Beveik 100 Jungtinių Valstijų bankų, kuriuos valdžia išgelbėjo nuo griūties paskelbusi milijardinę probleminių aktyvų išpirkimo programą (TARP), vėl atsidūrė ties bankroto riba.
Vien per vasaros mėnesius vadinamųjų probleminių bankų skaičius Jungtinėse Valstijose išaugo nuo 89 iki 98. Visi jie kartu iš šalies valdžios sulaukė 4,2 mlrd. JAV dolerių paramos, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“.
Pagal TARP programą, pradėtą 2008 m. rudenį, valstybė supirko iš sunkumų patiriančių bankų probleminių aktyvų už šimtus milijardų dolerių. Nors buvo tikima, kad programa padės finansų institucijoms, turinčioms gana didelių galimybių išlikti, naujausieji duomenys rodo, kad daugelio bankų padėtis nuo pat programos galiojimo pradžios buvo liūdna. Po programos įsigaliojimo bankrutavo septyni bankai, dėl to valstybės iždas patyrė 2,7 mlrd. JAV dolerių nuostolių.
Laikraščio analitikų nuomone, ši statistika rodo, kad TARP tėra priemonė, kuri tik laikinai palengvina finansų sistemos, vis dar išgyvenančios juodžiausios bankų krizės per 80 metų padarinius, padėtį.
„Neslūgstančios bankų problemos gali apsunkinti ekonomikos traukimąsi iš recesijos, - rašo „The Wall Street Journal“. - Daugelį bankų tebekrečia karštligė, todėl vis dar jaučiamas paskolų trūkumas, dėl to verslas netenka galimybės plėstis, samdyti naujų darbuotojų. Dėl to bankai savo ruožtu netenka patikimų klientų ir taip susidaro uždaras užburtas ratas.
Pirmieji pagal TARP programą paramą gavo aštuoni stambūs bankai ir kitos finansų institucijos - iš viso 125 mlrd. JAV dolerių. Visi jie skolą grąžino.
Tuo tarpu kai kurie ekspertai mano, kad nelabai stambūs bankai toliau bankrutuos, nes ekonomikos augimas stringa. „Žmonės nesikreipia dėl paskolų, nes jų pečius slegia didelė skolų našta“, - per laikraščiui pareiškė politinės ekonomikos profesorius Markas Blaitas. TARP tikslas, jo teigimu, buvo ne gelbėti smulkius bankus, o kovoti su pasauline sistemine krize.
