Problemos sprendimas reikalauja daugiau pastangų nei kosmetiniai pataisymai. Liepos mėnesio pradžioje, prieš pat atostogas, Seimo nariai patvirtino Statybų įstatymo pataisas, pagal kurias bus leidžiama įteisinti dalį nelegalių statybų. Aistrų balsuojant paskutinį kartą buvo nedaug, nors ankstesni bandymai patvirtinti šį įstatymą priminė gladiatorių kovas.
Stebėtis neverta. Pirmasis nelegalių statybų įteisinimo planas Seime buvo kur kas skandalingesnis. Politikai, matyt paraginti turtingų ir įtakingų vilų bei pilaičių savininkų, buvo sumanę suteikti amnestiją nelegalioms statyboms bet kurioje Lietuvos vietoje. Jeigu turi vilą ar pirtelę Trakų nacionaliniame parke ar Kuršių nerijoje, susimokėk baudą ir buldozeris iki tavo vartų neatvažiuos niekada.
Tokias užmačias blokavo Prezidentūra. Po paprotinančio žodžio iš S.Daukanto aikštės tautos atstovai Seime balsuodami dėl veto teisinosi, kad pirmą kartą neperskaitė ir neįsigilino į siūlomas pataisas. Suprask, kažkas jas tyliai bandė prakišti.
Prezidentūros teisininkų grupė iš projekto išbraukė punktus, kuriuose buvo numatyta galimybė įteisinti statybas neleistinose vietose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose. Pagal dabar jau patvirtintas pataisas, nuo spalio bus galima gauti leidimą toms statyboms, kurios neprieštarauja jokiems teisės aktams, tačiau pastatai iškilo nesutvarkius visų formalumų. Suskubę pasinaudoti amnestija iki 2013 metų dar gaus ir lengvatą – mažesnę baudą. Įstatyme numatyta, kad už nelegalių statybų įteisinimą į biudžetą teks sumokėti nuo 300 iki 500 tūkst. litų.
„Teisinių paslaugų grupės“ teisininkai prognozavo, kad teise legalizuoti statybas galės pasinaudoti apie pusė nelegalių statybų savininkų, nors tikslių duomenų, kiek Lietuvoje yra nelegalių statinių, neturi niekas.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokios pataisos yra pakankamai protingas žingsnis sprendžiant jautrų nelegalių statybų klausimą. Vis dėlto tenka konstatuoti, kad buvo nueita pačiu lengviausiu keliu. Prezidentūros atstovai patys pripažino, kad šios pataisos daugiausia padės tiems, kurie statybas vykdė neapsikentę biurokratinių kliūčių.
Po tokių pasisakymų peršasi tik viena išvada – valstybė nusprendė pasipinigauti iš absurdiškos statybų leidimų išdavimo tvarkos. Seimo patvirtintos įstatymo pataisos siūlo antrą išeitį: jeigu nenori varstyti tų pačių valdininkų durų po keletą (o gal kelioliką) kartų, laukti mėnesių mėnesius, tai spjauk į įstatymą ir statyk nelegaliai. Vėliau ateisi atsiprašyti ir atsinešk apvalią sumelę. Tiesa, tai bus ne kyšis, o įstatyme numatyta rinkliava. Tačiau kodėl tokių pastatų savininkai turi mokėti?
O mokėti turi todėl, kad politikai ir juos supantys teisininkai nepasivargino supaprastinti statybų leidimų išdavimo tvarkos. Kam vargti su reformomis, jeigu įstatymiškai gali leisti apeiti įstatymą, o valstybė iš to tik uždirbs. Juk procedūrų paprastinimas reikalauja spręsti daugybę klausimų: nuo techninių iki personalo, institucijų naikinimo. Kita vertus, gal ir gerai, kad valdžia numatė bent tokią galimybę išvengti biurokratinių barjerų, nes ši valdančioji dauguma dar turi įgyvendinti tiek garsiai išsakytų pažadų, kad su politikų tempais darbo užteks bent kelioms kadencijoms į priekį.
Daugiau informacijos ir komentarų šia tema rasite portale www.pinigukarta.lt.
