Santuoka pakeičia ne tik poros šeiminę padėtį, bet ir jos finansinius santykius. Lietuvoje santuokos metu įgytas turtas paprastai laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nesudarius vedybų sutarties bendri gali būti ne tik kartu įsigyti daiktai, bet ir darbo užmokestis, premijos bei sukauptos santaupos.
Finansinių klausimų gali kilti ir tuomet, kai vienas sutuoktinis uždirba gerokai daugiau už kitą arba dar prieš vestuves turėjo negrąžintų paskolų. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kada turtas laikomas asmeniniu, kokios gali būti skolų išieškojimo pasekmės ir kaip iš anksto susitarti dėl pinigų valdymo.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „Sorainen“ teisininkė Barbora Bernatonytė.
Pinigai jūsų sąskaitoje – bet nebūtinai tik jūsų
Vienas didžiausių pokyčių susituokus susijęs su turto nuosavybe. Jeigu sutuoktiniai gali turėti atskiras banko sąskaitas ir savarankiškai disponuoti savo pajamomis, tai savaime nereiškia, kad jose laikomos lėšos yra asmeninės.
„Pavyzdžiui, turbūt dažniausiai praktikoje iš klientų pasitaikantis klausimas yra, kaip čia taip gali būti, kad darbo užmokestį ir premijas gausiu į savo asmeninę sąskaitą, o pasirodo, kad čia mūsų abiejų. Tai taip, nesvarbu, kurio sutuoktinio vardu yra registruotas tas turtas ar kieno tam yra sąskaita ir kas turi prie jos prieigą.
Dažniausiai tai reiškia, kad visas šis turtas dabar jau yra bendras. Tai turbūt toks būtų pats pagrindinis aspektas, kuris pasikeičia ir tiesiog prie jo poroms kartais sunku priprasti“, – aiškino B. Bernatonytė.
Ši taisyklė aktuali ir ilgą laiką taupantiems gyventojams. Pavyzdžiui, jeigu vienas sutuoktinis iš savo atlyginimo sukaupia 20 tūkst. eurų, skyrybų atveju šie pinigai gali būti laikomi bendru turtu, nors kitas sutuoktinis prie jų kaupimo tiesiogiai neprisidėjo.
Vis dėlto yra išimčių. Teisininkės teigimu, asmenine nuosavybe gali išlikti, pavyzdžiui, dovanotos lėšos, jeigu įmanoma įrodyti jų kilmę ir asmeninį pobūdį.
„Bet dažniausiai tai vis tiek reiškia, kad tai yra bendras turtas, nes jeigu, tarkim, kaip dažniausiai žmonės taupo – paima atlyginimo dalį ir ją kaip nors tauposi, investuoja arba įsideda į taupomąją sąskaitą, tai vis tiek yra bendri pinigai ir tos santaupos gali būti vėliau dalijamos per pusę skyrybų atveju“, – pažymėjo ji.
Norintiems atskirti savo finansus viena iš galimybių – vedybų sutartis. Joje sutuoktiniai gali susitarti, kad kiekvieno asmeninėje banko sąskaitoje laikomos lėšos, gaunamas darbo užmokestis ar investicijos priklausys atskirai.
„Ką mes dažniausiai matome praktikoje? Turime tokias nuostatas, kad visos lėšos, kurios yra kiekvieno sutuoktinio asmeninėje banko sąskaitoje, yra jų asmeninės lėšos. Tai reikštų tokiu atveju, kad, pavyzdžiui, darbo užmokestis yra asmeninis, o ne bendras. Santaupos, investicijos įvairios“, – pasakojo teisininkė.
Be to, vedybų sutartį galima sudaryti ne tik prieš vestuves, bet ir jau susituokus. Tačiau povedybinė sutartis savaime nepakeičia anksčiau įgyto turto nuosavybės režimo. Dėl jo padalijimo gali reikėti susitarti atskirai.
Apie sutuoktinio skolas galite net nežinoti
Dar viena finansinė rizika yra vieno sutuoktinio iki vestuvių prisiimti įsipareigojimai. Tokios skolos išlieka asmeninės ir savaime netampa abiejų atsakomybe, visgi jų negrąžinimas gali paveikti ir šeimos turtą.
B. Bernatonytė pateikė situaciją, kai vienas sutuoktinis turi negrąžintą paskolą, o kreditorius pradeda skolos išieškojimą.
„Tačiau tai vis tiek gali paveikti kitą sutuoktinį, kuris nebuvo pasiėmęs tokios paskolos finansiškai, nes mes turime tokį režimą, kad turtas yra bendras. Tai jeigu, tarkime, sutuoktinis, pasiėmęs paskolą, jos nemoka ir kreditorius pradeda išieškojimo procesą, jis išieškoti tą skolą gali ne tik iš skolingo sutuoktinio darbo užmokesčio, bet taip pat ir iš kito sutuoktinio dalies darbo užmokesčio.
Iš esmės veikia prezumpcija, kad pusė turto priklauso vienam sutuoktiniui, pusė – kitam. Tarkime, paimtų kito sutuoktinio pusę darbo užmokesčio ir tą dalį galėtų išieškoti. Tai taptų problema be vedybų sutarties“, – aiškino ji.
Taigi, net jeigu paskolos sutartį pasirašė tik vienas žmogus, skolų išieškojimo procesas gali paliesti bendrą sutuoktinių turtą. Vis dėlto asmeninės skolos išieškojimas nereiškia, kad kitas sutuoktinis automatiškai tampa skolininku – svarbu, kam priklauso išieškomas turtas ir kokios sąlygos taikomos konkrečiu atveju.
Teisininkė pabrėžė, kad finansinių pasekmių gali kilti net ir apie skolą nieko nežinojusiam sutuoktiniui.
„Nepaisant to, kad tai yra asmeninė paskola ar asmeninis sutarties nevykdymas, vis tiek kitas sutuoktinis finansiškai gali nukentėti. Net jeigu apskritai nežinojo apie tokios paskolos ar vartojimo kredito paėmimą, vis tiek išeina, kad gali finansiškai nukentėti“, – sakė B. Bernatonytė.
Papildomų klausimų gali kilti ir tuomet, kai iki santuokos paimta paskola tvarkingai grąžinama, tačiau tam naudojamos bendros šeimos pajamos. Skyrybų atveju gali tekti aiškintis, kokia bendrų pinigų dalis buvo panaudota vieno sutuoktinio asmeniniams įsipareigojimams.
„Žinant šį faktą per skyrybas galima sakyti, kad iš bendrų pinigų buvo mokama asmeninė paskola. Dėl to dabar reikia priteisti kitam žmogui kompensaciją. Nes bendri pinigai, vadinasi, nebuvo atsakingas tas kitas asmuo už tą paskolą. Čia jau tokie gana sudėtingi ir painūs dalykai, kuriuos savo ruožtu vedybinė sutartis labai puikiai išsprendžia“, – aiškino B. Bernatonytė.
Vienas iš sutuoktinių uždirba daugiau?
Dar vienas dažnas nesusipratimas susijęs su skirtingomis sutuoktinių pajamomis. Vienas žmogus gali uždirbti kelis kartus daugiau, o kitas tuo metu auginti vaikus, rūpintis namais ar apskritai neturėti darbo pajamų. Tačiau tai savaime nereiškia, kad daugiau uždirbęs sutuoktinis skyrybų metu gaus didesnę bendro turto dalį.
Lietuvoje galioja lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcija. Todėl, nesant kitokio susitarimo ar įstatyme numatytų išimčių, santuokos metu sukauptas bendras turtas paprastai dalijamas lygiomis dalimis.
„Kiek mes susiduriame praktikoje, dažniausiai turtas yra dalijamas per pusę. Yra ta tokia lygių dalių prezumpcija teisme. Ir nepriklauso nuo to, kiek vienas sutuoktinis uždirbo, kiek kitas uždirbo. Arba taip pat dažnai būna situacijų, kad vienas iš sutuoktinių dirbo ir nešė pajamas, o kitas sutuoktinis augino vaikus, rūpinosi namais ir galbūt darbo pajamų iš viso neturėjo. Šitie dalykai skyrybų atveju nėra svarbūs. Vis tiek reiškia, kad visas turtas, kurį jūs sukaupiate – pinigai, butai, namai, mašinos – viskas yra bendra ir dėl to dalijama per pusę“, – kalbėjo B. Bernatonytė.
Vis dėlto lygių dalių principas nereiškia, kad kiekvieną bendrą daiktą būtina padalyti fiziškai. Pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui gali atitekti būstas, o kitam – kitas panašios vertės turtas arba piniginė kompensacija.
Teisininkės teigimu, teismai tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau tokios situacijos nėra dažnos. Kaip vieną iš galimų aplinkybių ji įvardijo sunkią lėtinę ligą, dėl kurios sutuoktinis negali dirbti ir užsidirbti.
O vien didesnis atlyginimas, anot jos, nėra pagrindas reikalauti daugiau bendro turto.
„Žmonės, kurie tuokiasi, dažnai nebūna pasiruošę ir galbūt apgalvoję, ką reiškia šitas turto režimas. Jeigu susituokiame be vedybų sutarties, mes pasirašome ant tokios situacijos, kad nesvarbu, kuris kiek atneš turto į santuoką. Mes laikome, kad viskas yra mūsų bendras turtas. Dėl to pajamų skirtumas nieko nekeičia. Nieko nekeičia ir tai, kokias mašinas nusipirko vienas, o kokias – kitas. Vis tiek viskas yra laikoma bendru turtu“, – pažymėjo ji.
Norintiems iš anksto išvengti ginčų dėl turto, galima sudaryti vedybų sutartį. Pasak B. Bernatonytės, tokia sutartis nėra skirta vien turtingoms šeimoms, o paprastesnės sutarties parengimas ir patvirtinimas tenka mokėti apie 500–600 eurų. Sudėtingesniais atvejais, kai norima išsamiai aptarti turto dalybas ar kompensacijas, išlaidos priklauso nuo sutarties turinio ir teisinių paslaugų įkainių.
Kiek kainuoja vedybų sutartis?
Jeigu vedybų sutartys neretai siejamos su didelius turtus sukaupusiais žmonėmis, B. Bernatonytė pabrėžia, kad toks susitarimas gali būti naudingas ir įprastas pajamas gaunančioms šeimoms. Sutartimi galima iš anksto nustatyti, kam priklausys santuokos metu įgyjamas turtas, kaip bus valdomos pajamos ir kaip turtas būtų dalijamas skyrybų atveju.
„Net jeigu mes kalbame apie porą, kuri neturi labai daug turto ar finansų, vis tiek yra naudinga susitarti, kaip santuokoje valdysis tas turtas. Taip pat, aišku, nemaloni tema, bet naudinga yra susitarti, kas bus, jeigu skirsimės. Nes jeigu nieko nesusitarta, tas turtas yra dalijamas iš esmės per pusę“, – aiškino ji.
Pasak pašnekovės, klaidinga manyti, kad tokiai sutarčiai sudaryti visada prireiks didelių išlaidų. Paprastesniais atvejais, kai sutuoktiniai nori tik atskirti savo turtą, sutartį gali parengti notaras, todėl advokato pagalba nebūtinai reikalinga.
„Tokią sutartį gali tikrai paruošti ir notaras. Tam advokatai nėra būtini. Tai yra notarinės išlaidos ir registro išlaidos. Iš esmės iki 500–600 € tikrai galima tilpti, kadangi notaras ima mokestį tik už tai, kad patvirtina sutartį. Taip pat notarai yra tikrai puikūs teisininkai ir jie gali viską patarti bei sudėlioti tą sutartį“, – kalbėjo B. Bernatonytė.
