Kalbama, kad per kelias savaites virtualią valiutą „Bitcoin“ pabrangino investuotojai, nusivylę realiomis pasaulio valiutomis. Tačiau ši virtuali valiuta, nepaisant panašumo į auksą, visai neprimena saugaus užutėkio.
„Bitcoin“ valiuta arba tiesiog bitkoinai skiriasi nuo kitų virtualių valiutų. Visų pirma, nėra juos prižiūrinčios įstaigos ar organo. Programinę įrangą, kuria galima gaminti bitkoinus, gali parsisiųsti kas tik nori. Programos savininkas turi skirti papildomų kompiuterinių pajėgų, kad programa galėtų spręsti specialius matematinius uždavinius. Juos išsprendus, programos savininkas gauna bitkoinų. Kuo toliau, tuo uždaviniai tampa sunkesni ir juos programa sprendžia ilgiau.
Tokį veikimo principą specialiai 2009 metais sugalvojo programos kūrėjas, paslaptingas programuotojas, pasivadinęs Satoshi Nakamoto vardu. Jis siekė sukurti valiutą, kuri būtų atspari infliacijai. Dėl to bitkoinų programa sukurta taip, kad būtų galima pagaminti tik 21 mln. bitkoinų. Šis skaičius bus pasiektas maždaug 2030 metais. Dėl to bitkoinai panašesni ne į valiutą, kurios centriniai bankai gali, primityviai tariant, prispausdinti, o į auksą, kurio iškasama vis mažiau ir jis kažkada Žemėje baigsis.
Tačiau verta paminėti, kad bitkoinai gali būti skaidomi į smulkesnes dalis, tad tikėtina, jog ateityje, kai jų atsiras vis mažiau, bus pradėta prekiauti mažesnėmis dalimis, pavyzdžiui, centibitkoinais, kurių vienetas lygus 0,01 bitkoino.
Pastarosios bitkoino kainos svyravimo savaitės primena aukso brangimo dešimtmetį. 2000-aisiais uncija aukso kainavo apie 300 JAV dolerių, o pernai ji perlipo 1800 JAV dolerių riba, nors 2011 metų sausio 1 dieną vienas bitkoinas kainavo 0,3 JAV dolerio. Balandžio 12 d. vienas bitkoinas vidutiniškai buvo vertas 110 JAV dolerių, o porą dienų prieš tai jo vertė buvo šoktelėjus iki 250 JAV dolerių. Investuotojai džiūgauja
Šių metų kovo pirmą dieną vieno bitkoino kaina nesiekė net 40 JAV dolerių. Balandžio pirmąją bitkoinas kainavo jau šimtą dolerių, o per savaitę pabrango dar 60 JAV dolerių. Į bitkoinus investavę žmonės puolė džiaugtis.
Bitkoinų karštinė neaplenkė ir Lietuvos. Balandžio pradžioje tinklalapis „Linkomanija.net“ pranešė, kad jį galima paremti bitkoinais. Vos paskaičius investuotojų forumus galima rasti tautiečių, siūlančių pirkti bitkoinus už litus. Netrūksta ir juos parduodančių. Kiti, prieš porą metų įsigiję bitkoinų, teigia netgi besijaučiantys nepatogiai, nes jų turtas auga ne procentais, bet kartais.
Padaugėjo ir norinčiųjų gaminti bitkoinus. Praėjusią savaitę pasklido pranešimas apie „Skype’u“ plintantį virusą, kuris užgrobto kompiuterio pajėgumą pasitelkia bitkoinams kurti. Pasigirdo pranešimų, kad apie bitkoinus užklausų gavo ir rizikos fondų valdytojai. Jų klientai domisi bitkoinais kaip investavimo galimybe.
Alternatyva Kiprui?
Vienas svarbiausių klausimų – kodėl bitkoinai taip staigiai brangsta būtent šiuo metu. Daug kas pastebi tendenciją, kad bitkoinų kaina išaugo panašiu laiku, kai prasidėjo Kipro krizės įkarštis. Esą investuotojai, ieškodami saugios vietos laikyti savo pinigus, investuoja į bitkoinus. Panašiai kaip po finansų krizės: nerasdami saugios valiutos, jie pirko auksą.
Neaišku, sutapimas ar ne, bet pagal paieškos užklausų statistiką, labiausiai bitkoinais domisi būtent rusai. Šios tautybės atstovai taip pat didžiausia užsieniečių grupė, laikanti savo turtą Kipre. Tačiau iš tikrųjų bitkoinai turbūt gerokai nesaugesni už nestabilios šalies valiutą.
Nesaugus užutėkis
Visų pirma, bitkoinai dažniausiai laikomi įvairiose elektroninėse „piniginėse“, tai yra tinklalapiuose, kurie teikia šią paslaugą. Šias „pinigines“, kaip ir tikrąsias, galima pavogti. Ne kartą į tinklalapius, saugančius žmonių bitkoinus, buvo įsilaužę programišiai ir pavogę pinigus.
Taip pat ne pirmą kartą nulaužta ir didžiausia bitkoinais prekiaujanti birža „MTGox“. Balandžio pradžioje prekyba joje labai sulėtėjo ir birža pranešė, kad kovoja su programišių ataka. Tai viena iš kelių atakų prieš tinklalapį tą savaitę. Šis faktas trumpam nusmukdė bitkoinų kainą.
Be to, bitkoinų niekas nekontroliuoja, nėra prižiūrinčio centrinio banko, kuris užtikrintų, kad ši valiuta nesužlugs. Jos patikimumas priklauso nuo žmonių, naudojančių ir tikinčių bitkoinų idėja. Kol kas bitkoinai populiarūs tarp fiat (vyriausybių reguliuojamos) valiutos priešininkų bei norinčių internete atsiskaityti anonimiškai. Kol jie tiki šia valiuta, tol ši egzistuos, teigia apžvalgininkai.
Galiausiai, bitkoinais ir kitomis virtualiomis valiutomis susidomi valstybinės institucijos. Tad ateityje neaišku, kaip bus nuspręsta prižiūrėti ir kokias taisykles taikyti bitkoinams. Pavyzdžiui, JAV yra draudžiama valiuta, galinti konkuruoti su doleriu. Jei amerikiečių teisėsaugai pasirodytų, kad bitkoinas – būtent ta valiuta, jo ateitis pakibtų ant plauko.
Antras burbulas
Natūralesnis bitkoinų kainos išaugimo paaiškinimas – viešumas. Pastaruoju metu apie juos rašo visos žiniasklaidos priemonės, kurios atkreipia dėmesį, kad bitkoinų kiekis ribotas. O tai, kai kurių apžvalgininkų teigimu, dar labiau skatina žmones šokti į traukinį ir įsigyti šių virtualių pinigų.
Daug kalbama, kad tai tėra burbulas, ir spėliojama, kada jis sprogs. Tačiau ne daug kas atkreipia dėmesį, jog tokios kalbos apie bitkoiną pasigirsta ne pirmą kartą. Tas pats buvo šnekama prieš dvejus metus, kai bitkoinų kaina per pusmetį nuo 0,3 iki 30 JAV dolerių, o vėliau krito iki kelių dolerių. Pasak valiutos šalininkų, tokie kainų svyravimai – tiesiog natūrali jaunos valiutos tėkmė. Balandžio mėnesio viduryje bitkoinų kaina taip pat pradėjo smarkiai svyruoti – per dieną vertė krito ir kilo po 50 proc. Pirmadienį vienas bitkoinas vidutiniškai buvo parduodamas už maždaug 95 JAV dolerius.
FAKTAI: Bitkoinai
Bitkoinus 2009 m. sukūrė nežinomas programuotojas, pasivadinęs Satoshi Nakamoto slapyvardžiu
2011 m. jis pranešė, kad pasitraukia iš interneto erdvės, ir nuo tada niekas apie jį nėra girdėjęs.
Tinklalapis „Spendbitcoins.com“ nurodo beveik keturis šimtus vietų, kur galima išleisti bitkoinus
Didžiausioje bitkoinų biržoje cirkuliuoja apie 100 tūkst. bitkoinų
