Ministras siūlys apsvarstyti galimybę ES šalims prisijungti prie informacinio dokumento, kurio tikslas – sustiprinti bendras pastangas sprendžiant šio laivyno problemą ir paraginti Europos Komisiją imtis koordinuotų veiksmų dėl jo grėsmių, pranešė ministerija.
P. Poderskis teigia, kad turėtų būti atliekami patikrinimai ES vandenyse, sulaikomi laivai pažeidėjai, jiems taikomos sankcijos. Anot jo, veiksmingai kontrolei reikia bendro ir suderinto ES šalių požiūrio, o ją sustiprintų ir papildomos priemonės, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto stebėsenos technologijos ir bendras patruliavimas Baltijos jūroje.
„Norint užkirsti kelią galimoms ekologinėms katastrofoms, būtina stiprinti jūrinės aplinkos stebėsenos, kontrolės ir reagavimo pajėgumus. Tai ne tik aplinkosaugos klausimas – tai labai svarbu ir mūsų regiono saugumui,“ – pranešime sakė P. Poderskis.
Anot ministerijos, šešėlinį Rusijos laivyną įprastai sudaro seni, prastos būklės laivai, vengiantys tarptautinių saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, dažnai neregistruoti. Jie neatskleidžia tikslių savo buvimo vietos duomenų ir vykdo rizikingas operacijas jūroje.
Teigiama, jog ypač didelė rizika kyla dėl galimų naftos išsiliejimų, pavojingų cheminių medžiagų nutekėjimų ar kitų incidentų, galinčių padaryti ilgalaikę žalą tiek Baltijos jūros regionui, tiek ir visai Europai, jos ekologinei pusiausvyrai, biologinei įvairovei, žuvininkystei.
Kaip skelbia ministerija, ES Parlamento atliktas tyrimas rodo, kad Rusijos šešėlinis laivynas tapo pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu šaliai tęsti naftos eksportą per Baltijos jūrą nepaisant Vakarų šalių įvestų sankcijų.
Bendrovės „S&P Global“ duomenimis, Rusijos naftos prekyboje dalyvauja apie 591 tanklaivis, iš jų maždaug 271 priskiriami vadinamajam „tamsiajam laivynui“, dažnai slepiančiam savo judėjimo maršrutus.
Tuo metu Kijevo ekonomikos mokyklos vertinimu, bendras laivų skaičius siekia apie 435: 185 iš jų gabena žalią naftą, o 250 – rafinuotus naftos produktus.
Nurodoma, jog avarijos atveju iš vidutinio tanklaivio gali išsilieti apie 100 tūkst. tonų naftos, o aplinkai padaryta žala siektų apie 4 mlrd. eurų.
Neformalus Aplinkos tarybos susitikimas vyks liepos 10-11 dienomis Danijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
