Vakar Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filiale įvyko pramonininkų bei verslininkų susitikimas su miesto valdžios, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovais. Pastarajam atstovavo direktorius Algirdas Reipas, savivaldybei - vicemerė Rima Rakauskienė, tarybos sekretorius Dobilas Kurtinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Albinas Jasiulevičius.
Pramonininkai ir verslininkai norėjo sužinoti, kokią paramą savivaldybė siūlo vietiniam verslui, ypač dėl padidėjusių mokesčių už atliekas.
Lengvatomis dar nepasinaudota
Miesto tarybos sekretorius D.Kurtinaitis verslo atstovus supažindino su dviem tarybos sprendimais, kurie suteikia lengvatų.
Pusantrų metų gyvuoja sprendimas, numatantis, kad, į plyną lauko hektarą investavus 1 mln. eurų, galima tikėtis į savivaldybės biudžetą patenkančių mokesčių lengvatų. Tačiau, verslininkų paklausti, kiek įmonių šiomis pasinaudojo, savivaldybės atstovai atsakė - dar nė viena.
Kol kas niekas nepasinaudojo ir savivaldybės siūloma kita mokesčių lengvata, kai šie sumažinami smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Į lengvatas gali pretenduoti mikroįmonės, turinčios iki 10 darbuotojų ir į hektarą investavusios 100 tūkst. litų, mažos įmonės, kuriose dirba iki 50 žmonių ir į hektarą investavusios 500 tūkst. litų, vidutinės įmonės, turinčios 250 darbuotojų ir į hektarą investavusios 2 mln. 500 tūkst. litų.
Susitikime mažųjų įmonių vadovai iš karto retoriškai pasiteiravo, ar jos pajėgios investuoti šimtus tūkstančių litų.
Į miesto savivaldybės biudžetą iš žemės mokesčių surenkama 2 mln. litų per metus, 4 mln. litų - iš nekilnojamojo turto mokesčio, tiek pat planuojama gauti iš mokesčio už atliekas.
Nekilnojamojo turto mokestis nemažinamas, gyventojų pajamų – neskaičiuojamas
Verslininkai savivaldybės atstovams priekaištavo dėl nesumažinto nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam Alytuje taikomas koeficientas 1. Jis, verslo atstovų teigimu, yra didesnis nei didžiuosiuose šalies miestuose (0,75-0,85 koeficiento).
Kaip sakė Alytaus krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Antanas Andrulionis, šį mokestį prašoma sulyginti bent su galiojančiu didmiesčiuose, o kai taikomas maksimumas, apie vietinės valdžios paramą verslui galima susimąstyti.
Į tokį pastebėjimą savivaldybės vadovai nieko neatsakė. Vienas tarybos narys, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo direktorius Romualdas Ambroževičius teisinosi, kad klausimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo tarybai pateiktas per vėlai. Jei šiuo metu bus inicijuojamas verslininkų valdomo nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimas, tarybos sprendimas įsigalios tik 2011-aisiais.
Į „Snaigės” vadovų klausimus dėl surenkamo gyventojų pajamų mokesčio į vietinį biudžetą, nes jis turėtų mažėti, kaip ir dirbančiųjų mieste, savivaldybininkai atsakinėjo skirtingai.
D.Kurtinaitis tvirtino, kad gyventojų pajamų mokestis savivaldybės biudžetui neaktualus, mat jo negaunant suteikiamas finansinis išlyginimas iš valstybės biudžeto, - tai apibrėžta valstybės ir savivaldybių biudžetų surinkimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
„Tai jums nesvarbu darbo vietos mieste?” - piktokai teiravosi verslininkai.
„Mums svarbu, kad mieste nebūtų socialinės įtampos”, - kolegą konservatorių bandė tikslinti vicemerė R.Rakauskienė.
Iš 150 mln. litų miesto biudžete gyventojų pajamų mokestis metų pradžioje planuotas 64 mln. litų, o patikslinus vietinį iždą sumažintas iki 55 mln. litų, nes jo nesurenkama dėl sumažėjusių darbo vietų.
Siūlomas moratoriumas
Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Jasiulevičius, prispaustas besipiktinančių verslininkų dėl kai kuriems iki 10 kartų padidėjusios rinkliavos už atliekas, taikomos atsižvelgiant į įmonių valdomus plotus, o ne į atliekų kiekius kaip anksčiau, pareiškė: „Dabar regiono atliekų tvarkymo centras su įmonėmis aiškinasi konkrečius įvairios paskirties plotus, atlieka tam tikrą registrą.”
Kad nenaudojamos, bet turimos patalpos, už kurias reikia mokėti, yra problema, sutiko ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius A.Reipas: „Atliekų mokestis nuo ploto pasirinktas kaip atskaitos taškas. Pagal europines direktyvas mes turime suvienodinti atliekų surinkimo kaštus kaip ir kitose šalyse. Alytuje sutvarkyti toną atliekų kainuoja 215 litų, kitose Europos Sąjungos šalyse - vidutiniškai 250 eurų.”
Verslininkų pastebėjimu, mokesčių padidinimas per krizę reiškia didelį smūgį, netgi nesusipratimą, nes tokiu metu jų stengiamasi nedidinti.
Jie sakė galintys mokėti tam tikrą solidarumo mokestį dėl švarios aplinkos mieste, neprašantys lengvatų dėl rinkliavos už atliekas, nes jos vieniems gali būti suteikiamos, kitiems - ne, tačiau siūlė šiai rinkliavai paskelbti tam tikrą moratoriumą. Pavyzdžiui, 3-4 mėnesius už atliekas mokėti 20 proc. daugiau, nei buvo mokama atsižvelgiant į jų kiekius.
Dėl rinkliavos už atliekas, kuri skaičiuojama pagal įmonių valdomus plotus, sutarta dar kartą rinktis asocijuotoms verslo struktūroms ir pateikti siūlymus miesto savivaldybei bei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui.
Alma Mosteikaitė
