„Atsižvelgiant į šią situaciją, kuri yra nenormali, aš tiesiog taip ir pasakysiu, išskirtinė ir susiklosčiusi dėl to, kad staigiai keičiant pinigų politiką neveikia transmisijos mechanizmai, kurie perskirstytų tą (netikėtas pajamas – BNS) visuomenės grupėms, buvo priimtas sprendimas, kad grynųjų palūkanų pajamų dalį valstybė apmokestintų“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Anot jos, Vyriausybė nutarė įsikišti, nes, jos vertinimu, situacija nėra gera, o komercinių bankų pelnai be jokių jų pastangų auga labiau nei įprastai.
„Bankai laiko labai didelius rezervus centriniame banke, už tai gauna pakankamai nemažas palūkanas, taip pat, aišku, gauna didesnes palūkanas iš savo klientų ir nepatiria su tuo susijusių kaštų (...) Bankai pradėjo uždirbti pelną, kuris nepriklauso nuo bankų pastangų. Ekonominių priemonių sureguliuoti, kad šis kišenių papilnėjimas kažkaip persiskirstytų per visuomenę, nelabai yra“, – sakė premjerė.
„Mūsų supratimu, tai nėra gera situacija, nes ilgamečiai bankų pelnai Lietuvoje svyravo nuo maždaug 200-300 milijonų, tiktai milijardas eurų jau būtų neadekvatus dydis ir jis susiklostė ne dėl to, kad bankai labai gerai dirba“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė sako, kad solidarumo mokestis būtų mokamas dvejus metus, o papildomos iš bankų gautos lėšos būtų skirtos karinio mobilumo projektams.
„Kadangi tai yra trumpalaikis dalykas, metų-dvejų efektas, tai mes tas lėšas žinotume iš karto su kuo sukabinti išlaidų pusėje ir tai būtų karinio mobilumo projektai, kuriems turime pareikalavimą arti milijardo eurų ir kurių turime didelę dalį parengtų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, šiomis lėšomis galėtų būti finansuojami, pavyzdžiui, magistralės „Via Baltica“, geležinkelių ar oro uostų infrastruktūros projektai, susiję su gynybinių Lietuvos pajėgumų stiprinimu.
„Tokiu būdu tomis lėšomis tiesiog spręstumėme labai konkrečias problemas, kurių negalime priskirti ilgalaikiams įsipareigojimams, nes tas efektas dings“, – sakė ji.
Iš bankų solidarumo mokesčio tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
I. Šimonytė sako, kad bankai mažiau mokesčio mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
„Žinoma, bankai turi galimybę to mokesčio sumokėti mažiau, jeigu nuspręstų keisti sutarčių sąlygas su savo klientais ir su tais, kurie turi paskolas ir indėlius, nes tada grynųjų palūkanų pajamos keistųsi“, – kalbėjo ji.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną 60 proc. vadinamąjį solidarumo įnašą, kuris būtų mokamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Už 2023 metus įnašas būtų skaičiuojamas pagal 2018-2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019-2022 metų grynųjų palūkanų pajamas.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
