1835 metais Škotijoje gimė žmogus, kurio pavardė tapo sėkmės ir beprotiškų turtų sinonimu. Andrew Carnegie išaugo supamas nepriteklių ir garo variklių gausmo. Šis žmogus nugalėjo skurdą ir tapo turtingiausiu to laikmečio žmogumi.
Karta iš kartos Carnegie šeima duonai užsidirbdavo rankomis ausdami tekstilę. A. Carnegie protėviai buvo eiliniai škotai, kurių mažą verslą sunaikino pramonės revoliucija ir garo varikliais varomos audimo staklės. Pastarųjų savininkai lengvai nukonkuravo smulkiųjų audėjų produkciją ir įsitvirtino rinkoje. Tuo tarpu tokioms šeimoms kaip Carnegie, kurios neįstengė įsigyti modernios įrangos, liko viena išeitis – bankrotas. Taip, kapitalizmas ir rinka yra negailestingi tiems, kurie nesugeba prisitaikyti prie jos poreikių ir A. Carnegie šią pamoką išmoko ne pačiu lengviausiu būdu, rašo „Business Insider“.
Savo prisiminimuose A. Carnegie rašė, esą jo šeima įklimpo į tokį skurdą, kad norėdami nejausti alkio stengėsi eiti kuo anksčiau miegoti. Stebėdamas kaip jo tėvas maldaudavo darbo A. Carnegie nutarė tapęs vyru padaryti viską, kad jo šeimai nereikėtų patirti nepritekliaus.
A. Carnegie )
Sulaukęs dvylikos A. Carnegie drauge su visa šeima emigravo į JAV ir įsikūrė Pitsburge, kuriame jau gyveno dvi būsimo pramonininko tetos. Tuo metu visai gausiai šeimai tekdavo miegoti viename kambaryje.
Būdamas trylikos A. Carnegie įsidarbino tekstilės gamykloje, kur jam teko prižiūrėti katilinę. Naktimis vaiką kamuodavo košmarai, kuriuose A. Carnegie tekdavo išgyventi verdančio vandens talpos sprogimą.
Neilgai trukus A. Carnegie surado pasiuntinuko darbą telegrafo bendrovėje. Per keletą darbo metų jaunulis spėjo susipažinti su svarbiausiais miesto asmenimis.
Septyniolikmetis A. Carnegie buvo paaukštintas telegrafo kontoros pareigose ir tapo vietinio geležinkelių magnato padėjėju. Tuo metu paauglys jau uždirbdavo po 35 JAV dolerius per mėnesį. Per ateinantį dešimtmetį A. Carnegie tapo nepamainomu darbuotoju tiesiant pelningas geležinkelių linijas.
Tuo pat metu jaunasis emigrantas dalį savo uždarbio pradėjo investuoti. 127 JAV dolerių investicija į miegamųjų vagonų gamyklą atnešė 5 tūkst. JAV dolerių metinius dividendus.
A. Carnegie investicijos buvo tokios sėkmingos, kad jo metinis 2,4 tūkst. JAV dolerių atlyginimas geležinkelių bendrovėje sudarė vos 5 proc. visų pajamų.
1865 metais A. Carnegie paliko geležinkelių kompaniją ir persikraustė gyventi į Niujorką.
Būdamas 38 metų amžiaus investuotojas pasinėrė į plieno pramonę ir per ateinančius dešimtmečius sukūrė didžiausią verslo imperiją Jungtinėse Valstijose.
Šiandien A. Carnegie biografijos tyrinėtojai mano, kad magnato sėkmę lėmė sugebėjimas numatyti technologinius ir visuomeninius pokyčius, įžvelgti būsimus rinkos poreikius ir nukreipti investicijas reikiama linkme. Įžvalgumas pramonės ir išradimų epochos amžiuje leido A. Carnegie visada būti vienu žingsniu priekyje.
1897 metais A. Carnegie grįžo į Škotiją ir įsigijo didžiulį Skibo dvarą, kurį pavadino „Rojus Žemėje“.
1900 bendrovė „Carnegie Steel“ pagamindavo daugiau plieno nei visi Didžiosios Britanijos gamintojai kartu sudėjus.
1901 metais bendrovės įkūrėjas atšventė savo 66 gimtadienį ir pardavė savo kompaniją „JP Morgan“. Sandorio suma – 480 mln. JAV dolerių. Pusė šios sumos atiteko pačiam A. Carnegie. Parduota bendrovė buvo pervadinta ir gavo „United States Steel Corporation“ vardą.
Po šio sandorio „JP Morgan“ savininkas tarė A. Carnegie: „Sveikinu, nuo šiol esate turtingiausias žmogus visoje Žemėje.“
Į tai A. Carnegie atsakė: „Manau, kad galėjau gauti dar 100 mln. JAV dolerių, tikriausiai derėjo užsiprašyti daugiau.“
Bankininkas tepridūrė: „Jeigu būtumėte paprašęs, mes būtume sumokėję.“
Anot A. Carnegie, mirti turte, reiškė mirti gėdoje, todėl paskutinius 18 savo gyvenimo metų milijonierius skyrė filantropijai.
A. Carnegie parėmė beveik 3 tūkst. bibliotekų, skyrė lėšų parkų plėtrai, švietimui, menui ir taikos išsaugojimui.
