„Pasiūlytas apmokestinimas griauna mūsų valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka. Esame labai susirūpinę, kad naujasis projektas sudarytas neatsižvelgiant į šiuos principus, diskriminuojant vieną verslo sektorių. Siūlomą projektą tiktų pavadinti investuotojų mokesčiu, nes nuo tokio pobūdžio iniciatyvų nėra apsaugota nė viena sritis.
Savo ruožtu kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai prastėja jau kelerius metus iš eilės. Čia veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjama Lietuvos rinkos situacija nėra išskirtinė – finansų sektoriaus likvidumas yra išaugęs visoje Europoje. Tačiau, išskyrus Lietuvą, Šiaurės-Baltijos regiono valstybėse papildomas bankų sektoriaus apmokestinimas nėra svarstomas. Todėl toks žingsnis reikšmingai sumažins Lietuvos konkurencingumą, lyginant su Estija, Latvija bei kitomis regiono šalimis, ir patrauklumą užsienio investuotojams.
Lietuva yra daug eksportuojanti maža atvira ekonomika, labai priklausoma nuo tarptautinės aplinkos, kuri ir lemia vidinį šalies finansinį stabilumą. Augančios palūkanos gali turėti didelės įtakos visos Europos ekonomikai, nes daug verslo modelių pastatyta ant žemų palūkanų. Dabartinis geopolitinis kontekstas jau ir taip mažina mūsų valstybės investicinį patrauklumą. Be to, praėjusią savaitę įvykęs vienas didžiausių bankų bankrotų JAV istorijoje yra rimtas signalas apie globalios finansų sistemos iššūkius, kylant palūkanų normoms. Be to, kaip jau esame minėję, atsižvelgiant į ekonominės ir geopolitinės padėties neapibrėžtumą, prognozuoti bankų verslo pelningumo rodiklius per anksti.
Galiausiai, krašto gynyba – nacionalinis interesas. Jeigu kalbama apie solidarumo poreikį, prie krašto gynybos finansavimo turėtų prisidėti visi šalyje veikiantys ūkio subjektai, o ne tik vienas sektorius. Taigi atsižvelgiant į krašto gynybos finansavimo svarbą, tam turėtų būti numatyti patikimesni ir įvairesni finansavimo šaltiniai.
LBA šiuo metu tęsia nuodugnią mokesčio projekto analizę ir pastabas projekto rengėjams pateiks įstatymų nustatyta tvarka“, – rašoma komentare.
Praėjusią savaitę portalas tv3.lt skelbė, kad išaugus paskolų palūkanoms finansų įstaigos iš gyventojų ir verslo gali uždirbti gerokai daugiau nei įprastai. Dėl to joms turi būti įvestas naujas mokestis. Iš jo surinkti pinigai turėtų būti skirti kelių ir uostų gerinimui.
Ketvirtadienį naują mokestį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak G. Skaistės, iš bankų paimti pinigai bus skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui.
Ji pastebėjo, kad mūsų šalyje išaugo bankų likvidumas, kuris siekia 11 mlrd. eurų, taip pat gyventojų ir verslo indėliai.
Kita vertus, dėl infliacijos Europos Centriniam Bankui padidinus bazines palūkanų normas, centriniuose bankuose laikantys indėlius komerciniai bankai iš to gauna daugiau pajamų.
Finansų ministrės teigimu, bankai taip pat daugiau uždirba iš palūkanų, kurias moka paskolas turintys gyventojai ir verslas.
Nauju mokesčiu siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.
Naują mokestį planuojama taikyti kredito įstaigų pajamoms iš palūkanų. Jis būtų mokamas 2 metus. Iš viso prognozuojama surinkti 510 mln. eurų.
Už šias lėšas būtų finansuojama automobilių, geležinkelių, oro uostų ir jūros uosto infrastruktūra. Tiesiogiai gyventojams ir verslams, kurie ir sumokės daugiau palūkanų, pinigų iš naujo mokesčiai tiesiogiai nebus skirta.
„Stebint netradicinius bankų pelnų augimus – siūlome į netikėtą bankų rezultato prieaugio dalį nukreiptą laikinojo solidarumo įnašą skirti valstybės krašto apsaugos gynybos ir saugumo sustiprinimui.
Siekiame, kad netikėtos pajamos viename sektoriuje būtų nukreiptos tiems tikslams, kurie taip pat laikinai ženkliai išaugo dėl geopolitinės situacijos – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams, užtikrinsiantiems Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti naują infrastruktūrą“, – pažymėjo G. Skaistė.
Pasak jos, naujas mokestis siūlomas tik bankams, o ne kitiems sektoriams (pvz., energetikos naftos perdirbimo), kurie taip pat galėjo išlošti dėl karo ir išaugusių kainų, kadangi jiems bus taikomos Europos Sąjungos priimtos priemonės.
Bus taikomas tik kelioms finansų institucijoms
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus tikino, kad dabartinės aplinkybės yra netikėtos, neeilinės ir sukelia nenumatytas pasekmes. O naujas mokestis esą palies keletą įstaigų. Kokios jos, pirmininkas neįvardijo.
Pasak jo, perteklinis likvidumas Lietuvoje susidarė dėl priemonių, kurios buvo skirti neigiamoms pandemijos pasekmėms sumažinti, o infliacija išaugo dėl Rusijos karo Ukrainoje.
„Svarbu, kad solidarumo įnašas nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas, nekeliantis neigiamų padarinių finansų sistemai, jos stabilumui, konkurencinei aplinkai ir nekuriantis netinkamų paskatų.
Dabartinis Finansų ministerijos teikiamas solidarumo įnašo modelis atliepia šiuos aspektus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus.
Jis negalėjo pasakyti, kiek pinigų Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos gavo už tai, kad indėlius laiko centriniuose bankuose.
Planuoja milijardinį pelną
G. Skaistė ir G. Šimkus vasarį pranešė, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie milijardą eurų – apie 2,5–3 kartus daugiau nei įprastai, todėl gali būti svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, solidarumo įnašu, papildomas valstybės pajamas skiriant krašto apsaugai.
Finansų ministrės teigimu, dėl karo Ukrainoje, atsako į jį, pandemijos ir kitų priežasčių augantys bankų pelnai gali būti netikėti ir patiems bankams – tokie pelnai nepriklauso nuo jų priimtų verslo sprendimų, o labiausiai – nuo Europos Centrinio Banko didinamų bazinių palūkanų normų.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė yra sakiusi, kad siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas. Ji teigiamai vertina ir Finansų ministerijos siūlymą iš solidarumo įnašo gautas lėšas panaudoti valstybės tikslams, pavyzdžiui, gynybai.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti, nes įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali paveikti konkrečias ekonomikos sritis.
Socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė yra įregistravę Pelno mokesčio įstatymo pataisą – dabartinį papildomą 5 proc. pelno mokestį bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, jie siūlo padidinti iki 15 procentų. Tokiu būdu bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas ir 5 proc. papildomas) padidėtų iki 30 procentų.
Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais tuo pat laiku.
