Strateginis tikslas – iki 2030 metų pagaminti ne mažiau kaip 950 GWh biometano
Energetikos ministerijos patarėjo Aurimo Salapėtos teigimu, siekiama, kad biometano gamyba 2030 metais visoje Europos Sąjungoje (ES) sudarytų ne mažiau kaip 35 mlrd. kubinių metrų. Dėl to, anot A. Salapeto, dabar bendrijoje siekiama gamybą padidinti dešimt kartų, nes 2021 metais biometano ir biodujų gamyba iš viso sudarė 3,5 mlrd. kubinių metrų.
2022 metais, reaguojant į Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltą energetinę krizę, priimta „RePowerEU“ iniciatyva, kuria siekiama mažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Vadovaujantis šiomis gairėmis, Lietuvoje pirmasis biometano gamybos projektas atidarytas 2023 metais. Anot A. Salapėtos, kasmet šalyje pagaminama apie 400 GWh (gigavatvalandžių – ELTA) biodujų, kurios yra naudojamos elektros energijos ir šilumos gamybai.
„Įvertinus projektus, finansuojamus per klimato kaitos programą ar taip vadinamo RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – ELTA) plano iniciatyvas, būtų galima tikėtis artimiausiu metu, t. y. iki 2025 metų, biometano gamybos apimčių, kurios viršytų 1 TWh (teravatvalandę – ELTA)”, – šią savaitę parlamento Ekonomikos komitete pristatydamas biodujų plėtros perspektyvas teigė A. Salapėta.
Anot jo, šiuo metu Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plane (NEKSVP) numatyta, jog iki 2030 metų Lietuvoje turi būti pagaminama ne mažiau kaip 950 GWh (gigavatvalandžių – ELTA) biometano.
Tačiau Energetikos ministerija prognozuoja, kad Lietuva šį kiekį viršys, tad žemiausią ribą biometano dujų gamybai planuoja nustatyti 1400 GWh. Taip pat numatoma, kad transporto sektoriuje biometano dujų būtų naudojama ne mažiau nei 5 proc.
A. Salapėtos teigimu, ministerija rudens sesijoje Seimui planuoja teikti ir biometano gamybą skatinantį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) direktyvos paketą.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patarėja Dalia Miniataitė akcentavo, kad biometano naudojimas žemės ūkyje mažina kenksmingų metano dujų poveikį.
„Metanas nėra absorbuojamas jokių kitų augalų, (...) jį reikia eliminuoti. Šiuo atveju yra eliminuojamas metanas, gaunamas biometanas ir anglies dioksidas“, – teigė ji.
Šiuo metu, anot jos, žemės ūkio sektorius išmeta daugiau nei pusę viso metanų dujų kiekio.
„Iki šiol manėme, kad biometano dujos daugiausia gaminamos iš mėšlo ir srutų. Tai yra tiesa, tačiau, žiūrint į Europos patirtį, matoma, kad šias dujas galima gaminti iš įvairių biomasės variantų. (...) Turime Lietuvoje be galo daug biomasės, ypač žolės plotų, kurie nėra naudojami pašarams, nes, kaip žinome, gyvulių skaičius mažėja“, – pridūrė patarėja.
Anot jos, šiuo metu ministerija yra patvirtinusi 13 paraiškų mažoms biodujų jėgainių, skirtų ūkininkų energijos poreikiams padengti, įkūrimui. Tačiau, anot jos, didinant ūkių konkurencingumą reikia planuoti ir didesnių biodujų jėgainių įrengimą ūkiuose.
Savo ruožtu A. Salapėta teigė, kad šiemet prie dujų tinklų planuojama prijungti dvi dideles biometano jėgaines, o iki 2025 metų – dar penkias. Tikimasi, kad 2025 metais Lietuvoje iš viso veiks aštuonios didelės biometano jėgainės.
Susisiekimo ministerijos patarėjas Andrius Ružinskas pridūrė, kad iš šiuo metu galima gauti 6,9 mln. eurų vertės paramą biodujų stotelių įrengimui, tikimasi įrengti 30 tokių stotelių. Taip pat, anot jo, Susisiekimo ministerija skiria paramą įsigyjant sunkųjį transportą, varomą biodujomis.
Aplinkos ministerijos atstovo Tomo Aukštinaičio teigimu, ministerijos paskelbti paramos projektai užtikrins, kad per metus pagaminamas biometano kiekis pasiektų 127 mln. kubinių metrų.
Biometano dujų sektoriaus įmonės pasigenda politikų dėmesio
Biometaną gaminančios įmonės „Kurana“ vadovas Jurgis Polujanskas pabrėžė, kad biodujos yra svarbus elementas žiedinei ekonomikai, jį gaunant iš atliekų, paverčiant energetiniais ištekliais ir organinėmis trąšomis, kurios keliauja į atgal ūkius.
Tačiau, jo teigimu, biometaną gaminančios šalies įmonės didelę jo dalį eksportuoja, kai suvartojimą didinti reikia būtent Lietuvoje. Tam, anot jo, reikia vystyti biodujų infrastruktūrą, pavyzdžiui, didinant įmonių priėjimą prie biodujų vamzdžių. Taip pat, biometano sektoriaus atstovo vertinimu, valstybė turėtų skirti didesnį finansavimą biodujų projektams.
„Šitas produktas (biodujos – ELTA) padeda spręsti didžiulę problemą transporte. Kaip mes žinome, tiek Lietuva, tiek visa Europos Sąjunga turi problemą transporto dekarbonizacijai. Ir sunkiajam transportui elektra yra ateitis, kaip tikimės, bet šiai dienai vienintelis biometanas gali padėti išspręsti (transporto dekarbonizacijos – ELTA) problemą“, – kalbėjo J. Polujanskas.
Transporto sektoriaus įmonės „IVECO“ vadovo Ernesto Jakubonio teigimu, šiuo metu politiniame lygmenyje trūksta sutarimo, kaip turėtų vystytis biometano ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių sektorius.
„Mums reikia rinkoje kuo greičiau paskelbti planus, kur žygiuoja Lietuva. (...) Mūsų diskusijų tarp ekspertų lygmenyje, jau mes absoliučiai gerai žinome ir mums vieni kitų įtikinėti nereikia. (...) Bet vartotojų lygyje, mūsų klientai, kurie turi įsisavinti šitą technologiją ir priimti pirmą sprendimą, jie negirdi, nežino labai ambicingų mūsų planų (...) Turi būti šitas planas kuo greičiau paskelbtas, iš visų institucijų trimituojama, kur mes norime nueiti“, – teigė E. Jakubonis.
Seimo Ekonomikos komitetas nusprendė prie biometano dujų plėtros galimybių grįžti sulaukus rinkos dalyvių pasiūlymų raštu. Planuojama svarstyti priemones, kurių reikia norint skatinti vietinę biometano paklausą, dujų kilmės garantijų suteikimo problematiką, akcizų taikymo ir kitus klausimus.
