Seimui pateiktas svarstyti pakeistas Įmonių bankroto įstatymas vargu ar pagreitins nemokių įmonių likvidavimą.
Nors naujų bankroto bylų, palyginti su pernai, nežymiai sumažėjo, tačiau bankroto administratoriai ir teismai tebegvildena daugybę bylų, kurios tęsiasi mėnesių mėnesius. Vyriausybė pateikė Seimui naują Įmonių bankroto įstatymo redakciją ir skambiai paskelbė, esą tai supaprastins sudėtingas ir ilgai trunkančias procedūras, padės įveikti tyčinių bankrotų virusą. Tačiau specialistai pastebi, kad kai kurie pakeitimai yra nerealūs įgyvendinti.
Griežtės atsakomybė
Naujas Įmonių bankroto įstatymas Seime bus svarstomas rudens sesijoje. Jame numatoma pakeisti nemažai straipsnių. Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Svajonė Alunderienė sakė, kad nemokios įmonės, ketinančios skelbti bankrotą savo iniciatyva, galės apie tai iš anksto paskelbti Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. „Taip pat siūloma, kad teismai, gavę pareiškimą kelti bankroto bylą, apie tai teiktų informaciją savo interneto svetainėse nelaukdami nutarties“, – pasakojo S.Alunderienė.
Dabar bankroto administratoriais gali tapti visi, turintys teisinį ar ekonominį išsilavinimą. Įstatymo projekte numatoma, kad norintieji pradėti šį verslą prieš tai turės dirbti administratorių padėjėjais ir įgyti praktinių įgūdžių. Antra vertus, bus paprasčiau teikti bankroto administravimo paslaugas įmonėms. Dabar jos turi gauti licenciją, o projekte numatyta, kad pakaks nors vieno administratoriaus pažymėjimą turinčio darbuotojo, ir jos bus užregistruotos Įmonių bankroto valdymo departamente.
Neįžvelgia pažangos
„Esminių pokyčių, lengvinančių bankroto procedūras, neįžvelgiu, o kai kur jos tik pasunkins bankroto administratorių darbą, – teigė Nacionalinės bankroto asociacijos valdybos pirmininkas Stasys Sipavičius. – Naujas įstatymo rengimas labiau panašus į aktyvios veiklos imitavimą.“
S.Sipavičius kritikavo siūlymą leisti stambiems kreditoriams (kuriems bankrutuojančios įmonės įsipareigojimai sudaro daugiau nei pusę visų skolų) be kreditorių susirinkimo kreiptis į teismą prašant nušalinti bankroto administratorių. „Čia atsivertų kelias šantažui, kai stambūs kreditoriai savanaudiškais tikslais galės grasinti sąžiningai dirbančiam administratoriui“, – mano S.Sipavičius.
Valdybos pirmininkas kritikavo ir siūlymą sutrumpinti kreditoriams laikotarpį, kai jie galės pateikti savo reikalavimus – nuo 45 iki 30 d. „Tas 15 dienų sutrumpinimas neduos jokios naudos, o rūpesčių bus tik daugiau, – aiškino S.Sipavičius. – Jau dabar vos spėjame išsiuntinėti kreditoriams pranešimus apie įsiteisėjusią teismo nutartį kelti bankroto bylą. Vien jos įsiteisėjimo terminas užima apie pusę šio termino, tad kreditoriams visai nepaliekama laiko pateikti savo reikalavimus.“
Nerealūs reikalavimai
Įstatymo projekte bankroto administratoriams nustatyta pareiga per 6 mėnesius patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Tuo siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems tyčiniams bankrotams. Bankroto administratoriai tokius patikrinimus rengia ir dabar, bet šiuo metu jiems atlikti nenustatyti jokie terminai. S.Sipavičius netiki, kad per pusmetį galima išsiaiškinti visus įtartinus sandorius. „Tas procesas kartais trunka ne vienus metus, o kai kada net ir visą įmonės likvidavimo laikotarpį“, – tikino jis.
S.Alunderienė irgi pripažįsta, kad įstatymo projekte kol kas mažai skirta dėmesio kovai prieš „feniksus“ – tyčia nustekentas įmones, kurios palikusios nesumokėtas skolas prisikelia kitu vardu. „Kovoti su šiuo reiškiniu rengiamas atskiras dokumentų paketas, – kalbėjo ji. – Tačiau ir dabar numatoma, kad vengiantis teikti dokumentus, nebendraujantis su bankroto administratoriumi buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas rizikuos prarasti teisę steigti kitas įmones ir joms vadovauti 3–5 metus.“
Bankrotų šiek tiek mažėjo
Pernai bankrotus paskelbė net 1 843 įmonės. Šiemet per sausio– birželio mėnesius užregistruota 665 naujos bankroto bylos. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 823. Taigi naujų bylų sumažėjo 19,2 proc. Labiausiai naujų bankroto bylų mažėjo tose srityse, kurios pernai krito pirmiausia: apdirbamosios gamybos sektoriuje šiemet bankrotų sumažėjo 45,3 proc., transporto – 39,2 proc., statybos sektoriuje – 30,9 proc.
Pasak S.Alunderienės, labiausiai bankroto procedūrų užbaigimą stabdo sunkiai parduodamas bankrutuojančių įmonių turtas, ypač nekilnojamasis.
Tobulintinų dalykų dar liko
Rimvydas Velička, Nacionalinės bankroto asociacijos prezidentas
Naujame įstatymo projekte nenumatytos kovos su tyčiniais bankrotais priemonės, tačiau gerai, kad numatomas mechanizmas riboti nesąžiningų bankrotus iniciavusių asmenų veiklą, įtraukiant juos į viešą registrą. Taip pat gerai, kad atsirado aiškios, įstatymu apibrėžtos bankroto administratorių ir jų padėjėjų pareigybės. Tikiuosi, kad Seimas patikslins numatytus įvarius bankroto procedūrų terminus, nes dabar pateiktieji yra nerealūs ir neįgyvendinami. Įmonių bankroto įstatyme pateikta itin daug pakeitimų. Taip yra todėl, kad keletą metų kaupti pasiūlymai dabar svarstomi vienu metu. Manau, kad įstatymai turėtų būti tobulinami nuosekliai, atsižvelgiant į nūdienos realijas.
Neatsižvelgiama į darbuotojų interesus
Giedrius Romeika, VšĮ „Verslininkų namai“ direktorius
Vykstant bankroto procesui daug nukenčia buvę įmonių darbuotojai. Garantinis fondas labai vėluoja atsiskaityti su žmonėmis. Dažnai tie mokėjimai perkeliami į kitus metus, o tada netaikomas neapmokestinamų pajamų dydis, ir žmonės gauna mažesnes sumas nei turėtų. Be to, per tą laiką buvę darbuotojai negali gauti bedarbio išmokų. Kita problema, kad verslininkai nežino, kada geriausia skelbti bankrotą pačių iniciatyva. Pas mus apskritai įstatymai rengiami atsižvelgiant tik į blogus pavyzdžius, o nepaisoma sąžiningai dirbančiųjų. Pavyzdžiui, neleista steigti įmonės su 1 tūkst. Lt įstatiniu kapitalu neva dėl to, kad, jei lesime kurti verslą bet kam, vėliau pasipils bankrotų, bus daug nesąžiningos veiklos. Bet nešvariems darbams galima įsigyti veikiančią įmonę už 1,7–2,5 tūkst. Lt.
Saulius Tvirbutas
