Posėdyje aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė teigė, kad 2027–2029 m. Aplinkos ministerijai iš visų finansavimo šaltinių kasmet vidutiniškai numatyta apie 700 mln. eurų. Vis dėlto, anot jos, siekiant užtikrinti ministerijos strateginių tikslų įgyvendinimą ir pavaldžių įstaigų veiklą, kasmet papildomai reikėtų apie 100 mln. eurų.
„Poreikiai yra didesni. Siekiant užtikrinti sklandų strateginių tikslų įgyvendinimą ir pavaldžių įstaigų darbą, mes matome papildomą poreikį – vidutiniškai apie 100 mln. eurų kasmet. Tai būtų pinigai, skirti ir renovacijai, ir teisės aktų įgyvendinimui, ir darbo užmokesčiui“, – komiteto posėdyje kalbėjo I. Andriulaitytė.
Ministrės teigimu, iš numatyto finansavimo darbo užmokesčiui kasmet vidutiniškai planuojama skirti apie 96 mln. eurų.
Ji taip pat pažymėjo, kad, vykdant bendrą valstybės išlaidų optimizavimą, ministerijos asignavimai kasmet mažinami maždaug 1 mln. eurų.
„Tai sudaro apie 0,5 proc. šių metų valstybės biudžeto asignavimų. Sutaupyti bandėme per miško kelių tvarkymo priemones, taip pat sumažinome paramos daugiabučių renovacijai poreikį“, – sakė ministrė.
Miškų savininkų kompensacijoms gali prireikti iki 60 mln. eurų
Posėdyje taip pat aptartas papildomo finansavimo poreikis kompensacijoms miškų savininkams, kurių ūkinė veikla ribojama dėl aplinkosauginių reikalavimų.
Aplinkos ministerijos kancleris Vladislavas Kondratovičius teigė, kad šiems įsipareigojimams įgyvendinti gali prireikti papildomų 30–60 mln. eurų, tačiau dabartiniame biudžeto projekte tokių lėšų nėra numatyta.
„Jūs dabar klausiate apie papildomą 30–60 mln. eurų poreikį. (…) Be papildomo 60 mln. eurų finansavimo tikrai neįmanoma būtų padengti iš dabartinio biudžeto projekto struktūros“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
Pasak jo, kitoms ministerijos priemonėms numatytos lėšos yra tikslinės, todėl jų greičiausiai nebūtų galima panaudoti miškų savininkų nuostoliams dėl veiklos apribojimų kompensuoti.
„Reikės ieškoti, kalbėti su Finansų ministerija. Čia yra bendro Vyriausybės ir Seimo lygio problema – kartu spręsti, iš kur būtų galima paimti tokio dydžio lėšas“, – teigė kancleris.
Komiteto posėdyje taip pat svarstyta galimybė gauti papildomų biudžeto pajamų efektyviau administruojant žemės gelmių išteklius ir stiprinant jų naudojimo kontrolę.
V. Kondratovičius pripažino, kad tai galėtų būti vienas iš papildomų pajamų šaltinių, tačiau tokiems pokyčiams galbūt reikėtų ir teisės aktų pakeitimų.
Kaip skelbė ELTA, šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė (VK) savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.
