Sunerimti reiktų ne dėl palūkanų
Pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono, ilgus metus buvusios minusinės palūkanos bankų netenkino.
„Būsto palūkanos negali stovėti vietoje, bankai iš to nori uždirbti pinigų. Matėme ir 2018 metais, kad bankų taikomos maržos būsto paskoloms pašoko net 0,5 proc. Jeigu dar 2018 m. pradžioje ji svyravo tarp 1,5 – 1,7 proc., tai metų pabaigoje vien tik banko marža yra apie 2 – 2,2 proc.
O jeigu dar pasitvirtins lūkesčiai, kad 2019 m. pradės kilti EURIBOR palūkanos, apie ką visi šneka, tai atsižvelgiant į visa tai žmonės turi po truputį nusiteikti ir turėti pinigų rezervus, numatyti, kad palūkanos augs“, – atkreipė dėmesį M. Jansonas.
Anot jo, EURIBOR 2019 metais gali kilti 0,2 – 0,3 proc.
Pašnekovo teigimu, realu, kad 2019 m. būsto paskolų palūkanos Lietuvos gyventojams gali ūgtelėti apie 0,5 proc. Vis dėlto, koncentruoti savo dėmesį vien tik į palūkanų kilimą nederėtų, pridūrė M. Jansonas.
„Žmonės turėtų labiau stebėti NT kainų augimą. Palūkanos juk nesiekia 5–6 proc., tik tokiu atveju žmonės pajaustų didelį skirtumą. Bet jeigu NT kainos kiltų 3–4 proc. per metus, tai tikrai pasijaustų. Kitaip tariant, reikia nepamiršti, kad viskas priklauso nuo pačio imamo kredito būstui dydžio“, – priminė finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas.
Skaičiuojama, kad tikėtinas 0,5 proc. dydžio būsto paskolų palūkanų augimas mėnesinės įmokas bankui padidintų.
M. Jansonas davė ir konkretų pavyzdį: šiandien paėmus 100 tūkst. eurų dydžio paskolą 30 metų, per mėnesį vidutiniškai sumokami 370 eurų. Palūkanoms padidėjus 0,5 proc., mėnesinė įmoka pasistiebtų į viršų dar 25 eurais.
Tikinama, kad augsiančios palūkanos skaudžiai paskolas turinčių gyventojų nepaveiktų ir dėl kitos priežasties. Prieš suteikdami paskolas Lietuvos bankai jau keletą metų kliento mokumą įvertina ir skaičiuodami teorinę 5 proc. dydžio palūkanų galimybę.
Trūksta konkurencijos
Apie tikėtiną palūkanų kilimą 2019 m. kalba ir Lietuvos banko atstovai. Visgi, konkretaus galimo kilimo dydžio jie neįvardija.
„Viskas priklausys nuo to, kaip keisis pinigų politika“, – lakoniškai apie galimą paskolų brangimą kitąmet atsakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Tiesa, dar lapkričio pabaigoje vykusioje Metinėje nekilnojamojo turto konferencijoje jis pripažino, kad 2018 m. būsto paskolų palūkanos 0,25 procentinio punkto padidėjo ne dėl makroekonominės aplinkos pokyčių. Ilgą laiką buvusios vienomis žemiausių eurozonoje, 2018 m. būsto paskolų palūkanos Lietuvoje jau viršijo zonos vidurkį.
„Viena to priežasčių galėjo būti susijusi su konvergencija Baltijos šalyse. Ilgą laiką palūkanos Lietuvoje buvo pačios žemiausios, o dabar artėja prie tų, kurios yra Latvijoje ir Estijoje.
Na, o labiausiai tikėtina priežastis gali būti ta, kad palūkanų augimą lėmė didelė paklausa. Juk jeigu paklausa didelė, kodėl nepadidinus kainų? Be to, būsto paskolų rinkoje sumažėjo žaidėjų, du rinkos žaidėjai, „Nordea“ ir DNB susijungė į vieną (red. past. „Luminor“), ir tapo vienu. Ne paslaptis, kad susijungimo procesas dar vyksta, todėl jis nekonkuruoja pilna jėga kaip anksčiau. Tikėkimės, kad tokia sumažėjusi konkurencija yra tik laikinai“, – kalbėjo T. Garbaravičius.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas minėtoje konferencijoje teigė, kad ekonomikai atsigavus tolimesnis jos skatinimas netenka prasmės, todėl mažų palūkanų normų laikai baigiasi.
Į palūkanų kilimo riziką, anot V. Vasiliausko, vidutiniu laikotarpiu jau turi atsižvelgti tiek pirkėjai, tiek NT vystytojai ir statytojai, tiek bankai.
