Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
"gerbti kitų pasirinkimą" bet manes kaip ir kitu lietuviu jus negerbete kiek suprantu. Tik jus visi turi gerbti.
" visiems taip patogiau" apie ka ash ir kalbu. Ash paseimu bet koki e irengini ir kuo puikiauseii rashau lietuvishkai.
"Ką reiškia "pareizhei"? " fonetinio rashto sistema sukurta apie 2005 pabaiga ir 2006 pradzhe. Buvo naudota kaip tapatibeis garantas lituanisty pokalbiu tinkluose. Visa laika iki dabar tobulinta. Paskutineii pakitimai buvo padariti shiu metu pavasari. Tai jusu nekenthemos ei ey eii. Pasmane prieshingai nuo lituanisty garbinamo lituanistinio realizmo viskas atvira. Klauskite kas jus domina ir ash pasiruoshes bet kada atsakiti.
"Aš skiriu, mano tėvai, seneliai ir uošviai skiria." Idomu butu suzhinoti kaip jus skirete. Prapleiskite mano akirati. Labai prashau.
"Jo žыdzėliškas ákcәntas " bet isai ira lietuviu kalbos. Paneiiksite. Dabar kaip bus su ...pro langely zhureya..kaiptik paskutineme zhodia ir ira ey kieta. Gal pagal jus ir the zhidai prisideio. Persirenge lietuviu tautineiis drabuzheiis sukurei daina ir sudainavo.
"Šašlыkas netinka " bet regiety tinka. Ir nareya (mazhvido nareia) tinka.
"Taigi interpretuoju" jaigu turite toki nora prashau. Tai galbut atspindeitu jus karshtakoshishka buda.
" Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a"" o tai jau ishsigalvonizmas. Dogma. Tokiu daiktu jusu galveleia netruksta.
"Dėl "mokYklos" sukietinimo, kažkaip negirdėjau" nes isai lietuviu kalboi ira naujas. Kaipkad blka ira nauja kalba.
"bendrine rašyba, kad susikalbėtume" o tai jau bandimas pateiisinti blkishkas dejones lietuviu kalbos atzhvilgiu. Kaip tik mano kaip skaititojo akiratis prasipleistu ie ash matithiau ir girdeithiau netik blkishka lietviu kalba.
"Taigi, "ė" labiau siejasi su "he" ash jum pateiikiau lietuviu kalbos fakta ir butu malonu jaigu ir jus ishliktumeite lietuviu kalboi arba bent jau aplinkineise rusu lenku latviu.
" Dėl č->tš ar c->ts gal labai ir nepykčiau" jum buvo pateiiktas faktas o jus man ka rodot. Toks zhodis kaip sheknie man ir nezhinomas bet kas zhino gal jus atrastumei. Likiu sekmeis
" bendrinė kalba turi kitokį statusą ir funkcijas nei dialektai" bet LR konstitutsioi neira itvirtintas jokios blkos statusas. LR kostitutsioi pasakita lietuviu kalba ir ash tai suprantu tesiogine zhodzhio prasme. Tai ira visa lietuviu kalba o ne atskira ir ishvestine ish lietuviu kalbos kultura kaip kad blka.
"aš taip nesielgiu" nes esate ispraustas ir tuo didzhiuojateis kad suskaldita lietuviu kalba. Kada mokosi uzhsienietheii blkos lituanisty turbut iems papasakoja blkos istoria. Bet turbut greiithiau nutili toks jau lituanisty budas.
"Tokiais būdais daug nepasieksi" nes pagal jus isheiitu kad lietuveii turi nezhinoti savo kalbos istorios. Ie turi maniti kad blka tai geras ateias priesh miliona metu. Atleiiskite paskutinio jusu sakinio tai nesupratau. Nepamathiau ka jus noreiot pasakiti.
" visiems taip patogiau" apie ka ash ir kalbu. Ash paseimu bet koki e irengini ir kuo puikiauseii rashau lietuvishkai.
"Ką reiškia "pareizhei"? " fonetinio rashto sistema sukurta apie 2005 pabaiga ir 2006 pradzhe. Buvo naudota kaip tapatibeis garantas lituanisty pokalbiu tinkluose. Visa laika iki dabar tobulinta. Paskutineii pakitimai buvo padariti shiu metu pavasari. Tai jusu nekenthemos ei ey eii. Pasmane prieshingai nuo lituanisty garbinamo lituanistinio realizmo viskas atvira. Klauskite kas jus domina ir ash pasiruoshes bet kada atsakiti.
"Aš skiriu, mano tėvai, seneliai ir uošviai skiria." Idomu butu suzhinoti kaip jus skirete. Prapleiskite mano akirati. Labai prashau.
"Jo žыdzėliškas ákcәntas " bet isai ira lietuviu kalbos. Paneiiksite. Dabar kaip bus su ...pro langely zhureya..kaiptik paskutineme zhodia ir ira ey kieta. Gal pagal jus ir the zhidai prisideio. Persirenge lietuviu tautineiis drabuzheiis sukurei daina ir sudainavo.
"Šašlыkas netinka " bet regiety tinka. Ir nareya (mazhvido nareia) tinka.
"Taigi interpretuoju" jaigu turite toki nora prashau. Tai galbut atspindeitu jus karshtakoshishka buda.
" Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a"" o tai jau ishsigalvonizmas. Dogma. Tokiu daiktu jusu galveleia netruksta.
"Dėl "mokYklos" sukietinimo, kažkaip negirdėjau" nes isai lietuviu kalboi ira naujas. Kaipkad blka ira nauja kalba.
"bendrine rašyba, kad susikalbėtume" o tai jau bandimas pateiisinti blkishkas dejones lietuviu kalbos atzhvilgiu. Kaip tik mano kaip skaititojo akiratis prasipleistu ie ash matithiau ir girdeithiau netik blkishka lietviu kalba.
"Taigi, "ė" labiau siejasi su "he" ash jum pateiikiau lietuviu kalbos fakta ir butu malonu jaigu ir jus ishliktumeite lietuviu kalboi arba bent jau aplinkineise rusu lenku latviu.
" Dėl č->tš ar c->ts gal labai ir nepykčiau" jum buvo pateiiktas faktas o jus man ka rodot. Toks zhodis kaip sheknie man ir nezhinomas bet kas zhino gal jus atrastumei. Likiu sekmeis
" bendrinė kalba turi kitokį statusą ir funkcijas nei dialektai" bet LR konstitutsioi neira itvirtintas jokios blkos statusas. LR kostitutsioi pasakita lietuviu kalba ir ash tai suprantu tesiogine zhodzhio prasme. Tai ira visa lietuviu kalba o ne atskira ir ishvestine ish lietuviu kalbos kultura kaip kad blka.
"aš taip nesielgiu" nes esate ispraustas ir tuo didzhiuojateis kad suskaldita lietuviu kalba. Kada mokosi uzhsienietheii blkos lituanisty turbut iems papasakoja blkos istoria. Bet turbut greiithiau nutili toks jau lituanisty budas.
"Tokiais būdais daug nepasieksi" nes pagal jus isheiitu kad lietuveii turi nezhinoti savo kalbos istorios. Ie turi maniti kad blka tai geras ateias priesh miliona metu. Atleiiskite paskutinio jusu sakinio tai nesupratau. Nepamathiau ka jus noreiot pasakiti.
>" Mums nereikia" ir ko mums nereiike negali spresti keletas zhmoniu.<
Tai *kas* turi spręsti? Jei jau taip blogai, tai ko tyli mokytojai, žurnalistai, rašytojai? Aš laisves visų pirma suprantu kaip pareigą gerbti kitų pasirinkimą. Taisyklių laikymasis - viena iš tokių pareigų.
>Pareizhei ira Mazhvido ideios testinumas ir deil to kad rashtas kalbai uzhrashiti turi buti lengvai priainamas. Dabodami theku lenku ir kitu mazhu tautu rashto kulturas lituanisty apsunkina lietuvems tarpusavio bendravima rashtu e. irengineiis.<
Pirma, kodėl mes dabojame mažos lotynų tautos rašto kultūrą? Kodėl rašome a,b,c,d, o ne kaip nors kitaip? Ogi todėl, kad mums visiems taip patogiau. Nenoriu mokytis klaipėdietiškų kringelių, vilnietiškų kvadračiukų, Šiauliuose skaityti iš apačios į viršų ir t.t.. Jei lotynai sugalvojo tokias raides, mums jų nereikia išradinėti ir pjautis kiekvienam dėl savo įgeidžių. Jei kitos tautos anksčiau už mus sugalvojo, kad č,š,ž galima pažymėti tokiomis raidėmis - mes jas pritaikėme sau. Jei visos Europos tautos priėmė ASCII, UTF, ISO-8859, QWERTY standartus - mes taip juos turime pritaikyti sau. Nereikia išradinėti dviračio kvadratiniais ratais. Taip pat nereikia apsimetinėti encefalopatais, vieninteliais visoje Europoje nesugebančiais naudotis QWERTY klaviatūra su 8 pritaikytais klavišais.
Dėl apsunkinimo. Tai TU apsunkini. Tavo rašliavą dešifruoti man užtrunka 15-20 minučių. Nusikopijuoti, išmesti visas "h", pakeisti "ei"->"e", "ii"->"i", perleisti per rašybos tikrintuvę, ieškant pagal kontekstą nors kiek tinkamo *kiekvieno* žodžio... Jei tau nepatinka paukščiukai ir nosinės, tai nenaudok jų - rašyk šveplai, bet taip, kad būtų *įmanoma suprasti*. Ką reiškia "pareizhei"? "Pavyzdžiui"? "Varna"? "Lygintuvas"?
Atleisk, bet pagal pirmą raidę žodžio neatrenku. Ką reiškia, pvz., "Ir dar deil to blka netese Mazhvido ideios." Atpažįstu tris žodžius, matyt ilgesnių pats nesuvoki. Tokio ilgio žodžius paprasta višta atpažįsta (čia rimtai). Taigi interpretuoju: "Ir dar debilam to bli*t maža, idiotams". Nelabai gražiai suvėlei, tačiau esi teisus. Visgi pritariu marazmatikams, kad e. erdvėje pas mus niekas nesutvarkyta.
>netinka uzhrashiti visai lietuviu kalbai deil e ia ir e nosine garsinio neskirimo. Deil blkishko iai ei garsinio neskirimo.<
Aš skiriu, mano tėvai, seneliai ir uošviai skiria. Tavo problemos, jei neskiri. Jei tavo kaime jie suvienodėjo, tai čia ir yra tavo kaimo problemos. Dėl kelių baltų varnų japoniškai šnekėt kiti nepradės.
>Blkoja neira zhemu y ir ey." "è" - ir kurio lietuvių kalboje niekad nebuvo?" Noriu jusu paklausti ar tvirtinate ar klausete.<
Teigiu. Gal gali pateikti kokį žodžio pavyzdį, kurį bent 50% lietuvių tartų su kietais balsiais? Šašlыkas netinka - tai ne lietuviškas žodis. Ir beje, dauguma jį taria su "y" - kaip ir prieš šimtą metų tardavo Peliksas ir pilgarmonija. Arba, kaip Tanoka Beard yra Berdas (iš keturių originalių garsų panašus likęs vienintelis "b" - bet ir tas ne visai).
Painioti Dolskį irgi nekorektiška. Jo žыdzėliškas ákcәntas visiškai nepanašus į kaunietišką. Siūlau geriau pasiklausyti Smetonos įrašų.
>Pavizdzhiui ka rAsa ash tariu pirma skiemeni ylga bet tas nukarimas kuris vadinamas nosininiu kabinamas ant antros a ir kuri turi buti tarema ylga.<
Nesutinku. Kaip tik paprašiau suvalkietės giminaitės ir žmonos uteniškės perskaityti šitą sakinį. Man viskas puikiausiai girdisi: ilgas pirmas a ir vidutinio(!) ilgumo nosinis antras a (toks su pavinguriavimu, panašiai tik silpniau kaip prancūziškas "ANdré" arba angliškas "cOUNtry").
>A vertei i o ir gavosi minkshta i.<
Na na. Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a" - tai natūralu. Tačiau absoliučiai didžiojoje Lietuvos dalyje taip nespėjo atsitikti. Aišku, čia galima įžvelgti pakraščių diskriminavimą - bet juk negalime suderinti latviškų, baltarusiškų, lenkiškų pakitimų, todėl turime orientuotis į centrinius regionus. Tarkim, jei dar suprasčiau "makslas" ir "makykla" - bet "makau-makai-makyti" man niekaip nesitaria. Ir nemanau, kad šaknis "mok" kurioje nors provincijoje pilnai pavirto į "mok". Ten kur reikia, ir yra taisyklės: kariau-karei-karė (arba) koriau-korei-korė; rauti-rovė.
Dėl "mokYklos" sukietinimo, kažkaip negirdėjau. Dzūkai kietai taria "dzIedukas", "bobulĖ" - bet tai regiono dialektas, suvalkiečiai sako "dIeduks", "bobulĖ" (visiškai priešingas efektas, I ir Ė nupriešakėję, vos ne "djieduks"). Tam ir reikia bendrinės kalbos su bendrine rašyba, kad susikalbėtume. Pavyzdžiui, žemaitiškai ar latviškai aš nebesuprantu, nors jie kalba tiesiog labiau nutolusiu lietuvių dialektu.
>Dainos sakinio jus net nebandeit uzhrashiti naudodamas blkishkus rashmenis tai ir net nebandikit nes nieko nesigaus.<
Jei rašome regioniškai, tai jokios kalbos rašmenimis to neužrašysi. Reikia IPA ar dar kokios abėcėlės. Tarkim, anglai žodynuose beveik visur rašo du tarimus: "colour/color: (UK) IPA: /ˈkʌl.ə(ɹ)/; (US) IPA: /ˈkʌl.ɚ/". Dar šalia reiktų prirašyti Londono, Teksaso, Oklendo, Sidnio, Mumbajaus akcentus - tačiau rašyba viena. Operos dainininkai tekstus dažnai rašo IPA.
>" "ei". Kuriame kaime taip taria" jus taip taret kiekviena diena. Jus apjungete ne su ira ir gaunate neira. Viskas labai paprasta e apjungus i iviena skiemeni su i gaunasi ei.<
Aš ir sakau "nėra", o ne "neyra". Asimiliacija nereiškia, kad visos "ė" istoriškai atsirado iš "ė":
PIE *bʰer- Ltv. bērs; bebrs, Lith. bėras; bebras, Old Prussian bebrus, Gaul. Bibrax, Welsh befer, Eng. brūn/brown; bera/bear; beofer/beaver, Gm. brūn/braun; bero/Bär; bibar/Biber, ON brúnn; bjǫrn; bjórr, Skr. भाति (bhā́ti), Av. bawra, Lat. fiber, Russ. бобр (bobr), Toch. parno/perne; paräṁ/perne
Taigi, "ė" labiau siejasi su "he", "we", "ie", "je", "o" - bet tik ne su "ei".
>"Propaguoti čekų rašybą" ash visai nesiruoshiu. T ts th labai gerai isipaisho i seka. Teka ainame i pietus pas dzukus tseka ainame dar toliau i pietus pas lenku theknie. Taip kad viskas labai parasta ir labai gerai tinka lietuviu kalbai uzhrashiti.<
Taip, bet "š" yra dažnas ir atskiras garsas, prasminga jam skirti vieną raidę vietoj sh ar sz. Dėl č->tš ar c->ts gal labai ir nepykčiau. Bet apskritai, tendencija beveikt visose kalbose yra įvesti naujas raides specifiniams garsams. Taip atsirado U,W,þ,ǽ. Kodėl mes turime būti išskirtiniai ir dažnai naudojamus garsus rašyti keliomis raidėmis? Kaip matai, man nesunku iškart rašyti ir kirilica, ir umliautus, ir lietuviškas raides. Ar š reikėtų rašyti š,ś,ṣ,x, ar kitaip - man jokio skirtumo.
>jusu beida tame kad blka laikote visa lietuviu kalba ir taip manidamas negerbete lietuviu ir ju kalbos<
Esmė tame, kad man bendrinė kalba turi kitokį statusą ir funkcijas nei dialektai. Tarkim, gal man būtų priimtina, kad oficiali būtų Panevėžio, Šakių arba Utenos tarmė - jomis kalbu laisvai. Tačiau tuomet būtų nuskriausti kiti dialektai. Man labai patogu, kai visur galiu susišnekėti vienodai. Šnekėti su dzūkų bobutėm man sunkiau - kartais tikrai reikia vertėjo. Dainų ir anekdotų pusės išvis nesuprantu.
>bandimas pateptu lituanisty isprausti zhmogaus kalba i grieshtas normas tai ira nepagarba zhmogui<
Sutinku. Joks lituanistas man neuždraus namie "brosatsja matom" ar vaikščioti nuogam, kaip ir Vilkaviškio turgelyje suvalkiuoti. Bet visai Lietuvai matomame forume aš taip nesielgiu, nebent juokaudamas, nes nenoriu į nepatogią padėtį statyti dzūkų, žemaičių ir lietuviškai besimokančių kitataučių.
Man pačiam labai nepatinka, kai Züriche barmenas mane šnekina ar apkalbinėja savo dütsch dialektu arba kai profesorius skaito paskaitą londonietiška marmalioše. Rašyba irgi - porą kartų esu papuolęs į nepatogią padėtį, kai negalėdavau su žodynu išsiversti skelbimo.
>Tas tirimas su 40 per tsentu tik patvirtina kad zhmogishka natura linkusi atmesti grieshtas taisikles.<
O kaip estų 98%? Juk jiems irgi "primesta" vokiška(ü) + suomiška(aa,pp) + čekiška(š,ž) + rusiška(berods, "šokolaad") rašyba ;]
Apskritai, keista, kad lietuvaičiai rašo pagal BLK žodyną, žodžių derinimo taisykles, bet atmeta tai, kas paprasčiausia - raides. Na, dėl "ka wejki", "2mblas", "b1ba" (angliškas "one") - ma juos galai, čia tikrai protestuojanti paaugliška natūra.
>O ash pasistengsiu kad ie dar visko daugiau pamatitu.<
Tokiais būdais daug nepasieksi. Kaip tik esi svyruojantiems geras pavyzdys, kuo BLK ir taisyklės naudingos. Beje, kodėl paskutinis "uzh" yra nebe "uth" - veliesi savo taisyklėse? ;]
Tai *kas* turi spręsti? Jei jau taip blogai, tai ko tyli mokytojai, žurnalistai, rašytojai? Aš laisves visų pirma suprantu kaip pareigą gerbti kitų pasirinkimą. Taisyklių laikymasis - viena iš tokių pareigų.
>Pareizhei ira Mazhvido ideios testinumas ir deil to kad rashtas kalbai uzhrashiti turi buti lengvai priainamas. Dabodami theku lenku ir kitu mazhu tautu rashto kulturas lituanisty apsunkina lietuvems tarpusavio bendravima rashtu e. irengineiis.<
Pirma, kodėl mes dabojame mažos lotynų tautos rašto kultūrą? Kodėl rašome a,b,c,d, o ne kaip nors kitaip? Ogi todėl, kad mums visiems taip patogiau. Nenoriu mokytis klaipėdietiškų kringelių, vilnietiškų kvadračiukų, Šiauliuose skaityti iš apačios į viršų ir t.t.. Jei lotynai sugalvojo tokias raides, mums jų nereikia išradinėti ir pjautis kiekvienam dėl savo įgeidžių. Jei kitos tautos anksčiau už mus sugalvojo, kad č,š,ž galima pažymėti tokiomis raidėmis - mes jas pritaikėme sau. Jei visos Europos tautos priėmė ASCII, UTF, ISO-8859, QWERTY standartus - mes taip juos turime pritaikyti sau. Nereikia išradinėti dviračio kvadratiniais ratais. Taip pat nereikia apsimetinėti encefalopatais, vieninteliais visoje Europoje nesugebančiais naudotis QWERTY klaviatūra su 8 pritaikytais klavišais.
Dėl apsunkinimo. Tai TU apsunkini. Tavo rašliavą dešifruoti man užtrunka 15-20 minučių. Nusikopijuoti, išmesti visas "h", pakeisti "ei"->"e", "ii"->"i", perleisti per rašybos tikrintuvę, ieškant pagal kontekstą nors kiek tinkamo *kiekvieno* žodžio... Jei tau nepatinka paukščiukai ir nosinės, tai nenaudok jų - rašyk šveplai, bet taip, kad būtų *įmanoma suprasti*. Ką reiškia "pareizhei"? "Pavyzdžiui"? "Varna"? "Lygintuvas"?
Atleisk, bet pagal pirmą raidę žodžio neatrenku. Ką reiškia, pvz., "Ir dar deil to blka netese Mazhvido ideios." Atpažįstu tris žodžius, matyt ilgesnių pats nesuvoki. Tokio ilgio žodžius paprasta višta atpažįsta (čia rimtai). Taigi interpretuoju: "Ir dar debilam to bli*t maža, idiotams". Nelabai gražiai suvėlei, tačiau esi teisus. Visgi pritariu marazmatikams, kad e. erdvėje pas mus niekas nesutvarkyta.
>netinka uzhrashiti visai lietuviu kalbai deil e ia ir e nosine garsinio neskirimo. Deil blkishko iai ei garsinio neskirimo.<
Aš skiriu, mano tėvai, seneliai ir uošviai skiria. Tavo problemos, jei neskiri. Jei tavo kaime jie suvienodėjo, tai čia ir yra tavo kaimo problemos. Dėl kelių baltų varnų japoniškai šnekėt kiti nepradės.
>Blkoja neira zhemu y ir ey." "è" - ir kurio lietuvių kalboje niekad nebuvo?" Noriu jusu paklausti ar tvirtinate ar klausete.<
Teigiu. Gal gali pateikti kokį žodžio pavyzdį, kurį bent 50% lietuvių tartų su kietais balsiais? Šašlыkas netinka - tai ne lietuviškas žodis. Ir beje, dauguma jį taria su "y" - kaip ir prieš šimtą metų tardavo Peliksas ir pilgarmonija. Arba, kaip Tanoka Beard yra Berdas (iš keturių originalių garsų panašus likęs vienintelis "b" - bet ir tas ne visai).
Painioti Dolskį irgi nekorektiška. Jo žыdzėliškas ákcәntas visiškai nepanašus į kaunietišką. Siūlau geriau pasiklausyti Smetonos įrašų.
>Pavizdzhiui ka rAsa ash tariu pirma skiemeni ylga bet tas nukarimas kuris vadinamas nosininiu kabinamas ant antros a ir kuri turi buti tarema ylga.<
Nesutinku. Kaip tik paprašiau suvalkietės giminaitės ir žmonos uteniškės perskaityti šitą sakinį. Man viskas puikiausiai girdisi: ilgas pirmas a ir vidutinio(!) ilgumo nosinis antras a (toks su pavinguriavimu, panašiai tik silpniau kaip prancūziškas "ANdré" arba angliškas "cOUNtry").
>A vertei i o ir gavosi minkshta i.<
Na na. Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a" - tai natūralu. Tačiau absoliučiai didžiojoje Lietuvos dalyje taip nespėjo atsitikti. Aišku, čia galima įžvelgti pakraščių diskriminavimą - bet juk negalime suderinti latviškų, baltarusiškų, lenkiškų pakitimų, todėl turime orientuotis į centrinius regionus. Tarkim, jei dar suprasčiau "makslas" ir "makykla" - bet "makau-makai-makyti" man niekaip nesitaria. Ir nemanau, kad šaknis "mok" kurioje nors provincijoje pilnai pavirto į "mok". Ten kur reikia, ir yra taisyklės: kariau-karei-karė (arba) koriau-korei-korė; rauti-rovė.
Dėl "mokYklos" sukietinimo, kažkaip negirdėjau. Dzūkai kietai taria "dzIedukas", "bobulĖ" - bet tai regiono dialektas, suvalkiečiai sako "dIeduks", "bobulĖ" (visiškai priešingas efektas, I ir Ė nupriešakėję, vos ne "djieduks"). Tam ir reikia bendrinės kalbos su bendrine rašyba, kad susikalbėtume. Pavyzdžiui, žemaitiškai ar latviškai aš nebesuprantu, nors jie kalba tiesiog labiau nutolusiu lietuvių dialektu.
>Dainos sakinio jus net nebandeit uzhrashiti naudodamas blkishkus rashmenis tai ir net nebandikit nes nieko nesigaus.<
Jei rašome regioniškai, tai jokios kalbos rašmenimis to neužrašysi. Reikia IPA ar dar kokios abėcėlės. Tarkim, anglai žodynuose beveik visur rašo du tarimus: "colour/color: (UK) IPA: /ˈkʌl.ə(ɹ)/; (US) IPA: /ˈkʌl.ɚ/". Dar šalia reiktų prirašyti Londono, Teksaso, Oklendo, Sidnio, Mumbajaus akcentus - tačiau rašyba viena. Operos dainininkai tekstus dažnai rašo IPA.
>" "ei". Kuriame kaime taip taria" jus taip taret kiekviena diena. Jus apjungete ne su ira ir gaunate neira. Viskas labai paprasta e apjungus i iviena skiemeni su i gaunasi ei.<
Aš ir sakau "nėra", o ne "neyra". Asimiliacija nereiškia, kad visos "ė" istoriškai atsirado iš "ė":
PIE *bʰer- Ltv. bērs; bebrs, Lith. bėras; bebras, Old Prussian bebrus, Gaul. Bibrax, Welsh befer, Eng. brūn/brown; bera/bear; beofer/beaver, Gm. brūn/braun; bero/Bär; bibar/Biber, ON brúnn; bjǫrn; bjórr, Skr. भाति (bhā́ti), Av. bawra, Lat. fiber, Russ. бобр (bobr), Toch. parno/perne; paräṁ/perne
Taigi, "ė" labiau siejasi su "he", "we", "ie", "je", "o" - bet tik ne su "ei".
>"Propaguoti čekų rašybą" ash visai nesiruoshiu. T ts th labai gerai isipaisho i seka. Teka ainame i pietus pas dzukus tseka ainame dar toliau i pietus pas lenku theknie. Taip kad viskas labai parasta ir labai gerai tinka lietuviu kalbai uzhrashiti.<
Taip, bet "š" yra dažnas ir atskiras garsas, prasminga jam skirti vieną raidę vietoj sh ar sz. Dėl č->tš ar c->ts gal labai ir nepykčiau. Bet apskritai, tendencija beveikt visose kalbose yra įvesti naujas raides specifiniams garsams. Taip atsirado U,W,þ,ǽ. Kodėl mes turime būti išskirtiniai ir dažnai naudojamus garsus rašyti keliomis raidėmis? Kaip matai, man nesunku iškart rašyti ir kirilica, ir umliautus, ir lietuviškas raides. Ar š reikėtų rašyti š,ś,ṣ,x, ar kitaip - man jokio skirtumo.
>jusu beida tame kad blka laikote visa lietuviu kalba ir taip manidamas negerbete lietuviu ir ju kalbos<
Esmė tame, kad man bendrinė kalba turi kitokį statusą ir funkcijas nei dialektai. Tarkim, gal man būtų priimtina, kad oficiali būtų Panevėžio, Šakių arba Utenos tarmė - jomis kalbu laisvai. Tačiau tuomet būtų nuskriausti kiti dialektai. Man labai patogu, kai visur galiu susišnekėti vienodai. Šnekėti su dzūkų bobutėm man sunkiau - kartais tikrai reikia vertėjo. Dainų ir anekdotų pusės išvis nesuprantu.
>bandimas pateptu lituanisty isprausti zhmogaus kalba i grieshtas normas tai ira nepagarba zhmogui<
Sutinku. Joks lituanistas man neuždraus namie "brosatsja matom" ar vaikščioti nuogam, kaip ir Vilkaviškio turgelyje suvalkiuoti. Bet visai Lietuvai matomame forume aš taip nesielgiu, nebent juokaudamas, nes nenoriu į nepatogią padėtį statyti dzūkų, žemaičių ir lietuviškai besimokančių kitataučių.
Man pačiam labai nepatinka, kai Züriche barmenas mane šnekina ar apkalbinėja savo dütsch dialektu arba kai profesorius skaito paskaitą londonietiška marmalioše. Rašyba irgi - porą kartų esu papuolęs į nepatogią padėtį, kai negalėdavau su žodynu išsiversti skelbimo.
>Tas tirimas su 40 per tsentu tik patvirtina kad zhmogishka natura linkusi atmesti grieshtas taisikles.<
O kaip estų 98%? Juk jiems irgi "primesta" vokiška(ü) + suomiška(aa,pp) + čekiška(š,ž) + rusiška(berods, "šokolaad") rašyba ;]
Apskritai, keista, kad lietuvaičiai rašo pagal BLK žodyną, žodžių derinimo taisykles, bet atmeta tai, kas paprasčiausia - raides. Na, dėl "ka wejki", "2mblas", "b1ba" (angliškas "one") - ma juos galai, čia tikrai protestuojanti paaugliška natūra.
>O ash pasistengsiu kad ie dar visko daugiau pamatitu.<
Tokiais būdais daug nepasieksi. Kaip tik esi svyruojantiems geras pavyzdys, kuo BLK ir taisyklės naudingos. Beje, kodėl paskutinis "uzh" yra nebe "uth" - veliesi savo taisyklėse? ;]
" Mums nereikia" ir ko mums nereiike negali spresti keletas zhmoniu. Pareizhei ira Mazhvido ideios testinumas ir deil to kad rashtas kalbai uzhrashiti turi buti lengvai priainamas. Dabodami theku lenku ir kitu mazhu tautu rashto kulturas lituanisty apsunkina lietuvems tarpusavio bendravima rashtu e. irengineiis. Ir dar deil to blka netese Mazhvido ideios.
" Dabartinė VLK rašyba " netinka uzhrashiti visai lietuviu kalbai deil e ia ir e nosine garsinio neskirimo. Deil blkishko iai ei garsinio neskirimo. Blkoja neira zhemu y ir ey." "è" - ir kurio lietuvių kalboje niekad nebuvo?" Noriu jusu paklausti ar tvirtinate ar klausete. Nes atleiiskit naudojate nebilems budinga kalba. Galima sakiti naudojateis rashtininko savivale kalbai. Deil kietos ey tai siulau paklausiti Dolskio dainu. Toliau nosiniu raidzhiu tarimo haosas. Lituanisty norai deil ju tarimo nesutampa su tarimo faktais. Pavizdzhiui ka rAsa ash tariu pirma skiemeni ylga bet tas nukarimas kuris vadinamas nosininiu kabinamas ant antros a ir kuri turi buti tarema ylga. Haosas viksta ir i ylgosios rashiboi ir tariboi. Pavizdzhiui kas mokikla ash tariu trumpa i bet ash eiinu i mokikla i tariu jau ylga. Mokikla kaip ir rasa keiithe savo kirti priklausomai nuo linksnio nes tai ira lietuviu kalbos ipatibei. Dabar kas ishtikruju atsitiko su mokikla tai lituanisty ish lietuviu kalbos tam tikros tarmeis pereimei makykla su kieta y. A vertei i o ir gavosi minkshta i. Taip kad blkos rashtas tika tiktai blkai uzhrashiti. Dainos sakinio jus net nebandeit uzhrashiti naudodamas blkishkus rashmenis tai ir net nebandikit nes nieko nesigaus.
" "ei". Kuriame kaime taip taria" jus taip taret kiekviena diena. Jus apjungete ne su ira ir gaunate neira. Viskas labai paprasta e apjungus i iviena skiemeni su i gaunasi ei.
"Propaguoti čekų rašybą" ash visai nesiruoshiu. T ts th labai gerai isipaisho i seka. Teka ainame i pietus pas dzukus tseka ainame dar toliau i pietus pas lenku theknie. Taip kad viskas labai parasta ir labai gerai tinka lietuviu kalbai uzhrashiti.
"Apskritai, jei tau lietuvių kalba tokia svetima " jusu beida tame kad blka laikote visa lietuviu kalba ir taip manidamas negerbete lietuviu ir ju kalbos.
"Gamtoje visada yra klaida"... Ką" ta kad absoliutus nulis arba obsoliutus vienas ira tiktai zhmogaus galvoja bet ne gamtoi. Ir zhmogus ira dar pakolkas gamtos kurinis. Su labai didzhiule jaigu jus taip norite paklaida. Nes kada ash parashau klaida jus tarsi prarandate orentatsia. Ir bandimas pateptu lituanisty isprausti zhmogaus kalba i grieshtas normas tai ira nepagarba zhmogui. Bet jus turbut galvojate prieshingai. Tas tirimas su 40 per tsentu tik patvirtina kad zhmogishka natura linkusi atmesti grieshtas taisikles. Lietuveii neira kvaili ie mato kas darosi kaip lituanisty atsinesha i istoria. Kaip ie bando lietuviu kalbos istoria pritemti prie blkos normu. Melas pritempineimai tiesos nesakimas lietuviu kalbos paveldo savinimasis kalbos ideologizavimas ir t.t. Tai ira 2mblas i kuri ira imesta lietuviu kalba. Ir lietuveii jau neiira kvaili ie visa tai mato. O ash pasistengsiu kad ie dar visko daugiau pamatitu.
Athiu uzh pokalbi.
" Dabartinė VLK rašyba " netinka uzhrashiti visai lietuviu kalbai deil e ia ir e nosine garsinio neskirimo. Deil blkishko iai ei garsinio neskirimo. Blkoja neira zhemu y ir ey." "è" - ir kurio lietuvių kalboje niekad nebuvo?" Noriu jusu paklausti ar tvirtinate ar klausete. Nes atleiiskit naudojate nebilems budinga kalba. Galima sakiti naudojateis rashtininko savivale kalbai. Deil kietos ey tai siulau paklausiti Dolskio dainu. Toliau nosiniu raidzhiu tarimo haosas. Lituanisty norai deil ju tarimo nesutampa su tarimo faktais. Pavizdzhiui ka rAsa ash tariu pirma skiemeni ylga bet tas nukarimas kuris vadinamas nosininiu kabinamas ant antros a ir kuri turi buti tarema ylga. Haosas viksta ir i ylgosios rashiboi ir tariboi. Pavizdzhiui kas mokikla ash tariu trumpa i bet ash eiinu i mokikla i tariu jau ylga. Mokikla kaip ir rasa keiithe savo kirti priklausomai nuo linksnio nes tai ira lietuviu kalbos ipatibei. Dabar kas ishtikruju atsitiko su mokikla tai lituanisty ish lietuviu kalbos tam tikros tarmeis pereimei makykla su kieta y. A vertei i o ir gavosi minkshta i. Taip kad blkos rashtas tika tiktai blkai uzhrashiti. Dainos sakinio jus net nebandeit uzhrashiti naudodamas blkishkus rashmenis tai ir net nebandikit nes nieko nesigaus.
" "ei". Kuriame kaime taip taria" jus taip taret kiekviena diena. Jus apjungete ne su ira ir gaunate neira. Viskas labai paprasta e apjungus i iviena skiemeni su i gaunasi ei.
"Propaguoti čekų rašybą" ash visai nesiruoshiu. T ts th labai gerai isipaisho i seka. Teka ainame i pietus pas dzukus tseka ainame dar toliau i pietus pas lenku theknie. Taip kad viskas labai parasta ir labai gerai tinka lietuviu kalbai uzhrashiti.
"Apskritai, jei tau lietuvių kalba tokia svetima " jusu beida tame kad blka laikote visa lietuviu kalba ir taip manidamas negerbete lietuviu ir ju kalbos.
"Gamtoje visada yra klaida"... Ką" ta kad absoliutus nulis arba obsoliutus vienas ira tiktai zhmogaus galvoja bet ne gamtoi. Ir zhmogus ira dar pakolkas gamtos kurinis. Su labai didzhiule jaigu jus taip norite paklaida. Nes kada ash parashau klaida jus tarsi prarandate orentatsia. Ir bandimas pateptu lituanisty isprausti zhmogaus kalba i grieshtas normas tai ira nepagarba zhmogui. Bet jus turbut galvojate prieshingai. Tas tirimas su 40 per tsentu tik patvirtina kad zhmogishka natura linkusi atmesti grieshtas taisikles. Lietuveii neira kvaili ie mato kas darosi kaip lituanisty atsinesha i istoria. Kaip ie bando lietuviu kalbos istoria pritemti prie blkos normu. Melas pritempineimai tiesos nesakimas lietuviu kalbos paveldo savinimasis kalbos ideologizavimas ir t.t. Tai ira 2mblas i kuri ira imesta lietuviu kalba. Ir lietuveii jau neiira kvaili ie visa tai mato. O ash pasistengsiu kad ie dar visko daugiau pamatitu.
Athiu uzh pokalbi.
Neturiu meilės nei prancūzų, nei anglų kalbai - jos mano darbinės, ir tiek. Galiu pasakyti, kad jos žymiai labiau iškrypusios - ir tuo labiau jų rašyba, nei lietuvių. T.y., lietuvių kalba yra žymiai lankstesnė ir sistemiškesnė, bet rašyba paprastesnė ir, priešingai nei anglų/prancūzų žymiai geriau atitinkanti tarimą "vienas garsas-viena raidė" atžvilgiu. Mums nereikia, mes neturime poreikio vieną garsą užrašinėti kelimis raidėmis, ir dar skirtingai tariamomis priklausomai nuo konteksto. Vat taip ir siejasi su Mažvydu, kad jis ieškojo, bet taip ir nerado sistemos, kaip vokiškai/lenkiškai užrašyti lietuviškus garsus.
Tuo tarpu, per kelis šimtmečius raštijos, išryškėjo, išsigrynino bendros taisyklės, kurios gana gerai apima 90% aukštaičių kalbos, 90% suvalkiečių ir t.t.. Mažvydo rytprūsių dialektas tuometiniams aukštaičiams būtų žymiai sunkiau suprantamas ir perskaitomas nei dabartinė bendrinė kalba, nors mus ir skiria keli šimtmečiai. Kirilica tuo labiau netinka, nes nori nenori dabartinių rytinių slavų tarimas mums yra tolimesnis nei lenkų ar germanų. Dėl "saulala nusilaido..." - nelabai suprantu, kaip kirilica užrašytų geriau. Juolab, kaip tame užrašyme matytųsi kitų regionų tarimas "saulielė nusilieidõ...". Dabartinė VLK rašyba *puikiai* randa kompromisą beveik neprarasdama regioninių tarties subtilybių. Tarkim, virbališkis niekad "ia" netars kaip "ie", "a" kaip "ãa" arba "ã", o "ą" kaip "a" arba "aa". Ką mums gali pasiūlyti kirilica? "A", kuri nubraukia visus niansus? "Ya", kuri apimtų "e", "ia", "ę"? "Ye", kuri atitiktų tik "ie", bet neapimtų nei "e", nei "ė"? "Yo"ir "yu", kurių nereikia? "Scha", kurios lietuvių šaknyse nėra? Tvirtumo ženklą, kuris reiškia netariamą "è" - ir kurio lietuvių kalboje niekad nebuvo? Siūlyk simbolius, kurių trūksta, jei toks gudrus. Siūlyčiau pradėti užrašant tas pačias frazes bent penkiuose regionuose IPA ženklais, atkasti etimologijas ir tuomet susieti į kokias 40 raidžių, kurios daugmaž vienodai atitiktų vienus garsus viename regione, kitus - kitame, bet 90% atvejų tiksliai užrašytų kiekvieno regiono tarimą. Susipažink, kaip tokie darbai atliekami kitose šalyse. Sukurk savo bendrinės kalbos projektą, tuomet kritikuok VLKK darbą.
Tarkim, labai mėgsti visose tarmėse esantį garsą "ė" rašyti "ei". Kuriame kaime taip taria, smailindami? Kuri kita tauta junginiu "ei" žymi panašų garsą? "Ei" pas vokiečius yra "aj" pas kitus - "ej", "ėj", "e", "i:". Kas tamstos per rašyba?
"Propaguoti čekų rašybą"... Pasižiūrim, kokiais simboliais užrašoma "č" kitose kalbose: "tsch", "tch", "tsh", "tx", "cz", "č", "c'", "c^", "tš", "ts'". Lietuviai turi kietas priebalses "by default", ir jei reikia įdeda "i". Paskutinis priebalsis žodyje visada kietas. Taigi imam ženklą, kuris kitose kalbose reikštų kietą - "tsh", "tx", "c'", "c^" netinka, lieka "tsch", "tch", "cz", "č", "tsz", "tš". Kadangi "sch", "ch", "sz" kitose kalbose dažnai reiškia retus ir mutavusius garsus, mes galim pasilikti "š" ir spręsti, ar "č" - viena fonema, ar dvi ("tš"). Vat taip ir prieiname prie čekiškos, estiškos, kroatiškos rašybos. Ji nėra primesta, ji yra geriausias variantas. Beje, vis dažniau tokia rašyba naudojama užrašyti indėnų, tolimųjų rytų kalbų tarimą. Nematau tolko grįžti į XIXa., kai mūsų priimta rašyba imama už pavyzdį viso pasaulio lingvistų. Beje, mačiau ir kroatiškas, ir estiškas klaviatūras - jiems net į galvą neateina, kad kažkuris klavišas yra ne "š" ar "ž". Visi turi problemų susirašinėdami su rusais, ispanais ar vokiečiais - bet niekam nešauna į galvą Jürgeno vadinti Jurgenu arba Juergenu, o Jean-Piérre - Janpier.
"Aš sakau pirma ir nejodinėju galūnėse"... Na na. Kaip išversi "first"-"the first", "premiére"-"la premiére", "erste"-"die erste"? Vien todėl, kad kažkuri kalbos dalis yra nesuprantama, neverta dėl to nurašyti visos kalbos. Jei negirdi, kuo skiriasi "pirma" ir "pirmą", "pirmąja" ir "pirmąją" - nereiškia, kad tokios įgimtos taisyklės negalioja kitų žmonių lūpose. Jei tavo sakiniai turi būti aplipdyti visokiais pašaliniais žodeliais, kad suprastum tikslią prasmę - tai nereiškia, kad kiti žmonės to negali pasakyti ar užrašyti trumpiau. Apskritai, jei tau lietuvių kalba tokia svetima ir nesuprantama, tai arba jos išmok, arba naudok kitą. Aš taip pat viešumoje kalbu kitaip nei šeimoje - ir ką? Man nėra sunku persijungti į kalbą, kurią supranta visi.
"Gamtoje visada yra klaida"... Ką? Jei teisingai nustatyti dėsningumai, klaidų nėra. Klaidos sukuriamos arba iš nežinojimo, arba tyčia. Kol kas nė vienas mano eksperimentas ir iš to sukurta teorija nebuvo pavadinta klaida, nors daug kas bandė tai tikrinti ir taikyti praktiškai. Negali septintokas ateiti ir paskelbti, kad mano teorija yra neteisinga, kad kažkur eksperimente buvo paslėptas lazeris, o jis, mat, fiziką išmano geriau už tūkstančius profesionalių fizikų. Taip ir su bet kuria kalba: jei matai neatitikimą taisyklėms, aiškiniesi - gal nesupranti taisyklės esmės, gal ta taisyklė paremta kažkuo, ko dar nemoki. Gal tiesiog tarp draugų anekdotai pasakojami apeinant taisykles.
"Gyvenu valstybėje, kur gerbiamos žmogaus teisės"... Taip, aš irgi. Dėl to turiu pastoviai konsultuotis su vertėju ar advokatu, kaip teisingai surašyti sutartis, supildyti popierius. Nes kreivai interpretuodamas jų taisykles, tampu pats neteisus. Pats kurdamas sau įstatymus ir kitų reikalaudamas jų laikytis, pažeisčiau jų teises.
"Peilis Karalienei Vitorijai"... Taip, mano baigiamieji darbai irgi buvo peilis kai kuriems profesoriams. Na bet ką, apsigyniau, pateikiau įrodymus - o senoliams teko keisti savo dogmas ir tyrimų kryptis. Tačiau aš neaiškinau, kad Niutonas ar Einšteinas buvo neteisūs (nes jų teisumą patvirtina faktai) - taip ir niekas man neįrodys, kad senelio kaime melžėjos netaria nosinių (nes faktai liudija, kad taria - ir po ilgesnio laiko netgi mano miestietiškas akcentas tampa peiliu, jie tyčiojasi, kad kalbu kaip praporščikas arba Zakarauckas). Jei kažkoks studentas ras paprastesnius dėsningumus, kurie paaiškins žinomus faktus - tuomet džiugu. Bet kiek teko matyti, dažniausiai eina ne paprastinimo, o primityvinimo linkme. Man kaip tiksliukui, tokios teorijos įspūdžio nedaro.
Dėl linksnių - taip, linksniai indoeuropiečių kalbose yra nykstantis reiškinys. Kad ir lietuvių: "laukan"->"į lauką". Apskritai, kuo kalba senesnė, tuo ji daugiau turi visokių formų. Su laiku, kalbai plintant, kai kurios formos lieka izoliuotos, kol apskritai nunyksta, kaip dviskaita. Dar galima pastebėti, kad kertiniai žodžiai "būti", "eiti", "sudiev", "poryt" tampa išimtimis, kadangi jie taip nekinta kaip kiti. Plg.: esu-esi-esa(esti)-esame-esate-esa(esti) kaitoma beveik kaip įprasti veiksmažodžiai, ko nepasakysi apie am-are-is-are-are-are arba suis-es-est-sommes-êtes-sont. T.y., galima spręsti, kad lietuvių veiksmaždžiai išlaikė senesnes formas, nei anglų ar prancūzų, kur kaitymas supaprastėjo, bet esminiai žodelyčiai neša senų formų "aidą", beveik nebesisiejantį nei su originaliomis formomis, nei su šiulaikiniu kaitymu.
Dėl to reikia suprasti, kuo painus ir kontraversiškas lingvistų darbas. Ar esu-esi-esti yra atskira asmenuotė, ar tik išimtis? O gal išimtis yra tik atskira žodžio forma? O gal tokiems žodeliams nereikia išskirti atskirų linksniuočių, bet kiekvieną formą pažymėti kaip išimtį? O gal, rašom ne visai fonetiškai: sakom "yra", bet rašom "esa"? Apskritai, lietuvių taisyklės su laiku paprastinamos - gal vienam norėtųsi, kad tai vyktų greičiau (paliekam kaimiečius kalbėti kaip jiems patinka, o mes čiur tam tikras formas išbrauksim iš žodyno), o kitam galbūt norėtųsi, kad visas kalbos turtingumas būtų kuo tiksliau reglamentuotas (t.y., kiekviena Žemaitės ar Basanavičiaus forma turi išlikti gramatikoje, ir jos mokomi moksleiviai). Iš vienos pusės, sutinku, kad bendrinė kalba - ypač skyryba - yra pernelyg kanceliarinė ir daugybė taisyklių galėtų būti lankstesnės ar apskritai iškeltos iš vidurinės mokyklos į profesionalių lingvistų sferą. Iš kitos pusės, man liūdna, kad praradome dviskaitą ar "kryptininko" linksnį - aš juos dažnai naudoju, bet mokykloje jie buvo nurašyti kaip nereikalingi. Dar. Man labai liūdna, kad po kirčiuotėmis ir klasifikacijomis užkasamos natūraliai naudojamos įvardžiuotinės formos, prieveiksmiai.
Žodžiu, viskas labai subjektyvu. Man norėtųsi, kad kalba ir jos dėstymas būtų vienoks, kitam - norisi kitokio, galbūt paliekant tik pačias esmines taisykles. Vienam galbūt norėtųsi atsisakyti nosinių, bet man rodosi, kad jos kaip tik būtinos unikalioms lietuviškoms formoms pabrėžti ir išlaikyti. Kad ir kaip lituanistai nuspręstų, visada liks nepatenkintų - ir visuomet kažkas sakys, kad lituanistai yra tironai. Arba dirbtinai kuriantys taisykles, arba primityvinantys kalbą.
Pabaigai - olandiškas pavyzdukas. Žodžiu, Nyderlandų ir belgų jungtinė komisija nusprendė suprastinti kai kurių žodžių rašybą ir išleido "Žaliąją knygą" su naujomis formomis. Daug kas ją priėmė, atnaujino rašybos tikrinimo programas. Bet keletas spaudos grupių nusprendė, kad pakeitimai netinkami ir išleido savo "Baltąją knygą". Moralas: pirma, jokia reforma ar taisyklės negali visiems įtikti; antra, laisvoje rinkoje taisyklių leidėjams galima organizuotai pasipriešinti. Kas beje, matoma visur: žiniasklaida, rašytojai apeina taisykles ir naujas pripratimas prigyja visuomenėje. Be abejo, kas kažkiek laiko tai nusėda oficialiose taisyklėse, tačiau jei būtų organizacija, stambus visuomeninis judėjimas - tuomet VLKK monopolija taptų niekine. Plg. lietuviškas ĄČĘĖĮ klaviatūras. Kažkokie funkcionieriai stūmė ĄŽERTY, bet kol atsirado priemonės, kol buvo atlikti elementarūs ergonomikos tyrimai, rinka pabėgo toli į priekį ir visur, tiek Windows XP, tiek Linuxe įprasta yra ĄČĘĖĮ arba "mirusio klavišo" klaviatūra. Taigi, linkiu mažiau piktintis, o surinkti specialistus ir siūlyti savo reformą ;]
Tuo tarpu, per kelis šimtmečius raštijos, išryškėjo, išsigrynino bendros taisyklės, kurios gana gerai apima 90% aukštaičių kalbos, 90% suvalkiečių ir t.t.. Mažvydo rytprūsių dialektas tuometiniams aukštaičiams būtų žymiai sunkiau suprantamas ir perskaitomas nei dabartinė bendrinė kalba, nors mus ir skiria keli šimtmečiai. Kirilica tuo labiau netinka, nes nori nenori dabartinių rytinių slavų tarimas mums yra tolimesnis nei lenkų ar germanų. Dėl "saulala nusilaido..." - nelabai suprantu, kaip kirilica užrašytų geriau. Juolab, kaip tame užrašyme matytųsi kitų regionų tarimas "saulielė nusilieidõ...". Dabartinė VLK rašyba *puikiai* randa kompromisą beveik neprarasdama regioninių tarties subtilybių. Tarkim, virbališkis niekad "ia" netars kaip "ie", "a" kaip "ãa" arba "ã", o "ą" kaip "a" arba "aa". Ką mums gali pasiūlyti kirilica? "A", kuri nubraukia visus niansus? "Ya", kuri apimtų "e", "ia", "ę"? "Ye", kuri atitiktų tik "ie", bet neapimtų nei "e", nei "ė"? "Yo"ir "yu", kurių nereikia? "Scha", kurios lietuvių šaknyse nėra? Tvirtumo ženklą, kuris reiškia netariamą "è" - ir kurio lietuvių kalboje niekad nebuvo? Siūlyk simbolius, kurių trūksta, jei toks gudrus. Siūlyčiau pradėti užrašant tas pačias frazes bent penkiuose regionuose IPA ženklais, atkasti etimologijas ir tuomet susieti į kokias 40 raidžių, kurios daugmaž vienodai atitiktų vienus garsus viename regione, kitus - kitame, bet 90% atvejų tiksliai užrašytų kiekvieno regiono tarimą. Susipažink, kaip tokie darbai atliekami kitose šalyse. Sukurk savo bendrinės kalbos projektą, tuomet kritikuok VLKK darbą.
Tarkim, labai mėgsti visose tarmėse esantį garsą "ė" rašyti "ei". Kuriame kaime taip taria, smailindami? Kuri kita tauta junginiu "ei" žymi panašų garsą? "Ei" pas vokiečius yra "aj" pas kitus - "ej", "ėj", "e", "i:". Kas tamstos per rašyba?
"Propaguoti čekų rašybą"... Pasižiūrim, kokiais simboliais užrašoma "č" kitose kalbose: "tsch", "tch", "tsh", "tx", "cz", "č", "c'", "c^", "tš", "ts'". Lietuviai turi kietas priebalses "by default", ir jei reikia įdeda "i". Paskutinis priebalsis žodyje visada kietas. Taigi imam ženklą, kuris kitose kalbose reikštų kietą - "tsh", "tx", "c'", "c^" netinka, lieka "tsch", "tch", "cz", "č", "tsz", "tš". Kadangi "sch", "ch", "sz" kitose kalbose dažnai reiškia retus ir mutavusius garsus, mes galim pasilikti "š" ir spręsti, ar "č" - viena fonema, ar dvi ("tš"). Vat taip ir prieiname prie čekiškos, estiškos, kroatiškos rašybos. Ji nėra primesta, ji yra geriausias variantas. Beje, vis dažniau tokia rašyba naudojama užrašyti indėnų, tolimųjų rytų kalbų tarimą. Nematau tolko grįžti į XIXa., kai mūsų priimta rašyba imama už pavyzdį viso pasaulio lingvistų. Beje, mačiau ir kroatiškas, ir estiškas klaviatūras - jiems net į galvą neateina, kad kažkuris klavišas yra ne "š" ar "ž". Visi turi problemų susirašinėdami su rusais, ispanais ar vokiečiais - bet niekam nešauna į galvą Jürgeno vadinti Jurgenu arba Juergenu, o Jean-Piérre - Janpier.
"Aš sakau pirma ir nejodinėju galūnėse"... Na na. Kaip išversi "first"-"the first", "premiére"-"la premiére", "erste"-"die erste"? Vien todėl, kad kažkuri kalbos dalis yra nesuprantama, neverta dėl to nurašyti visos kalbos. Jei negirdi, kuo skiriasi "pirma" ir "pirmą", "pirmąja" ir "pirmąją" - nereiškia, kad tokios įgimtos taisyklės negalioja kitų žmonių lūpose. Jei tavo sakiniai turi būti aplipdyti visokiais pašaliniais žodeliais, kad suprastum tikslią prasmę - tai nereiškia, kad kiti žmonės to negali pasakyti ar užrašyti trumpiau. Apskritai, jei tau lietuvių kalba tokia svetima ir nesuprantama, tai arba jos išmok, arba naudok kitą. Aš taip pat viešumoje kalbu kitaip nei šeimoje - ir ką? Man nėra sunku persijungti į kalbą, kurią supranta visi.
"Gamtoje visada yra klaida"... Ką? Jei teisingai nustatyti dėsningumai, klaidų nėra. Klaidos sukuriamos arba iš nežinojimo, arba tyčia. Kol kas nė vienas mano eksperimentas ir iš to sukurta teorija nebuvo pavadinta klaida, nors daug kas bandė tai tikrinti ir taikyti praktiškai. Negali septintokas ateiti ir paskelbti, kad mano teorija yra neteisinga, kad kažkur eksperimente buvo paslėptas lazeris, o jis, mat, fiziką išmano geriau už tūkstančius profesionalių fizikų. Taip ir su bet kuria kalba: jei matai neatitikimą taisyklėms, aiškiniesi - gal nesupranti taisyklės esmės, gal ta taisyklė paremta kažkuo, ko dar nemoki. Gal tiesiog tarp draugų anekdotai pasakojami apeinant taisykles.
"Gyvenu valstybėje, kur gerbiamos žmogaus teisės"... Taip, aš irgi. Dėl to turiu pastoviai konsultuotis su vertėju ar advokatu, kaip teisingai surašyti sutartis, supildyti popierius. Nes kreivai interpretuodamas jų taisykles, tampu pats neteisus. Pats kurdamas sau įstatymus ir kitų reikalaudamas jų laikytis, pažeisčiau jų teises.
"Peilis Karalienei Vitorijai"... Taip, mano baigiamieji darbai irgi buvo peilis kai kuriems profesoriams. Na bet ką, apsigyniau, pateikiau įrodymus - o senoliams teko keisti savo dogmas ir tyrimų kryptis. Tačiau aš neaiškinau, kad Niutonas ar Einšteinas buvo neteisūs (nes jų teisumą patvirtina faktai) - taip ir niekas man neįrodys, kad senelio kaime melžėjos netaria nosinių (nes faktai liudija, kad taria - ir po ilgesnio laiko netgi mano miestietiškas akcentas tampa peiliu, jie tyčiojasi, kad kalbu kaip praporščikas arba Zakarauckas). Jei kažkoks studentas ras paprastesnius dėsningumus, kurie paaiškins žinomus faktus - tuomet džiugu. Bet kiek teko matyti, dažniausiai eina ne paprastinimo, o primityvinimo linkme. Man kaip tiksliukui, tokios teorijos įspūdžio nedaro.
Dėl linksnių - taip, linksniai indoeuropiečių kalbose yra nykstantis reiškinys. Kad ir lietuvių: "laukan"->"į lauką". Apskritai, kuo kalba senesnė, tuo ji daugiau turi visokių formų. Su laiku, kalbai plintant, kai kurios formos lieka izoliuotos, kol apskritai nunyksta, kaip dviskaita. Dar galima pastebėti, kad kertiniai žodžiai "būti", "eiti", "sudiev", "poryt" tampa išimtimis, kadangi jie taip nekinta kaip kiti. Plg.: esu-esi-esa(esti)-esame-esate-esa(esti) kaitoma beveik kaip įprasti veiksmažodžiai, ko nepasakysi apie am-are-is-are-are-are arba suis-es-est-sommes-êtes-sont. T.y., galima spręsti, kad lietuvių veiksmaždžiai išlaikė senesnes formas, nei anglų ar prancūzų, kur kaitymas supaprastėjo, bet esminiai žodelyčiai neša senų formų "aidą", beveik nebesisiejantį nei su originaliomis formomis, nei su šiulaikiniu kaitymu.
Dėl to reikia suprasti, kuo painus ir kontraversiškas lingvistų darbas. Ar esu-esi-esti yra atskira asmenuotė, ar tik išimtis? O gal išimtis yra tik atskira žodžio forma? O gal tokiems žodeliams nereikia išskirti atskirų linksniuočių, bet kiekvieną formą pažymėti kaip išimtį? O gal, rašom ne visai fonetiškai: sakom "yra", bet rašom "esa"? Apskritai, lietuvių taisyklės su laiku paprastinamos - gal vienam norėtųsi, kad tai vyktų greičiau (paliekam kaimiečius kalbėti kaip jiems patinka, o mes čiur tam tikras formas išbrauksim iš žodyno), o kitam galbūt norėtųsi, kad visas kalbos turtingumas būtų kuo tiksliau reglamentuotas (t.y., kiekviena Žemaitės ar Basanavičiaus forma turi išlikti gramatikoje, ir jos mokomi moksleiviai). Iš vienos pusės, sutinku, kad bendrinė kalba - ypač skyryba - yra pernelyg kanceliarinė ir daugybė taisyklių galėtų būti lankstesnės ar apskritai iškeltos iš vidurinės mokyklos į profesionalių lingvistų sferą. Iš kitos pusės, man liūdna, kad praradome dviskaitą ar "kryptininko" linksnį - aš juos dažnai naudoju, bet mokykloje jie buvo nurašyti kaip nereikalingi. Dar. Man labai liūdna, kad po kirčiuotėmis ir klasifikacijomis užkasamos natūraliai naudojamos įvardžiuotinės formos, prieveiksmiai.
Žodžiu, viskas labai subjektyvu. Man norėtųsi, kad kalba ir jos dėstymas būtų vienoks, kitam - norisi kitokio, galbūt paliekant tik pačias esmines taisykles. Vienam galbūt norėtųsi atsisakyti nosinių, bet man rodosi, kad jos kaip tik būtinos unikalioms lietuviškoms formoms pabrėžti ir išlaikyti. Kad ir kaip lituanistai nuspręstų, visada liks nepatenkintų - ir visuomet kažkas sakys, kad lituanistai yra tironai. Arba dirbtinai kuriantys taisykles, arba primityvinantys kalbą.
Pabaigai - olandiškas pavyzdukas. Žodžiu, Nyderlandų ir belgų jungtinė komisija nusprendė suprastinti kai kurių žodžių rašybą ir išleido "Žaliąją knygą" su naujomis formomis. Daug kas ją priėmė, atnaujino rašybos tikrinimo programas. Bet keletas spaudos grupių nusprendė, kad pakeitimai netinkami ir išleido savo "Baltąją knygą". Moralas: pirma, jokia reforma ar taisyklės negali visiems įtikti; antra, laisvoje rinkoje taisyklių leidėjams galima organizuotai pasipriešinti. Kas beje, matoma visur: žiniasklaida, rašytojai apeina taisykles ir naujas pripratimas prigyja visuomenėje. Be abejo, kas kažkiek laiko tai nusėda oficialiose taisyklėse, tačiau jei būtų organizacija, stambus visuomeninis judėjimas - tuomet VLKK monopolija taptų niekine. Plg. lietuviškas ĄČĘĖĮ klaviatūras. Kažkokie funkcionieriai stūmė ĄŽERTY, bet kol atsirado priemonės, kol buvo atlikti elementarūs ergonomikos tyrimai, rinka pabėgo toli į priekį ir visur, tiek Windows XP, tiek Linuxe įprasta yra ĄČĘĖĮ arba "mirusio klavišo" klaviatūra. Taigi, linkiu mažiau piktintis, o surinkti specialistus ir siūlyti savo reformą ;]
"Viską supratai" taip. Supratau kaipkad jusu begaline meiile pransuzu kalbai. Tik ka tai bendro turi su Mazhvido bila tai atleiiskite nesupratau.
"lietuvišką tarimą, nei dabartinė" atleiiskite veilgi nesupratau jusu ka reiikshtu lietuvishka tarima. Jaigu jus turite omeni lietuviu kalba kaip visuma o ne tiktai blka. Tai manithiau kad pareizhei ira pranashesnei uzh blkos rashta. Jaigu lituanisty nori uzhrashiti ne blkishka lietuvishka zhodi ie turi sumaishiti blkishka raidina su kirilitsa. Taip kaip juos dar prie tsaro rusai mokino hibridinius zhodzhius rashiti. Lituanisty nuolankus rusishkos mokiklos mokinukai po sheii dienai rasho hibridishkai. Priesh metus ar kiek Pupkis dar vieshai rodei savo prieraishuma ash taip ivardinthiau hibridishkai kulturai. Dar karta kartoju blkos rashtelis netureitu vilthiu laimeiti priesh pareizhe uzhrashant lietuviu kalba. Uzhrashisiu ash jum sakini ish dainos...saulala nusilaido menulys patekeya jauna grazhy mergela per langely zhureya...Ar galeitumete tai uzhrashiti blkishkom raideim nepasinaudodamas kirilitsa. Nemanau. Teiisibe pasakius pareizhe dar ir kirilitsai nosi nuvalitu nes joj neira neii mikshtos ei neii kietos ey. Todeil tiek mano tiek Mazhvido pozhiuris i rashta sutampa ishsirent tonini zhodzhiu tarima neishskirent ylgu ir trumpu balsiu.
" kaip jam leido galimybės" jus kaip ir lituanisty nuvertinat Mazhvida. Nu ka gal ir ne esate lituanist bet esat stiprokai paveiiktas lituanisty ideologios.
" Vienas čekas išvis pareiškė" kad lietuviu pareiiga puoseleiti thekishka rashto kultura. Nes tai ira labai gerai tik va beida thekai neprigamina uzhtektinai ju rashto kultura rementhiu rashisenos irenginiu. Ash dar nemathiau neii vienos thekishkos klaviaturos todeil lietuviu susideimas su rashto kultura kuri neira pakankamai ishpleitota rashto irenginiuose zhiuriu neiigemai. Galite jus jam taip ir pasakiti.
O ash sakau pirma ir nejodineiu galunese. Galbut leiisite man taip dariti kaip ash noriu. Ir nepulsite su tonomis ishsigalvonizmu man ashkinti ir mane spausti kad ash neteiisus ir kad ash neturiu teiiseis taip vieshumoi kalbeiti. Nepulsite taip zhemai ir nepradeisite mane moralishkai spausti su tonomis ishsigalvonizmu kad ash keiishthiau savo kalba. Jaigu ash kita lietuvi pradeithiau spausti kad is kalbeitu kaip mano tevukas o is mane pasiustu po velniu tai butu kaip apipilimas manes shaltu vandeniu kad prabusthiau ish euforios. Ash tik noriu kad jus pamatitumeite ka ash sakau kalbeidamas apie tonas ishsigalvonizmu ir kaip lietuvis spaudzhe ir gniuzhdo kita lietuvi naudodamas tai.
" normalioje valstybėje" ash negivenu. Ash givenu laisvoi valstibeii kur zhmogaus teiiseis ira pagarboi.
" pabaigti lituanistikos " jus turbut nezhinote su kuo reiikala turite. Tai ash jum pasakisiu kad tai ira lituanistinis realizmas dogmatinis mokslas. Kuris ira itvirtintas Lietuvoi istatimais turi savo iegos organus kureiis gali spausti visuomene. Turi kultines asmenibes su kuriom gali manipuliuoti viesha nuomone. Turi begale ishtikimu tarnu. Tai ira monstras. Studiuoti lituanistini realizma tai reiishke papulti monstrui i nagus. Pavasariop beja buvo ginami jaunu busimu lituanisty darbai. Kada buvo pateiikti darbai kuriuose buvo aprashiti kalbos faktai ir ju paliginimai staiga lituanistinio realizmo karalisteis Karalienei Vitoria (nemineisiu jos tikro vardo) pasiuto. Ka ash galvoju kad kalbos faktu aprashimas ir tirimas ira peiilis lituanistinem realizmui.
" aiškinti, kad tau nereikia mokėti matematikos " ja reiike suprasti kas tai ira matematika teorioi ir kas tai ira matematika praktikoi arba gamtoja. Kurioja visa laika ira klaida. Ligeii taipat kaip ir kalbos kurios susikurei zmogishkos klaidos pagrindu. Klaida neira blogai tai ira kashkotai naujo pradze. Taip ira sureidita gamta ir taip turi buti.
"dirbtinai sugalvotos?" jus veil ishkreiipet mano minti. Tai ira toke jusu kultura kuri sako kad galima pateiisinti bet kokes priemoneis su kuriomis siekemas tikslas. Tai lituanisty vienas ish pamatiniu priespaudu. Deil arhaishkumo ash jus supratau bet galbut neteiisingai jus mane pataisikit. Ir taip jusu mintis kalbos kuriose ira daug linsniu ira arhaishkos o kalbos kuriose liksniu mazhai arba ju ishvis neira ira mazhiau arhaishkos arba ishvis nearhaishkos. Noriu jus paklausti ar teiisingai jus supratau.
"lietuvišką tarimą, nei dabartinė" atleiiskite veilgi nesupratau jusu ka reiikshtu lietuvishka tarima. Jaigu jus turite omeni lietuviu kalba kaip visuma o ne tiktai blka. Tai manithiau kad pareizhei ira pranashesnei uzh blkos rashta. Jaigu lituanisty nori uzhrashiti ne blkishka lietuvishka zhodi ie turi sumaishiti blkishka raidina su kirilitsa. Taip kaip juos dar prie tsaro rusai mokino hibridinius zhodzhius rashiti. Lituanisty nuolankus rusishkos mokiklos mokinukai po sheii dienai rasho hibridishkai. Priesh metus ar kiek Pupkis dar vieshai rodei savo prieraishuma ash taip ivardinthiau hibridishkai kulturai. Dar karta kartoju blkos rashtelis netureitu vilthiu laimeiti priesh pareizhe uzhrashant lietuviu kalba. Uzhrashisiu ash jum sakini ish dainos...saulala nusilaido menulys patekeya jauna grazhy mergela per langely zhureya...Ar galeitumete tai uzhrashiti blkishkom raideim nepasinaudodamas kirilitsa. Nemanau. Teiisibe pasakius pareizhe dar ir kirilitsai nosi nuvalitu nes joj neira neii mikshtos ei neii kietos ey. Todeil tiek mano tiek Mazhvido pozhiuris i rashta sutampa ishsirent tonini zhodzhiu tarima neishskirent ylgu ir trumpu balsiu.
" kaip jam leido galimybės" jus kaip ir lituanisty nuvertinat Mazhvida. Nu ka gal ir ne esate lituanist bet esat stiprokai paveiiktas lituanisty ideologios.
" Vienas čekas išvis pareiškė" kad lietuviu pareiiga puoseleiti thekishka rashto kultura. Nes tai ira labai gerai tik va beida thekai neprigamina uzhtektinai ju rashto kultura rementhiu rashisenos irenginiu. Ash dar nemathiau neii vienos thekishkos klaviaturos todeil lietuviu susideimas su rashto kultura kuri neira pakankamai ishpleitota rashto irenginiuose zhiuriu neiigemai. Galite jus jam taip ir pasakiti.
O ash sakau pirma ir nejodineiu galunese. Galbut leiisite man taip dariti kaip ash noriu. Ir nepulsite su tonomis ishsigalvonizmu man ashkinti ir mane spausti kad ash neteiisus ir kad ash neturiu teiiseis taip vieshumoi kalbeiti. Nepulsite taip zhemai ir nepradeisite mane moralishkai spausti su tonomis ishsigalvonizmu kad ash keiishthiau savo kalba. Jaigu ash kita lietuvi pradeithiau spausti kad is kalbeitu kaip mano tevukas o is mane pasiustu po velniu tai butu kaip apipilimas manes shaltu vandeniu kad prabusthiau ish euforios. Ash tik noriu kad jus pamatitumeite ka ash sakau kalbeidamas apie tonas ishsigalvonizmu ir kaip lietuvis spaudzhe ir gniuzhdo kita lietuvi naudodamas tai.
" normalioje valstybėje" ash negivenu. Ash givenu laisvoi valstibeii kur zhmogaus teiiseis ira pagarboi.
" pabaigti lituanistikos " jus turbut nezhinote su kuo reiikala turite. Tai ash jum pasakisiu kad tai ira lituanistinis realizmas dogmatinis mokslas. Kuris ira itvirtintas Lietuvoi istatimais turi savo iegos organus kureiis gali spausti visuomene. Turi kultines asmenibes su kuriom gali manipuliuoti viesha nuomone. Turi begale ishtikimu tarnu. Tai ira monstras. Studiuoti lituanistini realizma tai reiishke papulti monstrui i nagus. Pavasariop beja buvo ginami jaunu busimu lituanisty darbai. Kada buvo pateiikti darbai kuriuose buvo aprashiti kalbos faktai ir ju paliginimai staiga lituanistinio realizmo karalisteis Karalienei Vitoria (nemineisiu jos tikro vardo) pasiuto. Ka ash galvoju kad kalbos faktu aprashimas ir tirimas ira peiilis lituanistinem realizmui.
" aiškinti, kad tau nereikia mokėti matematikos " ja reiike suprasti kas tai ira matematika teorioi ir kas tai ira matematika praktikoi arba gamtoja. Kurioja visa laika ira klaida. Ligeii taipat kaip ir kalbos kurios susikurei zmogishkos klaidos pagrindu. Klaida neira blogai tai ira kashkotai naujo pradze. Taip ira sureidita gamta ir taip turi buti.
"dirbtinai sugalvotos?" jus veil ishkreiipet mano minti. Tai ira toke jusu kultura kuri sako kad galima pateiisinti bet kokes priemoneis su kuriomis siekemas tikslas. Tai lituanisty vienas ish pamatiniu priespaudu. Deil arhaishkumo ash jus supratau bet galbut neteiisingai jus mane pataisikit. Ir taip jusu mintis kalbos kuriose ira daug linsniu ira arhaishkos o kalbos kuriose liksniu mazhai arba ju ishvis neira ira mazhiau arhaishkos arba ishvis nearhaishkos. Noriu jus paklausti ar teiisingai jus supratau.
Dáre ir patiquéque, kaïp quìla. Májevidase rácher bennte hiaü laïkìdamasise saü jínnommose qualbose rachìbose. Iamm buvo priaillenama vòquichqua rashìba, kaip manne dabarre prannçoùzichqua. Tuo tárpu tavíchker vísichquai nesicíeia sou hieuquiosse Eouròpos kalbeauxce squáitimo taïcíklemme.
Viską supratai? Manau, Mažvydas, mokėdamas šiuolaikinę prancūzų kalbą, lengviau perskaitytų mano makaliošę nei taviškę. Ir, manau, doras vokietis su prancūzų pagrindais teisingiau ištartų, nors ir nieko nesuprasdamas. Išties, nesuprantu, kaip viduramžių vokiška, ar carinė kirilica, ar tarpukario lenkiška, ar taviškė vietnamietiška kažkaip geresnė ir labiau atitinkanti lietuvišką tarimą, nei dabartinė? Apskritai, prie lietuviškos neturiu kaip prikibti, nebent keisčiau ąęįų->ã..ũ, ch->x, y->ī, j->y, tada europiečiams būtų lengviau suvokti. Garantuoju, greitai iš klausos pradėtų intuityviai jausti, kuo skiriasi a nuo ą.
Beje, su lituanistika ir apskritai su kalbomis neturiu nieko bendra. Gal, jei nepraleisčiau didžiosios dalies laiko užsienyje, ir nesuvokčiau, kokie esame idiotai, kad nesaugome savo kalbos unikalumų. Deja, man gėda kiekvieną kartą aiškinti vokiečiams, italams, anglams - jau nekalbu apie estus, čekus, serbus, lenkus - kodėl mūsiškiai tingi pasirašyti su visomis raidėmis. Vienas čekas išvis pareiškė: jei atsisakome savo raidžių, tai gal išvis sutarkime, kad garsą a žymėsime "a", b - "aa" ir taip toliau... Juk jei prastinti - tai prastinti iki galo, ar ne? Mažvydas padėjo pirmą žingsnį lietuviškai rašybai - taip kaip tuo metu galėjo, ir kaip jam leido galimybės. Naudojosi lenkiškomis ir vokiškomis raidėmis, nes tokios buvo po ranka, ir jas šiaip ne taip mokėjo perskaityti kiti to meto raštingi žmonės. Ar mes prastesni už lenkus, kad jie neskiria ilgų ir trumpų balsių? Ar prastesni už estus, kurie skiria daugiau skirtingų garsų ir rado būdų juos užrašyti? Dabar, kai turime galimybes susikurti žymiai tobulesnes spausdinimo mašinas, galime tęsti Mažvydo pradėtą darbą ir tiksliau užrašyti tai, ką jis neturėjo galimybių. Mažvydas nėra emigracijoje, jo darbas tęsiamas.
"Tonos išsigalvojimų..." Rašyti sz yra išsigalvojimas. Pateisinamas, kai nėra techninių galimybių, bet ne daugiau. ąčęėįyšųūž - dešimt raidžių, kurios nereikalingos kitoms kalboms, bet reikalingos mums. Ir tai - visos tonos... Kodėl reikia rašyti taip, o ne kitaip - apskritai trūksta žodžių. Matosi, kad pačiam neteko siųsti CV į užsienį, publikuoti straipsnių, apskritai bendrauti su išsilavinusiais užsieniečiais. Jie paprastai turi žymiai daugiau ir sudėtingesnių rašybos taisyklių. Paimkime aujourd'hui, déjà vu, naïvity, consciousness, mozzarella - kiek lietuvių kalboje yra tokių visiems žinomų paprastų, dažnai naudojamų žodžių, kuriuos reiktų įsiminti paraidžiui? Vienintelis "ačiū", viena raidė? Apie kaitymo taisykles net nekalbu: parle-parles-parle-parlons-parlez-parlent (praktiškai visi tariami vienodai), tuo tarpu mūsų koks jau toks sunkus atvejis? Pirmoji-pirmosios-pirmąją-pirmąja-pirmojoje-pirmojon - kuri raidė negirdima? Gal kas Vilniuje ar Kaune ir rašytų "pirmają" - bet tiek aš girdžiu abi nosines, tiek mano tėvų, tiek uošvių, tiek senelių kaimuose visi jas aiškiai girdi ir nė nesugalvotų rašyti kitaip.
Ideologizuoja, tironija,... Kurioje normalioje valstybėje yra kitaip? Belgai su Nyderlandais, Prancūzija su Šveicarija tarptautiniais lygiais derina savo žodynus ir gramatikas. Neraštingumas nėra geriausias kompromisas. Siūlau pačiam pabaigti lituanistikos ar lingvistikos doktorantūra, surasti bendraminčių komandą ir pasiūlyti geresnį sprendimą. Aš tuo tarpu noriu neužsikirsdamas perskaityti kiekvieną laikraštį, knygą, įstatymą, ir tam reikalingos taisyklės. Jei koks miestietis aiškina, kad jis negirdi pusės garsų, kad jis išsiverčia su 100 žodžių - man jis ne autoritetas. Tai yra tas pats, kaip aiškinti, kad tau nereikia mokėti matematikos pagrindų ir tuo pačiu piktintis kad kažkokia profesorių tironija neklauso, kaip pagerinti matematikos mokymą mokykloje. Arba aiškinti, kad ne tavo darbas žinoti įstatymus ir piktintis, kad Regitros tironai neduoda vairuotojo pažymėjimo. Rašyk SMS'us kaip nori - kad ir kinietiškai, bet viešoje erdvėje turi laikytis tam tikrų taisyklių. O visi jas priiminėjantys visada bus tam tikri tironai.
Išguiti L toninį kietinimą... Na na, kuriame regione, neskaitant pačios šiaurės, išgirsi kietą l, kai po jo eina priešakinis balsis? Tuo ir skiriamės nuo latvių, kad jie "by default" viską kietina ir turi susigalvoti išimčių. Tuo skiriamės nuo prancūzų, kad jie bendrinėje kalboje neturi minkštos "ch" (nors kai kurie regionai turi). Niekas neverčia sakyti "liova", tai nereikia ir kabintis. Dėl tonų. Lietuviai skiria kelias kirčių rūšis - balsių tonus. Tuo tarpu indoeuropiečiams išvis nebūdingi tonai. Negi pats skiri "ana", "aŋa", "ãa", "aɳa", "aɲa", "aɴa", "aña"? O gal mokėtum su tonais užrašyti "sviestas"/"sviestas" - kur skirtumas tikrai girdisi?
Dėl linksnių gausumo... Ar tokios unikalios formos, kaip "namo", "namuosna", "laukan", "velniop" dirbtinai sugalvotos? Atseit, Žemaitė taip gynėsi nuo tarybinių lingvistų? Ar benykstanti dviskaita "mudu", "eisiva", dalyvinės formos irgi dirbtinai pritemptos ("benykstanti", "pritemptos", "neskaitant")? Tyrinėjamos šitos formos, ir dar kaip - visai Europai įdomu, kodėl jie tokių nebeturi. Tikrai, labai nemažvydiška, be jokių diakritikų nebandant išskirti lietuviškų garsų, be pailginimų, linksnių ir įvardžių:
KNIGIELES pa_cz_ias byla Letuwn_in_kum_p_ ir _Ž_emaiczium_p_
Bralei seseris imkiet mani ir skaitikiet
Ir tatai _skaitidami_ permanikiet.
Maksla _sch_ito tewai iusu trakždawa tureti
Ale to negaleia ne wenu budu gauti.
Reg_ie_t_y_ to nareia sawa akimis
Taipyr ischgirsti sawa ausimis.
Viską supratai? Manau, Mažvydas, mokėdamas šiuolaikinę prancūzų kalbą, lengviau perskaitytų mano makaliošę nei taviškę. Ir, manau, doras vokietis su prancūzų pagrindais teisingiau ištartų, nors ir nieko nesuprasdamas. Išties, nesuprantu, kaip viduramžių vokiška, ar carinė kirilica, ar tarpukario lenkiška, ar taviškė vietnamietiška kažkaip geresnė ir labiau atitinkanti lietuvišką tarimą, nei dabartinė? Apskritai, prie lietuviškos neturiu kaip prikibti, nebent keisčiau ąęįų->ã..ũ, ch->x, y->ī, j->y, tada europiečiams būtų lengviau suvokti. Garantuoju, greitai iš klausos pradėtų intuityviai jausti, kuo skiriasi a nuo ą.
Beje, su lituanistika ir apskritai su kalbomis neturiu nieko bendra. Gal, jei nepraleisčiau didžiosios dalies laiko užsienyje, ir nesuvokčiau, kokie esame idiotai, kad nesaugome savo kalbos unikalumų. Deja, man gėda kiekvieną kartą aiškinti vokiečiams, italams, anglams - jau nekalbu apie estus, čekus, serbus, lenkus - kodėl mūsiškiai tingi pasirašyti su visomis raidėmis. Vienas čekas išvis pareiškė: jei atsisakome savo raidžių, tai gal išvis sutarkime, kad garsą a žymėsime "a", b - "aa" ir taip toliau... Juk jei prastinti - tai prastinti iki galo, ar ne? Mažvydas padėjo pirmą žingsnį lietuviškai rašybai - taip kaip tuo metu galėjo, ir kaip jam leido galimybės. Naudojosi lenkiškomis ir vokiškomis raidėmis, nes tokios buvo po ranka, ir jas šiaip ne taip mokėjo perskaityti kiti to meto raštingi žmonės. Ar mes prastesni už lenkus, kad jie neskiria ilgų ir trumpų balsių? Ar prastesni už estus, kurie skiria daugiau skirtingų garsų ir rado būdų juos užrašyti? Dabar, kai turime galimybes susikurti žymiai tobulesnes spausdinimo mašinas, galime tęsti Mažvydo pradėtą darbą ir tiksliau užrašyti tai, ką jis neturėjo galimybių. Mažvydas nėra emigracijoje, jo darbas tęsiamas.
"Tonos išsigalvojimų..." Rašyti sz yra išsigalvojimas. Pateisinamas, kai nėra techninių galimybių, bet ne daugiau. ąčęėįyšųūž - dešimt raidžių, kurios nereikalingos kitoms kalboms, bet reikalingos mums. Ir tai - visos tonos... Kodėl reikia rašyti taip, o ne kitaip - apskritai trūksta žodžių. Matosi, kad pačiam neteko siųsti CV į užsienį, publikuoti straipsnių, apskritai bendrauti su išsilavinusiais užsieniečiais. Jie paprastai turi žymiai daugiau ir sudėtingesnių rašybos taisyklių. Paimkime aujourd'hui, déjà vu, naïvity, consciousness, mozzarella - kiek lietuvių kalboje yra tokių visiems žinomų paprastų, dažnai naudojamų žodžių, kuriuos reiktų įsiminti paraidžiui? Vienintelis "ačiū", viena raidė? Apie kaitymo taisykles net nekalbu: parle-parles-parle-parlons-parlez-parlent (praktiškai visi tariami vienodai), tuo tarpu mūsų koks jau toks sunkus atvejis? Pirmoji-pirmosios-pirmąją-pirmąja-pirmojoje-pirmojon - kuri raidė negirdima? Gal kas Vilniuje ar Kaune ir rašytų "pirmają" - bet tiek aš girdžiu abi nosines, tiek mano tėvų, tiek uošvių, tiek senelių kaimuose visi jas aiškiai girdi ir nė nesugalvotų rašyti kitaip.
Ideologizuoja, tironija,... Kurioje normalioje valstybėje yra kitaip? Belgai su Nyderlandais, Prancūzija su Šveicarija tarptautiniais lygiais derina savo žodynus ir gramatikas. Neraštingumas nėra geriausias kompromisas. Siūlau pačiam pabaigti lituanistikos ar lingvistikos doktorantūra, surasti bendraminčių komandą ir pasiūlyti geresnį sprendimą. Aš tuo tarpu noriu neužsikirsdamas perskaityti kiekvieną laikraštį, knygą, įstatymą, ir tam reikalingos taisyklės. Jei koks miestietis aiškina, kad jis negirdi pusės garsų, kad jis išsiverčia su 100 žodžių - man jis ne autoritetas. Tai yra tas pats, kaip aiškinti, kad tau nereikia mokėti matematikos pagrindų ir tuo pačiu piktintis kad kažkokia profesorių tironija neklauso, kaip pagerinti matematikos mokymą mokykloje. Arba aiškinti, kad ne tavo darbas žinoti įstatymus ir piktintis, kad Regitros tironai neduoda vairuotojo pažymėjimo. Rašyk SMS'us kaip nori - kad ir kinietiškai, bet viešoje erdvėje turi laikytis tam tikrų taisyklių. O visi jas priiminėjantys visada bus tam tikri tironai.
Išguiti L toninį kietinimą... Na na, kuriame regione, neskaitant pačios šiaurės, išgirsi kietą l, kai po jo eina priešakinis balsis? Tuo ir skiriamės nuo latvių, kad jie "by default" viską kietina ir turi susigalvoti išimčių. Tuo skiriamės nuo prancūzų, kad jie bendrinėje kalboje neturi minkštos "ch" (nors kai kurie regionai turi). Niekas neverčia sakyti "liova", tai nereikia ir kabintis. Dėl tonų. Lietuviai skiria kelias kirčių rūšis - balsių tonus. Tuo tarpu indoeuropiečiams išvis nebūdingi tonai. Negi pats skiri "ana", "aŋa", "ãa", "aɳa", "aɲa", "aɴa", "aña"? O gal mokėtum su tonais užrašyti "sviestas"/"sviestas" - kur skirtumas tikrai girdisi?
Dėl linksnių gausumo... Ar tokios unikalios formos, kaip "namo", "namuosna", "laukan", "velniop" dirbtinai sugalvotos? Atseit, Žemaitė taip gynėsi nuo tarybinių lingvistų? Ar benykstanti dviskaita "mudu", "eisiva", dalyvinės formos irgi dirbtinai pritemptos ("benykstanti", "pritemptos", "neskaitant")? Tyrinėjamos šitos formos, ir dar kaip - visai Europai įdomu, kodėl jie tokių nebeturi. Tikrai, labai nemažvydiška, be jokių diakritikų nebandant išskirti lietuviškų garsų, be pailginimų, linksnių ir įvardžių:
KNIGIELES pa_cz_ias byla Letuwn_in_kum_p_ ir _Ž_emaiczium_p_
Bralei seseris imkiet mani ir skaitikiet
Ir tatai _skaitidami_ permanikiet.
Maksla _sch_ito tewai iusu trakždawa tureti
Ale to negaleia ne wenu budu gauti.
Reg_ie_t_y_ to nareia sawa akimis
Taipyr ischgirsti sawa ausimis.
"tikrai taip sunku rašyti" tikrai ne. Pareizhei kaip ir Mazhvido rashisena ira paremta vakarietishkom traditsiom. Skiresi bet pareizhei daugibe kartu artimesnei Mazhvido rashtui uzhrashant kalba negu kad blkos rashtas. Mano kalba kure uzhrashau pareizhe ira blka skiresi nuo Mazhvido bilos. Todeil nemanau kad bendriniui lietuviui kila kokiu nors keblumu perskaititi ka ash parashau. Galbut viena ar kita sakini skaitant reiike kartoti viena ar du kartus bet tai tik padeda geriau isigilinti i reiikala. Dar dadeisiu kad lituanisty nekenthete Mazhvido. Mazhvidas deika lituanisty ish tremties i Lietuva dar nesugrizho o jau praeio beveiik penki shimtai metu. Tikiuosi jus pamateite apie ka ash kalbu.
" teisinantys mistiniu jos sudėtingumu" isai neira mistinis. Blka ash vertinthiau kaip visuma tai rashiba skiriba tonos ishsigalvonizmu ka galima ka negalima ir kaip tik galima. Kiekvienas ish lietuviu vertina blka irgi kaip visuma todeil tu taremai lietuvishku razhiu nerashimas ira ledkalnio virshunei uzh kurios zhemiau slepesi lietuvio abe ingumas blkai.
"visiems priimtiną kompromisą" ka jus dabar pasakeit niekaip ne isipaisho i lituanisty buda. Blkos kurimas norminimas dogminimas ideologizavimas eiina ish vienos puseii tai ira ish saujos pateptu lituanisty i visa tauta. Sukurti iegos organai kurie prizhiuri lituanisty dogmu neliethemuma ir nuolanku lietuviu atsidavima joms. Todeil nemaishikite kompromiso su tironia.
"lietuviams šie skirtumai "gimsta burnoje" ir netiktai toks kirthevimas ira dar ir toninis kirthevimas. Dabar apie tai kashkatai rashau savo puslapi. Kaip lituanisty su savo buka dogma sugalvojo ishguiti ish lietuvio burnos garso L tonini kirthevima.
"pabrėždami ilguosius balsius" ash kitos nuomoneis. Mazhvido kaip ir mano pozhiris i rashta kad pirmu turi eiiti toninis kirthevimas. Skirtingai nuo blkos. Ir biau kad ilgu balsiu kai kureiis atveiais net perdeitas pabreizhimas ira rusu kalbotirineis kulturos itaka blkai. Kada buvo dedami blkos pamatai buvo priaita ish rusu dabartineis kalbos puseis.
Jus sakot kat linksniu gausa tai gerai ir ira arhaishka. Bet klausimas butu kiek tu linksniu dirbtinai buvo pritemta per paskutinius amzhius. Jus virshuja parodeite pavizdzhiu kurie nesilinksniuoja. Klausimas kitas kaip linksneii griauna ir kartu stato kirthevima ir jo budus. Klausimas ira ipatingai sudeitingas ir lituanisty ideologizuto mokslo visishkai netiremas. Isivaizduokite jus atitempete i kalba kashkokitai linksni kuris itakoja kalbos kirthevima. Ish priespaudo tai ira kalbos keiitimas tai neira kalbos ishsaugoimas. Ir tai ishsiaishkinus iki galo ash manithiau kad subliuksh visas manimas apie lietuviu kalbos arhaishkuma. Bet keiisti kalba galbut ir ira dariti ja arhaishka.
" teisinantys mistiniu jos sudėtingumu" isai neira mistinis. Blka ash vertinthiau kaip visuma tai rashiba skiriba tonos ishsigalvonizmu ka galima ka negalima ir kaip tik galima. Kiekvienas ish lietuviu vertina blka irgi kaip visuma todeil tu taremai lietuvishku razhiu nerashimas ira ledkalnio virshunei uzh kurios zhemiau slepesi lietuvio abe ingumas blkai.
"visiems priimtiną kompromisą" ka jus dabar pasakeit niekaip ne isipaisho i lituanisty buda. Blkos kurimas norminimas dogminimas ideologizavimas eiina ish vienos puseii tai ira ish saujos pateptu lituanisty i visa tauta. Sukurti iegos organai kurie prizhiuri lituanisty dogmu neliethemuma ir nuolanku lietuviu atsidavima joms. Todeil nemaishikite kompromiso su tironia.
"lietuviams šie skirtumai "gimsta burnoje" ir netiktai toks kirthevimas ira dar ir toninis kirthevimas. Dabar apie tai kashkatai rashau savo puslapi. Kaip lituanisty su savo buka dogma sugalvojo ishguiti ish lietuvio burnos garso L tonini kirthevima.
"pabrėždami ilguosius balsius" ash kitos nuomoneis. Mazhvido kaip ir mano pozhiris i rashta kad pirmu turi eiiti toninis kirthevimas. Skirtingai nuo blkos. Ir biau kad ilgu balsiu kai kureiis atveiais net perdeitas pabreizhimas ira rusu kalbotirineis kulturos itaka blkai. Kada buvo dedami blkos pamatai buvo priaita ish rusu dabartineis kalbos puseis.
Jus sakot kat linksniu gausa tai gerai ir ira arhaishka. Bet klausimas butu kiek tu linksniu dirbtinai buvo pritemta per paskutinius amzhius. Jus virshuja parodeite pavizdzhiu kurie nesilinksniuoja. Klausimas kitas kaip linksneii griauna ir kartu stato kirthevima ir jo budus. Klausimas ira ipatingai sudeitingas ir lituanisty ideologizuto mokslo visishkai netiremas. Isivaizduokite jus atitempete i kalba kashkokitai linksni kuris itakoja kalbos kirthevima. Ish priespaudo tai ira kalbos keiitimas tai neira kalbos ishsaugoimas. Ir tai ishsiaishkinus iki galo ash manithiau kad subliuksh visas manimas apie lietuviu kalbos arhaishkuma. Bet keiisti kalba galbut ir ira dariti ja arhaishka.
Jei tikrai taip sunku rašyti kažkokia nusususių sarmatų viduramžiška kalba, tai verčiau malonėkite kad ir senovės majų - bet taisyklingai. Arba, jei jau taip norisi - geriau kirilica ar bet kokia suprantama romaniška transkripcija. VISCII mokiausi vieną kartą, prieš važiuodamas į Vietnamą - taigi nesu šioje srityje stiprus. Be to, ši koduotė visiškai netinkama indoeuropiečių kalboms.
Prie esmės. Žiūrime į procentus: 40% raštingų lietuviakalbių (tai nebūtų geras rodiklis net ir trečiojo pasaulio valstybei) turinti valstybė turi ąčęėįšųž ir ch- devynias papildomas raides (dz,dž ir dvibalsių neskaičiuoju, nes ir taip kiekvienam aišku, kaip juos reikia skaityti). Latviai: bene dvigubai daugiau raštingų, bet āčēģīķļņšūž - 11 raidžių, iš kurių tik š ir ž yra Centrinės Europos koduotėje (kaip ir lietuvių); dvigarsiai rašomi kaip ir lietuvių. Estų: beveik absoliutus raštingumas, äöõšüž-devynios raidės plius specifiškai tariamos aa,ee,oo,uu,pp,tt,mm,ll,nn,ss - taigi iš viso devyniolika, be to, kartais išskiriamos ir "trilypės formos" - aaa, eee, ooo. Koreliacija akivaizdi: kuo rašyba sudėtingesnė ir unikalesnė, tuo daugiau raštingų. Arba: lietuviai yra didžiausi tinginiai ir tamsuoliai iš visų Baltijos tautų. Turėdami akivaizdžiai paprasčiausią rašybą, savo neraštingumą teisinantys mistiniu jos sudėtingumu.
Einam prie kirčiavimo. Deja, latvių, kaip ir prancūzų, lotynų kalbos turi aiškią kirčiavimo sistemą, taigi jiems kaip ir nereikia papildomų taisyklių. Tuo tarpu lietuvių kalboje yra aiškus prasminis skirtumas tarp "sviesti" ir "sviesto", tarp "yra (esa)" ir "yra (irsta)", tarp "kalbos (būdingo kalbai)" ir "kalbos (daug kalbų)", tarp "tupi (jis)" ir "tupi (tu)". Labai sunku to išmokyti užsieniečius, bet lietuviams šie skirtumai "gimsta burnoje". Turbūt nereikia aiškinti, kad skirtinga formų "esą" ir "esa" rašyba turi aiškią prasmę - tiek morfologinę, tiek istorinę, tiek fonetinę. Jei didelė dalis lietuvių jaučia skirtumą, ir dėl jo sutaria net tolimos tarmės, tai gal jis nėra grynas išsigalvojimas?
Dabar kitas dalykas. Savo kaime gali šnekėti kaip tik nori - kad ir vienais pypsėjimais. Tačiau taisyklės tam ir formuluojamos, kad apibrėžtų visiems priimtiną kompromisą. Kad nereikėtų atskirai leisti knygų Kaunui, Vilniui, Telšiams ir Balbieriškiui. Kad tvarkydamas dokumentus ar konsultuodamasis su gydytoju iš didmiesčio nepasmerktum savęs dėl nesusišnekėjimo.
Dėl archajiškumo. Manau, akivaizdu, kad lietuvių kalba iš visų Europos kalbų yra išlaikiusi daugiausia senienų: 7 linksniai, kai kitos kalbos apsiriboja 2-3, formų derinimas, dar ne visai išnaikinta dviskaita, išlaikytos tūkstantmetės balsių ir priebalsių formos, įvardžiai, sakinių struktūra... Taigi net jei rašyba ir labai moderni, ji natūraliai dar išlaikiusi archaizmus. Ar rašyba privalo būti moderni? Manau, kad taip - tai naudinga visiems, tiek pačiom modernėjančioms kalboms, tiek kitataučiams. Tačiau reformų turi imtis ne kaimo mokytojai, o būtent specialistai. Ar mūsiškiai tam tinkami - atskira tema. Manau, kad būtent su rašyba ir skyryba tvarkomės puikiai, neskaitant elektroninių priemonių. Greičiausiai Mažvydas arba Vydūnas greitai perkąstų dabartines taisykles, ir tikrai nepyktų, kad jų pavardes rašome pabrėždami ilguosius balsius - t.y., taip kaip jie save vadino balsu, ir pagal tai, ką tos pavardės reiškia. Tarkim, Mažvidas, Vidūnas ar dar kaip nors negražu - nes juk sakome "vydėti" (~matyti,regėti,pažinti), "išvydau", "pavydas" - o ne "vidėti" (~eiti vidun), "išvidau", "pavidas". Arba Vidunas - juk aiškiai girdime ilgą "ū" - kaip "klajūnas","žygūnas","rajūnas" (tas, kuriam būdinga klajoti, žygiuoti, būti rajam). Manau, jie kaip tik apsidžiaugtų radę, kad aklai nesekame vokiška ar lenkiška rašyba, o pritaikome savo kalbos specifikai, surandame, kaip sistemingai pažymėti tarties niuansus, kurių kitos kalbos nebeturi (vėlgi, gerai, kad moderni rašyba išsaugo gyvus senovės reliktus). Kaip priešybę ir tų tautų problemą vėl paimčiau prancūzų ir anglų kalbas. Nors ir norėdami reformuotis, jie jau nebegali, nes jų tartis gyvai nebeatitinka archaiškos rašybos. Taip jie jau nebegali pakeisti coucou į modernų kūkū, aujourd'hui->ojūrdyi ar Shakespeare->Šeïxpìr, nes nebeatpažins homonimų (carret-caret-carrot, to-too-two, of-have, there's-theirs).
Prie esmės. Žiūrime į procentus: 40% raštingų lietuviakalbių (tai nebūtų geras rodiklis net ir trečiojo pasaulio valstybei) turinti valstybė turi ąčęėįšųž ir ch- devynias papildomas raides (dz,dž ir dvibalsių neskaičiuoju, nes ir taip kiekvienam aišku, kaip juos reikia skaityti). Latviai: bene dvigubai daugiau raštingų, bet āčēģīķļņšūž - 11 raidžių, iš kurių tik š ir ž yra Centrinės Europos koduotėje (kaip ir lietuvių); dvigarsiai rašomi kaip ir lietuvių. Estų: beveik absoliutus raštingumas, äöõšüž-devynios raidės plius specifiškai tariamos aa,ee,oo,uu,pp,tt,mm,ll,nn,ss - taigi iš viso devyniolika, be to, kartais išskiriamos ir "trilypės formos" - aaa, eee, ooo. Koreliacija akivaizdi: kuo rašyba sudėtingesnė ir unikalesnė, tuo daugiau raštingų. Arba: lietuviai yra didžiausi tinginiai ir tamsuoliai iš visų Baltijos tautų. Turėdami akivaizdžiai paprasčiausią rašybą, savo neraštingumą teisinantys mistiniu jos sudėtingumu.
Einam prie kirčiavimo. Deja, latvių, kaip ir prancūzų, lotynų kalbos turi aiškią kirčiavimo sistemą, taigi jiems kaip ir nereikia papildomų taisyklių. Tuo tarpu lietuvių kalboje yra aiškus prasminis skirtumas tarp "sviesti" ir "sviesto", tarp "yra (esa)" ir "yra (irsta)", tarp "kalbos (būdingo kalbai)" ir "kalbos (daug kalbų)", tarp "tupi (jis)" ir "tupi (tu)". Labai sunku to išmokyti užsieniečius, bet lietuviams šie skirtumai "gimsta burnoje". Turbūt nereikia aiškinti, kad skirtinga formų "esą" ir "esa" rašyba turi aiškią prasmę - tiek morfologinę, tiek istorinę, tiek fonetinę. Jei didelė dalis lietuvių jaučia skirtumą, ir dėl jo sutaria net tolimos tarmės, tai gal jis nėra grynas išsigalvojimas?
Dabar kitas dalykas. Savo kaime gali šnekėti kaip tik nori - kad ir vienais pypsėjimais. Tačiau taisyklės tam ir formuluojamos, kad apibrėžtų visiems priimtiną kompromisą. Kad nereikėtų atskirai leisti knygų Kaunui, Vilniui, Telšiams ir Balbieriškiui. Kad tvarkydamas dokumentus ar konsultuodamasis su gydytoju iš didmiesčio nepasmerktum savęs dėl nesusišnekėjimo.
Dėl archajiškumo. Manau, akivaizdu, kad lietuvių kalba iš visų Europos kalbų yra išlaikiusi daugiausia senienų: 7 linksniai, kai kitos kalbos apsiriboja 2-3, formų derinimas, dar ne visai išnaikinta dviskaita, išlaikytos tūkstantmetės balsių ir priebalsių formos, įvardžiai, sakinių struktūra... Taigi net jei rašyba ir labai moderni, ji natūraliai dar išlaikiusi archaizmus. Ar rašyba privalo būti moderni? Manau, kad taip - tai naudinga visiems, tiek pačiom modernėjančioms kalboms, tiek kitataučiams. Tačiau reformų turi imtis ne kaimo mokytojai, o būtent specialistai. Ar mūsiškiai tam tinkami - atskira tema. Manau, kad būtent su rašyba ir skyryba tvarkomės puikiai, neskaitant elektroninių priemonių. Greičiausiai Mažvydas arba Vydūnas greitai perkąstų dabartines taisykles, ir tikrai nepyktų, kad jų pavardes rašome pabrėždami ilguosius balsius - t.y., taip kaip jie save vadino balsu, ir pagal tai, ką tos pavardės reiškia. Tarkim, Mažvidas, Vidūnas ar dar kaip nors negražu - nes juk sakome "vydėti" (~matyti,regėti,pažinti), "išvydau", "pavydas" - o ne "vidėti" (~eiti vidun), "išvidau", "pavidas". Arba Vidunas - juk aiškiai girdime ilgą "ū" - kaip "klajūnas","žygūnas","rajūnas" (tas, kuriam būdinga klajoti, žygiuoti, būti rajam). Manau, jie kaip tik apsidžiaugtų radę, kad aklai nesekame vokiška ar lenkiška rašyba, o pritaikome savo kalbos specifikai, surandame, kaip sistemingai pažymėti tarties niuansus, kurių kitos kalbos nebeturi (vėlgi, gerai, kad moderni rašyba išsaugo gyvus senovės reliktus). Kaip priešybę ir tų tautų problemą vėl paimčiau prancūzų ir anglų kalbas. Nors ir norėdami reformuotis, jie jau nebegali, nes jų tartis gyvai nebeatitinka archaiškos rašybos. Taip jie jau nebegali pakeisti coucou į modernų kūkū, aujourd'hui->ojūrdyi ar Shakespeare->Šeïxpìr, nes nebeatpažins homonimų (carret-caret-carrot, to-too-two, of-have, there's-theirs).
"system unintelligible" ash suprantu jus. Bendriniui lietuviui kelrodei zhvaigzhdei ira blka visa kita tik patithiu vertas daiktas......"reply French, Italian, German, Russian or Swedish please feel free to." ash matau jusu nenora apie tokius dalikus kalbeiti lietuvishkai kad ir blkishkai. Galite jus jaustis irgi laisvas atsakidamas bendrinio lietuvio gero tono mada tai ira anglu kalba ash jus suprasiu....."claim that Lithuanian writing system has four letters e,ę,ė,ia to mark various variants of "e" sound." argi ash ta sakiau. Visu pirma ash sakiau kad blkoja antras dalikas jus dar nuo saves viena raide dadeiot. Galbut kada jus skaitote vietoi vienos raideis matote dvi ir turedamas toke negale nesuprantat apie ka ash kalbu. Jus sakeit kad blkoja kiekviena raidei atitinka tam tikra garsa. Ko ash ish jusu prashiau. Tai tik jusu pritarimo apie vikstanti tarimo haosa blkoja uzhrashat e ia ir e su tuo nukarimu kuri jus ivardinate kaip nosine..... "spell or read correctly" matau tai kaip rashtininko labai dideli nora buti labai labai reiikalingu. Bet juk lietuveii nekalba vienu zhodzhiu. Zhodi dazhniauseii lidi visas sakinis. Jum ponas reiike tik ishmokti skaititi ir nera butina ish lietuviu kalbos dariti rusu ar lenku ar anglu. Taipkat ponas sviestas ish kitos shalies sveiikas atvikes i Lietuva ir pamates lietuviu kalbos suptilibes kures mano manimu naikinti neira butina Su toniniu kirthevimu blkishkas haosas neturi nieko bendra. Lituanisty kaiptik naikina lietuviu kalboja tonini kirthevima. Ir jaigu norite galime apie tai pakalbeiti atskirai....." Take, for example, French" ponas mielas galbut nekripstam nuo temos ir ishliekam lietuviu kalboi. Ar taip sunku. Turbut nepradeisim dabar tirineiti pransuzishku rashtininku vale pransuzu kalbai. Bet galvoju kad sviestam zhmogui ish kitos shalies sunku perprasti lietuviu kalba todeil ant jusu ir nepikstu tik prashau ishlikti lietuviu kalboi......"rules are very simple" bet tai prieshtarauja faktam jaigu jus isiskaititumeite i straipsni tai berots ten pateiikti per centai....."Lithuanian is a very archaic language" noriu jusu paklausti ka reiikshtu zhodis arhaishka. Ir kodeil arhaishka kalba turi lideiti moderni gramatika. Kiek supratau deil Mazhvido jum jau viskas aishku ar dar turite kokiu nors klausimu.
I find your writing system unintelligible. It clearly is not of any of Western European languages. While it has some features reminding VISCII, it clearly isn't a variant either. So to be able to discuss efficiently, I'll try to switch to a system that hopefully both of us use on a daily basis. If you'd like to leave a reply French, Italian, German, Russian or Swedish please feel free to.
So back to the point. You claim that Lithuanian writing system has four letters e,ę,ė,ia to mark various variants of "e" sound. While it might be confusing to foreigners or in some regions of Lithuania, these are completely different sounds to most of native speakers. This gets especially clear when one compares the usage of e,ę,ė,ia in distinct regions. Regarding accents ant tonal variations, perhaps Lithuanian pronunciation has some features not easily apparent even to most native speakers - but the spelling rules do not require accentation as in many Romance languages. For example, the tonal change in "sviestas" as a food product and "sviestas" as "something thrown" is quite a puzzle for most students, but you can clearly see, that it is neither a problem to spell or read correctly.
Now let's compare to some other Latin scripts where there is no a one-to-one match between phonetics and spelling. Take, for example, French. e,é,è,ê,ë,oe,in,un,im,um,ai,eu and various combinations can be used to write variants of a single e sound. Many spelling features are simply historical artefacts, with only value to hint foreigners about the origins of a lexème. Again, while French spelling is more sophisticated than reading, there are yet many ambiguities and irregularities which are not only confusing to foreigners, but render different dialects of the same language mutually unintelligible. So actually to properly use French in Europe and in Canada, one has to learn two different sets of pronunciation, especially tonal, and grammar rules. I'm not talking about English in this context, where this diverge is even more noticeable. Spelling and reading rules are often not very useful, as spelling becomes iconic. A reader or writer does not associate letters with sounds, one maps a sequence of random letters to a concept in a dictionary.
While certainly Lithuanian is a very archaic language, it's spelling and grammar are very young and modern. Due to both reasons, the rules are very simple. For example, spelling doesn't have to record historical consonant shifts such as in French or English languages. There is also a third reason - Romance spellings and grammars evolved gradually until last centuries, without a regulatory authority, many of the writers being not very literate, copying each others mistakes, et cetera. Now there is a paradox: after introducing global rules and carefully planned reforms, the student fail to understand medieval texts without special preparation. Is this the case for Lithuanian? No, the texts are still understandable easily, just Polish or German pronunciation rules need to be applied. Would this be still the case, if Lithuanian wouldn't be banished for centuries and carefully reconstructed by dedicated persons? I'm afraid, not - modern Lithuanian would probably have diverged from the old one perhaps just like Latvian and Lithuanian. Would Lithuanian grammar and spelling more complicated and irregular? Certainly, yes. And, considering would-be crappy, strange and archaic rulesets, would they be more valued by native speakers themselves? Paradoxically, yes! So the problem is not complexity, it's simplicity, not archaic remnants, but their lack!
So back to the point. You claim that Lithuanian writing system has four letters e,ę,ė,ia to mark various variants of "e" sound. While it might be confusing to foreigners or in some regions of Lithuania, these are completely different sounds to most of native speakers. This gets especially clear when one compares the usage of e,ę,ė,ia in distinct regions. Regarding accents ant tonal variations, perhaps Lithuanian pronunciation has some features not easily apparent even to most native speakers - but the spelling rules do not require accentation as in many Romance languages. For example, the tonal change in "sviestas" as a food product and "sviestas" as "something thrown" is quite a puzzle for most students, but you can clearly see, that it is neither a problem to spell or read correctly.
Now let's compare to some other Latin scripts where there is no a one-to-one match between phonetics and spelling. Take, for example, French. e,é,è,ê,ë,oe,in,un,im,um,ai,eu and various combinations can be used to write variants of a single e sound. Many spelling features are simply historical artefacts, with only value to hint foreigners about the origins of a lexème. Again, while French spelling is more sophisticated than reading, there are yet many ambiguities and irregularities which are not only confusing to foreigners, but render different dialects of the same language mutually unintelligible. So actually to properly use French in Europe and in Canada, one has to learn two different sets of pronunciation, especially tonal, and grammar rules. I'm not talking about English in this context, where this diverge is even more noticeable. Spelling and reading rules are often not very useful, as spelling becomes iconic. A reader or writer does not associate letters with sounds, one maps a sequence of random letters to a concept in a dictionary.
While certainly Lithuanian is a very archaic language, it's spelling and grammar are very young and modern. Due to both reasons, the rules are very simple. For example, spelling doesn't have to record historical consonant shifts such as in French or English languages. There is also a third reason - Romance spellings and grammars evolved gradually until last centuries, without a regulatory authority, many of the writers being not very literate, copying each others mistakes, et cetera. Now there is a paradox: after introducing global rules and carefully planned reforms, the student fail to understand medieval texts without special preparation. Is this the case for Lithuanian? No, the texts are still understandable easily, just Polish or German pronunciation rules need to be applied. Would this be still the case, if Lithuanian wouldn't be banished for centuries and carefully reconstructed by dedicated persons? I'm afraid, not - modern Lithuanian would probably have diverged from the old one perhaps just like Latvian and Lithuanian. Would Lithuanian grammar and spelling more complicated and irregular? Certainly, yes. And, considering would-be crappy, strange and archaic rulesets, would they be more valued by native speakers themselves? Paradoxically, yes! So the problem is not complexity, it's simplicity, not archaic remnants, but their lack!
Ar iškas elektroninė erdvė kapo duobę mūsų kalbai?