Didelio javų derliaus prognozes žlugdo orai. Jei gamtos sąlygos nesikeis ir toliau nuolatos lis, žemdirbiai negalės tinkamai sudoroti gausaus šių metų grūdų derliaus, Lietuvoje neišvengiamai dar kartą brangs duonos bei pyrago gaminiai, nors jų kainos ką tik pakilo, praneša "Lietuvos žinios".
Prognozuojama, kad šis brangimas gali siekti net 20-30 proc.
Javapjūtę kai kurie Sūduvos krašto žemdirbiai šiemet pradėjo labai anksti - apie liepos 20-ąją. Netrukus jų pavyzdžiu pasekė ir kiti. Tačiau sėkminga pradžia užtruko iki šiol.
"Jau beveik dvi savaites lyja, tai javapjūtė, galima sakyti, beveik visiškai sustojusi. Todėl, mūsų duomenimis, žiemkenčių iki šiol tenupjauta tik 30-50 procentų. Anksčiau šiuos javus žemdirbiai spėdavo sudoroti per keletą dienų", - dienraščiui pasakojo Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius.
Anot jo, dar ne visi nukulti žieminiai rapsai, o vasariniai javai daugelyje ūkių net nepradėti kulti. Iš viso per šių metų javapjūtę šios savivaldybės teritorijoje javai nukulti nuo maždaug 10-15 proc. auginto ploto.
Kulti žieminius rapsus žemdirbiams jau vargu ar apsimokės. Pasak specialistų, jei kai kurie ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės suspėjo javapjūtės pradžioje nukulti rapsus, tai suspėjo, o dabar jau nebeapsimoka vargti - rapsų grūdai nuo smarkaus lietaus beveik išbyrėję ant dirvos.
Panaši situacija ir kaimyniniuose rajonuose. Vilkaviškio krašto ūkininkai yra nuėmę apie 12 proc. javų, Šakių - apie 10 procentų.
Nors tradiciškai rugpjūčio pradžia - pati palankiausia žemdirbiams doroti derlių, bet šiemet yra atvirkščiai. Jau beveik dvi savaites nesiliaujantys lietūs tiek įmerkė dirvas, kad kombainais į jas įvažiuoti ne visur įmanoma. Negana to, vėjas bei smarkus lietus daugelyje vietų taip išguldė pasėlius, kad net ir laukams pradžiūvus kombainai ne visus juos sugebės nupjauti.
Apytiksliais duomenimis, šiuo metu yra išgulę apie 65-75 proc. dar nenukultų javų plotų. Daugiausia rūpesčių išgulę javai kelia tiems ūkininkams, kurie javų laukus šiemet prižiūrėjo itin kruopščiai - pavasarį aptikę, kad pasėliai sėkmingai peržiemojo, juos tinkamai patręšė. Kiek daugiau ūgtelėję javai kai kur susimetė į didžiulius vėpūtinius.
"Dabar betrūksta, kad ilgiau užsilaikytų drėgmė, negalėtume įvažiuot į dirvas tokių javų kulti, ir šie sudygs. Tuomet derliaus tikėtis jau tikrai nebus verta", - sakė kalbinti ūkininkai.
Šiemet kuliami grūdai yra kur kas drėgnesni nei kitais metais. Jų drėgnumas kai kada siekia 17-18 procentų. Kai kas ryžtasi kulti ir tokius javus, kurių drėgnumas siekia net 20 procentų. Specialistų skaičiavimu, tokius grūdus kulti kol kas nelabai apsimoka, nes jiems išdžiovinimui prireiks itin didelių išlaidų.
Nei supirkėjai, nei kalbinti žemdirbiai neslėpė, kad viena iš priežasčių, kodėl žemdirbiai nenori parduoti iškultų grūdų - galimybė sulaukti dar aukštesnių grūdų supirkimo kainų. Mat jau ir taip per pastarąsias dvi savaites grūdų supirkimo kainos šoktelėjo maždaug 10 procentų. Už maistinius kviečius supirkėjai jau siūlo po 550 litų už toną, o pašarinių kaina pasiekė ir 500 litų už toną.
"Visai realu, kad po keleto dienų supirkimo kainos dar labiau išaugs ir sieks 600 litų už maistinių kviečių toną, nes geros kokybės grūdų mažėja", - LŽ prognozavo E.Alesius. Pasak jo, pavymui seks ir pašarinių grūdų kainos.
To neslepia ir grūdų supirkėjai. Kalvarijoje įsikūrusios bendrovės "Kratonas" direktoriaus Jono Ščeponio teigimu, ne tik maistinių, bet ir pašarinių grūdų supirkimo kainų augimas - visiškai tikėtinas, nes šiais metais beveik visose Europos Sąjungos šalyse juntamas grūdų stygius. Tai lems ir gaminių iš miltų kainų augimą.
"Manau, kad netrukus duona ir pyrago gaminiai brangs vidutiniškai 20-30 procentų. Mes savo produkcijos pabrangimą prognozuojame nuo rugpjūčio vidurio. Ko gero, taip pasielgs ir kitos kepyklos, - sakė J.Ščeponis, neslėpdamas, kad gaminių kainų augimą nulemia ne tik nuolatos brangstanti žaliava - miltai, bet ir darbo jėgos stygius, nes darbdaviai yra priversti nuolatos didinti atlyginimus, kad neišsibėgiotų darbuotojai.
