Kai girdi tik apie sunkmetį, taupymą, bankrotus, žinia apie naują, sėkmingą verslą - kaip pirštinė, įžūliai, bet sportiškai mesta ekonominiam nuosmukiui.
Gražioje jaukioje sodyboje Senojoje Varėnoje pasitinka jauni malonūs šeimininkai Aivaras ir Rasa Česnuliai. Aivarą varėniškiai pažįsta neblogai - jis kelerius metus sėkmingai gynė garsiosios Varėnos "Ūlos" rankinio komandos vartus. Paskui baigė mokslus, susidomėjo verslu. Rasai kurį laiką buvo patikėta šeimos židinio ir dviejų mažų dukrelių priežiūra. Bet mergaitės paaugo, o ryškią verslo gyslelę turinti jų mama nenorėjo atsilikti nuo vyro.
Taip šių metų kovą, siautėjant krizei, šeima pradėjo naują verslą - įregistravo bendrovę, kuriai pavadinimą sukūrė sudėję pirmuosius dukrelių ir gimtojo miesto vardų skiemenis - Liepa, Rugilė, Varėna - "Lieruva"
Sporte ir versle svarbu rezultatai
Tiesą pasakius, A.Česnulį būtų sunku pavadinti jaunu verslininku. Jis jau yra išbandęs jėgas ir sėkmingai pasidarbavęs keliose srityse bei sukaupęs kapitalą ateičiai - gamindamas antkapius, paminklus, versdamasis automobilių salonų priežiūra. Pamažu jį užvaldė naujos, daugiau išmonės ir darbo reikalaujančios, bet, Aivaro nuomone, perspektyvesnės idėjos.
Viena tokių kilo prieš porą metų, kai važinėdamas po apylinkes pamatė, kad kai kur kaimo turizmu susidomėję žmonės tam tikslui pradėjo mūryti plytinius namus. Paaiškėjo, jog Lietuvoje senovinio tipo trobą pasistatyti sudėtinga - nauja kainuoja brangiai, o nusipirkti senesnę ir persikelti į naują vietą beveik neįmanoma. Vertų dėmesio jau seniai nebeliko, todėl siūlomos arba visai sutręšusios, arba - imk kartu su sklypu.
"Paklausa yra, o pasiūlos nėra, - svarstė Varėnos verslininkas. - Tad kodėl nepaieškojus toliau? Ypač žinant, kad Lietuvoje tuo niekas neužsiima."
Ir rado! Baltarusijos kaimuose, kurie senais laikais savo stiliumi ir tradicijomis daug kur buvo panašūs į lietuviškus. O ir pageidaujančių parduoti mirusių tėvų sodybas arba panorusių į miestus persikelti baltarusių kolūkiečių netrūksta.
Pirmą visai neblogą, iš storų tašytų rąstų suręstą namą Aivarui pavyko rasti greitai. Tačiau išardžius parsigabenti jį į Lietuvą buvo nelengva. Laukė biurokratiniai baltarusiški "kryžiaus keliai". Visus dokumentus reikėjo derinti net su septyniomis komisijomis - pradedant kaimo taryba ir baigiant aplinkosaugos bei paveldo atstovais. Bet kai statinys pagaliau atsirado Varėnos sandėlyje, pirkėjo ilgai laukti nereikėjo. Skelbimu internete susidomėjo vienas Trakų rajono Lentvario apylinkių gyventojas.
Kai po kelių savaičių gražiu, senove dvelkiančiu, bet pastebimai atjaunėjusiu namu virtusi baltarusiška gryčia šioje gyvenvietėje atvėrė duris, tapo aišku, kad pirmas blynas neprisvilo... Užsakovo dėkingumui ir džiaugsmui nebuvo ribų: "Statinys kainavo 3 ar net 4 kartus pigiau už naują, o jaukumo ir šilumos jame - per akis!"
Pavasarį įsteigtai bendrovei ši labai perspektyvi veiklos sritis netrukus tapo viena pagrindinių. A.Česnulis džiaugiasi, kad šiandien "Lieruva" keliolika tokių atgimusių baltarusiškų gryčių jau pastatė ne tik Varėnos, bet ir Vilniaus, Rokiškio, Panevėžio, Trakų rajonuose, o dar du mediniai namai šiuo metu atkuriami Kretingoje.
Pasidavė pagundai ir pats Aivaras. Neseniai savo sodyboje Senojoje Varėnoje vyras taip pat susirentė vieną tokią iš Baltarusijos parsigabentą pirkią ir įrengė joje gražią pirtį, kuri iš tolo traukia praeivio akį. O bendrovė jau dirba ateičiai. Šiandien savo sandėlyje ji turi apie 30 iš Baltarusijos pargabentų įvairaus dydžio išardytų senovinių, autentiškų rankų darbo rąstinių namų. Pasak "Lieruvos" vadovo, jie puikiai tinka ne tik kaimo turizmo, bet ir šeimos sodyboms, tereikia pasirinkti. Ir nors kainos šiek tiek keičiasi, dabar Varėnos meistrų restauruoti trobesiai kainuoja perpus pigiau nei nauji.
Jei nėra, pasigaminsime
Verslo reikalais A.Česnuliui dažnokai tenka bendrauti su kolegomis užsienyje. Tenka ir pas juos - į Vokietiją, Čekiją, Austriją, Suomiją, Švediją, Norvegiją - nuvykti, ir namie priimti. Žinia, svečioje šalyje atsidūręs žmogus visada nori iš kelionės parsivežti suvenyrų. Užsienyje ši pramonės šaka nuo seno plačiai paplitusi. O Lietuvoje?
"Prieš keletą mėnesių į Varėną buvo atvykęs vokietis, su kuriuo kuriame bendrus verslo planus, - pasakojo A.Česnulis. - Dzūkija mūsų svečiui labai patiko, bet štai bėda - kai panorau jam įteikti suvenyrų su Varėnos simboliais, nieko, išskyrus bukletus ir lankstinukus, neradau. Tada su Rasa nutarėme - darysime patys!"
Įgyvendinti perspektyvią idėją pasirodė ne taip ir lengva. Prireikė specialios įrangos. Dalį agregatų turėjo paminklų gamybos ceche, kitus įrankius, aparatus teko įsigyti užsienyje.
R.Česnulienė greitai suvokė suvenyrų gamybos specifiką ir tapo šio baro vadove. "Mūsų projekto pagrindas - įvairiausių suvenyrų su Varėnos simbolika gamyba, - aiškino jaunoji verslininkė. - Į rajoną atvykstančiam svečiui maga įsigyti kad ir smulkmeną - pakabuką, rašiklį su Varėnos herbu. Jau nekalbu apie kepuraites, marškinėlius, stiklo gaminius ar didesnius suvenyrus."
Rasa džiaugėsi, kad verslas tik įsibėgėja, o susidomėjimas "Lieruvos" produkcija didėja. Bendrovės vadovai neapsiribojo vien suvenyrų gamyba. Turėdami visą reikalingą aparatūrą jie išplėtė paslaugas - pradėjo įmonėms ir parduotuvėms gaminti "Lieruvos" dailininkų suprojektuotus nebrangius, tačiau spalvingus ir gražius reklaminius stendus. Sužinoję, kad bendrovė gali pagal užsakovų pageidavimus sukurti ir ant automobilių, valčių priklijuoti nei saulės, nei drėgmės, nei šalčio nebijančius logotipus, šia paslauga ėmė naudotis nemažai firmų ir privačių asmenų. Beje, tuo vis labiau domisi jaunimas, pageidaujantis savo automobilius papuošti įvairiais užrašais ir piešinukais.
"Aišku, tokiam darbui reikia nemažai išmonės, - dalijosi patirtimi R.Česnulienė. - Todėl Aivarui dažnokai tenka važinėti po įvairias užsienyje vykstančias parodas ir semtis patirties. Neseniai jis lankėsi garsiojoje Niurnbergo akmens apdirbimo įrangos parodoje ir šį bei tą įsigijo."
Verslininkė teigė, jog greitų pajamų, nors gamyba ir plečiasi, nesitikima, nes bendrovės veikla pareikalavo nemažai investicijų. Tačiau į ateitį žvelgiama optimistiškai. Pasak A.Česnulio, tam tikras katalizatorius turėtų būti tradicinė Varėnos grybų šventė, kuriai ruoštis pradedama jau dabar. "Esame varėniškiai, - sakė verslininkas, - niekur išvažiuoti neketiname. Todėl ir norime, kad mūsų kraštą prisimintų ir apie jį žinotų kuo daugiau žmonių. Juk sunkmetis praeis, o įdirbis išliks."
Virgilijus MUNDRYS
