Prieš dešimt metų „Goldman Sachs“ ekonomistas Jimas O'Neillas panaudojo akronimą BRIC apibūdindamas keturias augančias rinkas – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją, rašo verslo naujienų portalas „Forbes“.
Praėjus dešimtmečiui tapo aišku, kad BRIC valstybės yra tvirčiausios pasaulio superekonomikos. Jei ne šios valstybės, pasaulinis ekonomikos augimas nebūtų toks, koks jis yra dabar.
Kiekviena iš BRIC valstybių turi savo atskirų problemų – nuo blėstančios Kinijos fiksuotų pajamų strategijos iki Indijos politinės korupcijos ir skurdo. Tačiau vienas dalykas, kurio neturi šios valstybės yra nacionalinį BVP viršijanti ir nuolat auganti skola.
Nors politinė vadovybė Kinijoje ir Rusijoje gali būti labiau susijusi ar net autokratinė nei didžiausioje pasaulio demokratijoje – Indijoje – ir net Brazilijoje, tačiau šių šalių vadovai turi mažiausiai vieną bendrą dalyką. Visų šių valstybių lyderiai savo šalių monetarinę ir fiskalinę politiką pakoregavo operatyviau nei jų kolegos iš JAV ir Europos.
Didžiausios politinės batalijos BRIC valstybėse kyla dėl korupcijos ir dėl to, kur investuoti iš naftos gautą turtą. Tuo tarpu JAV ir Europos valstybėse didžiausi politiniai nesutarimai kyla sprendžiant kaip išgelbėti Pietų Europą arba kaip apkarpyti vyriausybės programas pagal ideologinius, o ne ekonominius principus. BRIC valstybės žengia į priekį, o JAV ir Europa yra atsidūrusios savotiškoje nežinioje.
Praėjusią savaitę J. O'Neillas tarptautinės komunikacijų įmonės „Ketchum“ valdomam tinklaraščiui „Modern Russia“ teigė, kad didysis valstybių ketvertas pasiekė daugiau, nei jis prognozavo prieš dešimtmetį.
