Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas artėjančiam šildymo sezonui turi neraminančią prognozę.
„Manau, kad realu tikėtis dviženklio šildymo kainų augimo, kuris sieks apie 20 proc. Esminės įtakos tokiam augimui turės europietiškų dujų kainų TTF ir biokuro kainų padidėjimas“, – įvardija jis.
TTF – tai pagrindinis Europos dujų kainos rodiklis. Pasak ekonomisto, per metus jis pakilo 122 proc., tai yra daugiau nei dvigubai. Biokuras per tą patį laiką pabrango apie 50 proc.
Biokuras Lietuvoje ypač svarbus. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, jis sudaro daugiau nei 80 proc. centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti naudojamo kuro.
Tačiau net ir dujoms pabrangus daugiau nei dvigubai, gyventojo sąskaita tiek pat neišauga. Šiluma gaminama ne vien iš dujų, o kuro kaina yra tik viena galutinės šilumos kainos dalis.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad TTF kainai padidėjus 10 proc., šildymo kaina Lietuvoje padidėja 1,5 proc. Biokuro kainoms padidėjus 10 proc., šildymo kaina Lietuvoje padidėja 3,6 proc.“ – skaičiuoja A. Izgorodinas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė šilumos kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM – 27,49 proc. daugiau nei prieš metus.
Šie skaičiai vienas kitam neprieštarauja. 27,49 proc. rodo vieno mėnesio pokytį, o A. Izgorodino minimi 20 proc. – jo prognozuojamą vidutinį kainų augimą per naują šildymo sezoną.
Mokėjote 100 eurų – dabar bus bent 120 eurų?
Vien buto ploto neužtenka pasakyti, kokios sąskaitos sulauks konkretus žmogus. Toks pats 50 kv. metrų butas renovuotame name gali sunaudoti gerokai mažiau šilumos nei senos statybos ir prastai apšiltintame daugiabutyje.
Tačiau patį pokytį galima parodyti paprasčiausiu būdu. Jeigu 50 kv. metrų buto šildymas pernai tam tikrą mėnesį kainavo 100 eurų ir būtų suvartota tiek pat šilumos, kainai pakilus 20 proc. sąskaita siektų apie 120 eurų – 20 eurų daugiau.
Žinoma, reali suma priklausys nuo oro, namo būklės ir suvartotos šilumos. O kada brangimas pasiektų gyventojus? Pasak ekonomisto, ilgai laukti nereikėtų.
„Mūsų modeliai rodo, kad Lietuvos šilumos kaina į TTF ir biokuro kainų augimą reaguoja iš karto, t.y. be pavėlavimo. Gyventojai dujų ir biokuro kainų augimo poveikį šilumos sąskaitose pajaus iš karto kai tik reguliatoriai patvirtins naujas šilumos kainas“, – sako A. Izgorodinas.
Sąskaitos skirsis ir pagal miestą. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį tarp penkių didžiųjų miestų šiluma pigiausia buvo Klaipėdoje – 6,33 cento už kilovatvalandę, o brangiausia Vilniuje – 8,03 cento.
Šios kainos nurodytos be PVM. Nuo 2026 metų sausio centralizuotam šildymui vietoje 9 proc. taikomas 21 proc. PVM. Todėl galutinę sąskaitą didina ne tik pati šilumos kaina, bet ir didesnis mokestis.
Kodėl viena elektrinė gali pakelti kainą visiems?
Elektros biržoje gamintojai siūlo, kiek elektros gali parduoti ir kokios kainos už ją prašo. Pirmiausia priimami pigiausi pasiūlymai, pavyzdžiui, iš vėjo ar saulės elektrinių.
Jeigu jų pagamintos elektros neužtenka, tenka priimti kitą, brangesnį pasiūlymą. Kartais paskutinį trūkstamą elektros kiekį pasiūlo dujinė elektrinė, kuriai gaminti brangu dėl aukštos dujų kainos.
Kadangi elektros vis tiek reikia, dujinės elektrinės pasiūlymas tuo metu tampa bendra elektros kaina Lietuvoje. Ją gauna visi biržoje atrinkti gamintojai – net ir tie, kurie elektrą pagamino pigiau. Tai ir yra ribinės kainos principas – kainą nustato paskutinis, brangiausias, bet dar reikalingas pasiūlymas.
Tačiau jeigu visą poreikį padengia pigesni vėjo, saulės, vandens elektrinių ar importo pasiūlymai, brangios dujinės elektrinės pasiūlymo neprireikia ir jis kainos nenustato. „Nord Pool“ aiškinimu, daugiau pigiai pagamintos atsinaujinančios energijos iš rinkos išstumia brangesnius gamintojus.
Dujos brangios, tačiau elektra atpigo
Dabartiniai duomenys rodo, kodėl dujų ir elektros kainų negalima tiesiogiai sutapatinti. „Litgrid“ duomenimis, rugpjūčio 31–rugsėjo 6 dienomis dujos Europoje kainavo apie 72 eurus už megavatvalandę. Tačiau elektra Lietuvoje per savaitę atpigo 12 proc. – iki 85 eurų už megavatvalandę.
Vėjo elektrinių gamyba per savaitę išaugo 51 proc., o vietos elektrinės pagamino tiek elektros, kiek sudaro 93 proc. šalies poreikio. Dėl to rinkai reikėjo mažiau brangiau gaminančių elektrinių.
Vadinasi, brangios dujos padidina elektros kainos šuolio riziką, tačiau pats šuolis nėra automatinis. Didžiausias pavojus kyla tada, kai mažai pučia vėjas, menkai šviečia saulė, išauga vartojimas ir prireikia dujinių elektrinių.
Biržoje brangsta šiandien, o jūsų tarifas gali nepasikeisti
Net jeigu elektra biržoje pabrangtų, ne visi gyventojai tai pajustų tuo pačiu metu. Su biržos kaina susietą planą turinčiam žmogui jos pokytis daro tiesioginę įtaką.
Fiksuotos kainos planas veikia kitaip – žmogus sutartą laikotarpį moka sutartyje nustatytą kainą. Todėl jeigu elektra biržoje šiandien smarkiai pabrangsta, jo tarifas rytoj dėl to savaime nepasikeičia.
Be to, biržos kaina yra tik viena galutinės sąskaitos dalis. Žmogus taip pat moka už elektros perdavimą, skirstymą ir kitas paslaugas. Todėl, pavyzdžiui, 20 proc. elektros kainos augimas biržoje nereikštų, kad visa sąskaita padidės lygiai penktadaliu.
Dujų kaina gali pakilti iki 100 eurų
A. Izgorodino teigimu, padėtį galėtų pakeisti staigi karo Irane pabaiga, naujas JAV ir Irano susitarimas bei laisvas laivų judėjimas per Ormūzo sąsiaurį.
„Tokiu atveju matytume tam tikrą europietiškų dujų kainų kritimą, bet tai priklausys ir nuo to, kaip greitai Kataras atstatys dujų eksportą į Europą“, – tvirtina jis.
Pasak A. Izgorodino, dabar ES dujų saugyklos pripildytos 66 proc., kai 2023 ir 2024 metais tuo pat metu jos buvo pripildytos 93 proc. Europai prieš žiemą dar reikia papildyti savo atsargas, todėl dėl dujų jai teks konkuruoti su Azijos valstybėmis.
„Nenustebsiu, jei europietiškos dujos, kurios yra brangiausios nuo 2023 metų sausio, toliau brangs, o dujų kaina nuo maždaug 70 Eur/MWh dabar pakils iki 100 Eur/MWh dėl minėtų priežasčių“, – prognozuoja ekonomistas.
MWh reiškia megavatvalandę – tai rinkoje naudojamas energijos kiekio matas. Taigi, 100 eurų čia nėra prognozuojama žmogaus sąskaita už dujas.
Gyventojams tenkančią naštą galėtų sumažinti valstybės sprendimai – šildymo kompensacijos arba lengvatinio PVM grąžinimas. Tokia pagalba sumažintų žmogaus sąskaitą, bet ne pačią dujų ar biokuro kainą rinkoje.
„Nenustebsiu, jei klausimas dėl PVM lengvatos šildymui grįš į politinę darbotvarkę šį rudenį“, – apibendrina A. Izgorodinas.
Vadinasi, dujoms pabrangus 122 proc. tokio pat šuolio nei šildymo, nei elektros sąskaitose tikėtis nereikėtų. Šilumos kainą brangios dujos veikia tiesiogiau, o elektros kainą pakelia tik tada, kai rinkai prireikia dujinės elektrinės.
