuvos keliautojai nebenori apsiriboti vien pasyviu poilsiu paplūdimyje ir vis dažniau ieško naujų patirčių bei aktyvesnio poilsio.
