Pvz., Ispanijoje už šlapinimąsi į jūrą yra numatytos net atskiros baudos, siekiančios 750 eurų. Ten taip pat negalima šlapintis ir sausumoje, maudyti savo šunis, paplūdimiuose rūkyti ar šiukšlinti.
O ką draudžiama daryti Lietuvos paplūdimiuose ir kokios baudos už tai gresia?
Baudos už šlapinimąsi į jūrą
Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė neslėpė, kad įvesti draudimą šlapintis į jūrą būtų labai sudėtinga.
Dėl to savivaldybė stengiasi užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, kad natūraliai mažėtų netoleruotinas elgesys.
Jai pritarė ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, kurie teigė, kad numačius baudas kiltų klausimas dėl kontrolės užtikrinimo – kaip tokie pažeidimai būtų tikrinami?
Dėl šios priežasties Klaipėdos savivaldybė tikisi žmonių sąmoningumo.
Tuo metu Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva akcentavo, kad pajūrio paplūdimių ir jūros teršimas atliekant gamtinius reikalus nėra toleruotina ar kultūriškai priimtina praktika.
„Palangos miesto savivaldybė deda daug pastangų ir siekia, kad pajūryje būtų tvarkinga, visiems saugi ir higieniška aplinka.
Manome, kad ir pliažuose laiką leidžiantys poilsiautojai bei vietos gyventojai nori mėgautis švariu smėliu ir švaria jūra, todėl supranta, ką galima daryti bei kas – neleistina“, – komentavo T. Zaiceva.
Ar paplūdimiuose tikrai trūksta tualetų?
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo pajūrio savivaldybių, ar poilsiautojų šlapinimasis jūroje, kopose ir kitur nėra tualetų trūkumo pasekmė ir ar nežadama didinti jų skaičių šalia paplūdimių.
S. Vaišvilaitė atkreipė dėmesį, kad visi savivaldybės įstaigos „Paslaugos Neringai“ viešieji tualetai Neringoje yra nemokami.
Ji patikino, kad, atsižvelgiant į lankytojų srautus ir jų poreikius, nuolat vertinamos galimybės plėsti stacionarių tualetų tinklą.
„Šiandien stacionarūs viešieji tualetai yra įrengti visur, kur tai buvo įmanoma pagal technines sąlygas ir žmonių srautų intensyvumą (ne išimtis – ir oficialūs paplūdimiai).
Atsiradus poreikiui ir galimybėms, šis tinklas tikrai bus plečiamas“, – kalbėjo Neringos savivaldybės atstovė.
Tuo metu Klaipėdos pajūryje veikia ir konteineriniai, ir stacionarūs tualetai. Pasak atstovų, kitais metais naujas stacionarus tualetas planuojamas Smiltynės paplūdimyje.
O T. Zaiceva pažymėjo, kad Palangoje ir jos paplūdimiuose yra beveik 40 viešųjų tualetų, o kai kuriuose vietose yra pastatyti ir biotualetai.
Jos spėjimu, tiek viešųjų tualetų nėra nė viename kitame Lietuvos mieste.
„Teiginys, neva Palangos paplūdimiuose trūksta viešųjų tualetų, todėl kai kurie žmonės gamtinius reikalus atlieka jūroje ar kopose, labiau atspindi ne infrastruktūros padėtį, o poilsiaujančiųjų kultūros ir pagarbos gamtai bei vieni kitiems stoką.
Tualeto nebuvimas visai šalia patiesto pledo nėra pagrindas netinkamai elgtis“, – pabrėžė pašnekovė.
Pajūryje – baudos iki 900 eurų
Palangos savivaldybės atstovė įspėja, kad draudimų nepaisantys poilsiautojai gali būti nubausti.
Pvz., už rūkymą tam neskirtose vietose gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų.
Už alkoholio vartojimą viešose vietose (taigi ir paplūdimiuose) bauda gali siekti nuo 20 iki 100 eurų.
Už gyvūnų vedžiojimą ir maudymą draudžiamose teritorijose taikoma bauda nuo 30 iki 120 eurų.
O šiukšlinimas, triukšmavimas, tuštinimasis, aplinkos teršimas ir pan., T. Zaicevos aiškinimu, yra laikomi viešosios tvarkos pažeidimais, už kuriuos gresia 30–140 eurų baudos.
Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovų, jei asmenys nesilaiko saugaus elgesio taisyklių vandenyje, jiems gresia 16–60 eurų bauda. Jei pažeidimas padaromas pakartotinai, gresia 60–140 eurų bauda.
Jei maudomasi draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų, nesilaikoma kitų saugaus elgesio taisyklių, gresia 100–300 eurų bauda.
Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, bauda kyla iki 300–900 eurų.
Jeigu nesiimama priemonių reikiamai sutvarkyti masinio poilsio ir maudymosi vietų, kai tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, skiriama 100–500 eurų baudos.
Ką draudžiama daryti jūroje?
Palangos, Klaipėdos ir Neringos savivaldybių atstovai nurodė, kad jūroje yra draudžiama:
- palikti prie vandens ar leisti maudytis vaikams iki 14 metų be priežiūros;
- nardyti ir šokinėti į vandenį nuo tiltų, krantinių, prieplaukų, kitų hidrotechninių statinių, įrenginių ir kitose tam neskirtose vietose;
- skalbti skalbinius;
- maudytis neblaiviam ar apsvaigusiam nuo kitų medžiagų;
- plaukioti ant pripučiamų čiužinių, transporto priemonių padangų, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų;
- maudytis žaibuojant, perkūnijos, škvalo, viesulo metu, taip pat po nustatytų paplūdimio lankymo valandų ar kai yra iškelta raudona vėliava;
- plaukioti ar bristi už vietų, pažymėtų plūdurais, ir kitose nesaugiose, tam neskirtose vietose, pažymėtose maudytis draudžiančiais informaciniais ženklais;
- plaukioti plaukiojimo priemonėmis (mažaisiais, sportiniais, pramoginiais laivais, vandens motociklais, banglentėmis, burlentėmis ir t. t.) tam neskirtose zonose, jomis kelti pavojų žmonėms ir aplinkai;
- maudytis, nardyti ir šokinėti iš ar nuo plaukiančios plaukiojimo priemonės;
- plaukti plaukiojimo priemone, jei joje nėra gelbėjimosi liemenių visiems asmenims, jose suptis, vaikščioti ar kitaip nesilaikyti saugių plaukiojimo priemonės reikalavimų.
Ką draudžiama daryti paplūdimiuose?
O paplūdimiuose, pasak savivaldybių, yra draudžiama:
- rengti stovyklavietes;
- kurti laužus;
- skinti ar naikinti saugomų rūšių augalus;
- būti bendruose paplūdimiuose nuogiems;
- lankytis su gyvūnais ir juos maudyti tam neskirtose vietose;
- nakvoti kopose ir priekopėse;
- trukdyti ilsėtis;
- teršti aplinką (vandens telkinius ir jų pakrantes);
- rūkyti (išskyrus įrengtas rūkymo vietas, kurios įrengiamos ne rečiau kaip kas 100 m);
- visose viešose vietose, tarp jų ir paplūdimiuose, draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus;
- žaisti sportinius žaidimus tam neskirtose vietose ar sukeliant pavojų poilsiautojams;
- savavališkai įrengti pramogų įrenginius, sporto aikšteles;
- gadinti ir laužyti informacinius ženklus, suolus, dviračių stovus ir kitą paplūdimių įrangą;
- ardyti apsauginio kopagūbrio sutvirtinimus;
- kasinėti ir kitaip gadinti vakarinį apsauginio kopagūbrio šlaitą;
- važinėtis automobiliais, motociklais, keturračiais ir kt. motociklais tam neskirtose zonose;
- statyti transporto priemones (automobilius, plaukiojimo priemones, dviračius ir kt.) ne tam skirtose vietose;
- kilti ir leistis oro transporto priemonėmis (skraidyklėmis, parasparniais ir kt.) tam neskirtose zonose;
- trukdyti gelbėjimo ir kitų specialiųjų tarnybų transportui pravažiuoti vykdant tarnybines funkcijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
