Tyrimo duomenys atskleidė, kad labiausiai elgsenos keisti neketina jaunesni, iki 30 m., tautiečiai. Taip atsakė du trečdaliai šios amžiaus grupės respondentų. Tuo tarpu grupėje nuo 30 iki 45 m. nekeisiantys elgesio mano maždaug pusė respondentų. Pastarieji taip pat yra labiausiai nežinantys, ar jų elgsena valdant šeimos biudžetą kitąmet keisis.
„Įprasta, kad jaunesni žmonės į būsimus pokyčius reaguoja ramiau, nes yra lankstesni, lengviau prisitaiko prie pokyčių. Todėl euro įvedimas Lietuvoje nedaro esminės įtakos šio amžiaus žmonių elgsenai valdant asmeninius finansus“, – kalba „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė.
Beveik kas ketvirtas visų amžiaus grupių respondentas teigė, kad įvedus eurą jo elgsena valdant šeimos biudžetą keisis. Kas antras tarp taip atsakiusių nurodė pradėsiantis taupyti. Maždaug kas dešimtas teigė seksiantis savo išlaidas ir stengsiantis jas riboti.
„Euro įvedimas – didelis įvykis visiems tautiečiams, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties. Tad natūralu, kad karts nuo karto kyla klausimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų valdymu, – teigia Dovilė Krinickienė. – Sparčiai ruošiamės euro įvedimui ir siekiame užtikrinti, kad perėjimo prie naujos valiutos procesas būtų kuo sklandesnis. Euro įvedimas ir lito išėmimas iš apyvartos neturės įtakos mūsų vartojimo kredito sutarties nuostatoms.“
Apklausoje apie elgseną įvedus eurą dalyvavo 300 dėl asmeninės trumpalaikės paskolos besikreipiantys 18 metų ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai. Apklausa telefonu, kurią atliko „Provident Finansai“ skambučių centro darbuotojai, vykdyta rugsėjo mėnesį.
