Siekdami sutaupyti šilumos energijos, gyventojai dalijasi pačiais įvairiausiais patarimais: trumpiau praustis po karštu dušu, rečiau vėdinti patalpas, nepamiršti izoliuoti nesandarių langų ir kt. Visgi, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena gyventojams, kad tokie sprendimai nepadės išspręsti problemos ir sutaupysite tik minimaliai. Norintiems ilgalaikio ir efektyvaus sprendimo, verta apsvarstyti daugiabučio namo modernizacijos variantą.
Anot Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento vadovės, šildymo sąskaitoms įtakos turi ne tik tai, ar laukia šalta žiema, bet ir gyvenamojo pastato būklę. Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje yra pastatyti anksčiau nei 1993 m., todėl jų inžinerinės sistemos pasenusios, o sienos ir langai pakankamai nesulaiko šilumos.
Renovuoti pastatai praleidžia kur kas mažiau šiluminės energijos į lauką. Be to, jei rekonstruojamas šilumos punktas, pakeičiami šildymo sistemos vamzdynai ir radiatoriai, patalpų šildymas tampa dar efektyvesnis. Tada šildymo sistema sunaudoja daug mažiau energijos. Būtent dėl šių priežasčių verta rinktis kompleksinę renovaciją, kuri visas problemas išsprendžia vienu kartu.
Renovuotų būstų gyventojai gauna 50–60 proc. mažesnes sąskaitas
Pasak Gintarės Burbienės, Lietuvoje šiuo metu renovuota apie 11 proc. energetiškai neefektyvių daugiabučių. Visgi, augančios šildymo bei elektros kainos vis dažniau priverčia gyventojus susimąstyti apie namo modernizaciją. Renovacijos metu kompleksiškai įgyvendinamos energinio efektyvumo didinimo priemonės užtikrina, kad modernizuotų būstų gyventojai, lyginant su gyvenančiais nerenovuotuose daugiabučiuose, gauna 50–60 proc. mažesnes sąskaitas.
APVA skelbia, kad pro nesandarias senų daugiabučių struktūras gali išeiti itin daug šilumos: apšiltintos pastato sienos sutaupo apie 38 proc. šilumos, tuo metu stogas – 11 proc. Jei pakeičiami viso daugiabučio langai ir įstiklinami balkonai, viduje sulaikoma dar 30 proc. šilumos.
Daugiabučio renovacija leidžia pasiekti geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų, modernizavus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, šildymo procesas bute tampa kur kas labiau pritaikytas prie asmeninių poreikių – gyventojai gali patys reguliuotis temperatūrą. Taip pat įsirengus mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinamas oro patalpose šviežumas, todėl nebereikia nuolat atidarinėti langų. Tai ypač aktualu žiemą, kai siekiama į lauką neišleisti šilumos.
Anksčiau pradėję renovaciją, jau moka pigiau
Laiku atnaujinę savo būstus gyventojai gali šildymo sezono laukti be nerimo. Elektrėnų savivaldybėje esančiame daugiabutyje gyvenantis Rimantas teigia, kad nors greitai prasidės jo gyvenamojo namo renovacija, tai padaryti vertėjo kur kas anksčiau.
„Gyventojai, pradėję renovaciją anksčiau, mokėjo pigiau, nei dabar mokėsime mes. Kuo ilgiau dels kiti, tuo daugiau teks mokėti jiems. Praėjusiais metais šildymas mums kainavo apie 70–80 eurų. Tada nusprendėme, kad laukti nebegalime ir reikia greičiau pradėti namo modernizaciją“, – teigia Rimantas.
Pašnekovo gyvenamasis namas yra šildomas dujomis, todėl dar neaišku, kiek teks mokėti už per plonas sienas greitai išeinančią šilumą šiais metais. Pasak Rimanto, šiemet daugelis kaimynų ketina kreiptis dėl šildymo kompensacijos: name gyvena ir nedirbantys, ir pensinio amžiaus asmenys, kuriuos didelės sąskaitos paveiktų ypač skaudžiai.
Tuo tarpu Elektrėnų renovuotame daugiabutyje gyvenantis Algis džiaugiasi, kad jo daugiabutis jau apšiltintas, todėl ir sąskaitas gauna kur kas mažesnes: „Dabar bute šildymą galime individualiai reguliuoti patys, todėl ir temperatūra visada išlieka atitinkanti mūsų poreikius. Ant kiekvieno radiatoriaus įrengtas reguliatorius. Kai kambaryje niekas negyvena, temperatūrą sumažiname, taip dar labiau sutaupome.“
Sprendimų turėtų ieškoti visi
Gintarė Burbienė teigia, kad daugiabučių administratoriai turėtų atsižvelgti į konkretaus pastato energetinę būklę ir ieškoti individualių taupymo priemonių. Tiesa, dažnai iniciatyvos pritrūksta tiek iš administratorių, tiek iš pačių gyventojų.
Visgi, augantys mokesčiai labiausiai paliečia pačius gyventojus, nes jie ir juos ir turi apmokėti. Dėl šios priežasties, jiems reikėtų reikalauti, kad skubiai būtų tvarkomi dar neapšiltinti pastatai. Svarbu atkreipti dėmesį, ar buto kvadratiniam metrui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau. Jei taip, specialistai pataria neatidėlioti pastato renovacijos.
Taip pat svarbu, kad pastate sunaudojama šiluma paskirstoma visiems butų savininkams. Dėl šios priežasties, įsirengti sandarias laiptinių duris, hermetizuoti ir apšiltinti galines sienas bei rūsius, sutvarkyti kiaurą stogą, pakeisti visus pastato langus ir vienodai kokybiškai įstiklinti balkonus turėtų būti bendras gyventojų tikslas.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.apva.lt arba telefonu 8 614 99699.
