Susisiekimo ministerija prašo iš Vyriausybės rezervo skirti beveik 327 tūkst. eurų advokatams ginče su „Belaruskalij“ už šių metų sausio–kovo mėnesiais suteiktas paslaugas ir 211,2 tūkst. eurų – ginče su „Hasenberg“ – už kovo mėnesį suteiktas paslaugas.
2025–2027 metų biudžetų projekte lėšų tam nebuvo suplanuota, rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.
Vyriausybė pernai ir šiemet jau skyrė 477 tūkst. eurų advokatams ginče su „Belaruskalij“. Jame valstybei atstovauja „Ellex Valiūnas ir partneriai“ ir pasaulyje žinoma Londono advokatų kontora „Covington & Burling“.
Kaip anksčiau rašė BNS, „Belaruskalij“ pernai gruodžio 2-ąją nuolatinio arbitražo teismui (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) pateikęs ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja jos atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
„Belaruskalij“ pradėjo investicinio arbitražo procesą, Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
Baltarusijos trąšų milžinė teigia, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galimai pažeidžiant 1999 metais Lietuvos ir Baltarusijos pasirašytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bei reikalauja atlyginti padarytą žalą.
Tuo metu „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste krovusios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) netiesioginė akcininkė „Hasenberg“ taip pat pradėjo tarptautinį arbitražą prieš Lietuvą, tačiau ieškinio ji dar nėra pateikusi. Vyriausybė anksčiau šiemet advokatų išlaidoms skyrė 108 tūkst. eurų.
Valstybei ginče atstovauja advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ bei jos partnerė – JK advokatų kontora „Allen Overy Shearman Sterling“.
Portalas lrt.lt remdamasis šaltiniais šių metų sausį skelbė, jog bendrovės priskaičiuota tariama žala siekia 15 mlrd. eurų. Anot jo, „Hasenberg“ bandys įrodyti, esą Lietuva pažeidė 1992 metų Lietuvos ir Šveicarijos konfederacijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos, tačiau buvo nutrauktas 2022 metų vasario 1-ąją.
„Belaruskalij“ trąšas uoste krovė BKT, kurio 30 proc. akcijų turi „Belaruskalij“.
I. Udovickis 5 proc. BKT akcijų valdo tiesiogiai ir 65 proc. – netiesiogiai, per „Hasenberg“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
10 skyrius: „Prieiga prie jūros ir iš jos bei tranzitas“ (Part X: Right of Access of Land-Locked States to and from the Sea and Freedom of Transit)
121 straipsnis nurodo, kad:
Ne jūrinės valstybės turi teisę naudotis jūrų uostais prekybai ir krovinių tranzitui, pagal susitarimą su tranzitą teikiančia valstybe.
LT šitą susitarimą vienašališkai sulaužė, ir mokės milijardines baudas.
