Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui.

Swedbank ir SEB (tv3.lt fotomontažas)

Swedbank ir SEB (tv3.lt fotomontažas)

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

„Jei palygintume finansų kapitalo rinkas įvairiose šalyse, tai matytume, kad Lietuvoje dominuoja bankai. Kuomet JAV, pavyzdžiui, bankai užima tik per 35 proc. finansavimo rinkos. Ten aktyviai veikia privataus kapitalo fondai, rizikos fondai, draudimo fondai, pensijų fondai. Dėl to rinkoje yra daugiau instrumentų, kuriais galima subalansuoti finansinį kapitalą“, – sako R. Dargis.

Pašnekovo teigimu, neramina ir tai, kad Lietuvoje šiandien turime tik du bankus, užimančius didžiausią rinkos dalį ir esančius to paties, švediško, kapitalo: SEB ir „Swedbank“.

REKLAMA

„Pas mus per didelė vienos šalies bankų koncentracija. Kaip parodė 2008 m. krizė, kuomet prasidėjo stiprūs sukrėtimai finansų rinkose, bankai pradėjo elgtis atsargiai, nors iki tol vykdė agresyvią plėtrą.

Staiga buvo užtraukti rankiniai stabdžiai ir iš įmonių pradėta reikalauti grąžintų išduotas paskolas, imtos nutraukinėti sutartys. Jau tada pajautėme, kaip gali staigiai viskas pasikeisti ir turėti pasekmes rinkai“, – prisimena R. Dargis.

Jis įsitikinęs, kad jeigu bankuose prasidėtų problemos, jie gali keisti finansavimo politiką, o alternatyvių instrumentų šiuo metu nelabai yra.

„Dėl to jau šiandien jaučiame, kad įmonės negali lengvai prieiti prie pinigų. O įmonėse mes jau dabar turime įtampų dėl technologinės plėtros, robotizacijos. Šiems pertvarkymams reikia pinigų, kad galėtume suspėti su technologiniais pokyčiais“, – pažymi LPK vadovas.

Laiko liko nedaug 

R. Dargis įsitikinęs, kad šalies verslo finansavimo klausimas ateityje vis aštrės. Tai lems ir mažėjanti ES struktūrinių fondų parama.

„Turime galvoti, kaip turėti alternatyvius finansavimo šaltinius, nebūti priklausomais nuo dominuojančių vienos valstybės bankų. O laiko neturime tiek daug, per metus ar dvejus turime išspręsti šią situaciją, nes tai svarbus dalykas visos Lietuvos ekonomikos ateičiai. Manau, vyriausybė šią problemą supranta, žino, kad reikia imtis veiksmų“, – įsitikinęs R. Dargis.

Tačiau pasakymai apie pernelyg didelę švediško kapitalo koncentracija bankų sektoriuje įtikina ne visus. Pasak Lietuvos bankų asociacijai vadovaujančio Manto Zalatoriaus, tokios kalbos yra labiau hipotetinės.

REKLAMA

„Realybėje turime tvarią ir gerai kapitalizuotą bankinę sistemą, kurios sisteminius dalyvius prižiūri Europos Centrinis bankas bei Lietuvos bankas. Manome, kad faktas, jog Lietuvoje du iš trijų didžiausių bankų priklauso Švedijos patronuojančioms bendrovėms, reikšmingos rizikos nei Lietuvos ekonomikai, nei bankinei sistemai nekelia“, – sako M. Zalatorius.

Jis pažymėjo, kad tikslingiau būtų kalbėti ne apie skirtingiems dalyviams tenkančias kapitalo rinkos dalis, bet apie bendrą kapitalo rinkos dydį. Esą finansų rinkų išsivystymas tiesiogiai susijęs su valstybės ekonomikos plėtra.

„Priemonės, skatinančios kapitalo rinkos plėtrą, neabejotinai prisidėtų prie šalies ūkio plėtros. Lietuvos kapitalo rinka yra santykinai maža ir dėl mūsų valstybės ekonomikos dydžio potencialo beribiam augimui neturi.

Tai geriausiai iliustruoja „Vilniaus prekybos“ ir „Lietuvos energijos“ pavyzdžiai finansuojantis veiklą užsienio kapitalo rinkose. Rūpinantis mūsų šalies kapitalo rinkos plėtra, būtų prasminga integruotis į europines ir pasaulines finansų rinkas. Realiausią kapitalo rinkų plėtrą galėtų paskatinti pensijų fondai, tačiau dėl nuolatinių jų pertvarkų tikėtis greitų pokyčių kol kas yra sudėtinga“, – įsitikinęs LBA prezidentas.

Švedams dėkoja už stabilumą 

Savo ruožtu Finansų ministerija atkerta, kad alternatyvūs verslo finansavimo modeliai šalyje vystomi. Ministerijos atstovai tikina esą pastaruoju metu buvo parengti ir priimti kapitalo rinkų plėtrą skatinantys teisės aktų projektai, inicijuoti techniniai projektai, skirti alternatyvių finansavimo instrumentų sukūrimui Lietuvoje.

REKLAMA

„Vyriausybė ir Lietuvos bankas atidžiai stebi ir vertina tendencijas finansų sektoriuje ir savo veiksmais bei sprendimais siekia, kad didėtų konkurencija sektoriuje.Teigiamas tendencijas matome mokėjimų paslaugų srityje – mokėjimo įstaigų aktyvi veikla sudaro sąlygas sveikai konkurencijai, o vartotojams geras galimybes pasirinkti paslaugų teikėją.

Sukurtas pažangus sutelktinio finansavimo, tarpusavio skolinimosi platformų reglamentavimas sudaro papildomas galimybes smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei gyventojams skolinti ir pasiskolinti. Finansinių technologijų sektoriaus plėtra padėjo į finansinių paslaugų sektorių pritraukti naujų rinkos žaidėjų“, – sakė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus. Kartu jis įvardijo ir teigiamą dviejų didžiausių Lietuvos bankų indėlį.

Pasak S. Mitkaus, šiandien Lietuvos bankų sistema veikia stabiliai ir yra gerai kapitalizuota, o neveiksnių paskolų lygis – žemesnis už ES vidurkį. Prie to, anot jo, didžiąja dalimi prisidėjo ir tebeprisideda „Swedbank“ ir SEB, atlaikę pasaulinę finansinę krizę.

Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, SEB ir „Swedbank“ 2018 m. teko daugiau kaip pusė bendro bankų uždirbto pelno šalyje. „Swedbank“ pernai uždirbo per 116 mln. eurų konsoliduoto pelno (3,8 proc. daugiau nei 2017 m.). Tuo tarpu SEB konsoliduotas pelnas 2018 m. išaugo 12,7 proc. iki kone 106 mln. eurų.

Pagal sukauptą ir valdomą turtą, praėjusiais metais SEB užėmė 27,5 proc., o „Swedbank“ 32,7 proc. Lietuvos bankų rinkos.

Arunas
2019-03-25 09:04:16
Nesuprantu ir niekad nesuprasiu kodėl lietuvos gyventojas ar.įmonė turi naudotis būtent švedų bankais???!!! Juk ten brangu, jie nemoka valstybei mokesčių, korumpuoti politikoje, dar savo preziką nori turėti...Valstybinės įstaigos tik ten turi sąskaitas, kodėl???!!!
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Domas 2019-03-25 18:38:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Aikit grybai nekomentavo nesąmonių swedas neleidžia Lietuvai achuelint o tiekia teisėtas paslaugas ne kaip kiti bankai nelegalei tiekia informacija pvz savivaldybėm dėl to ir siekiama susidoroti su swedu nes jis elgiasi tik pagal istatima o ne klauso prezidentu ar kitų valdininkų paistalu   ATSAKYTI
atia SEBe 2019-03-25 16:55:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
SEBas grynuju isemima is bankomato pabrangino 400%!!! Begu is SEBo.   ATSAKYTI
Jonas 2019-03-25 10:41:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ponas jau pasiruoses pristeigti fondu ir toliau smaugti tautiecius....   ATSAKYTI
Lukas 2019-03-25 10:40:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
4 metų begije įvyks pasikartojanti finansinė krizė. FRS ja pakėlė palūkanas iki 2.5% ir jos vis kyla. Kai bus 5% ekonomika pradės buksuoti. Tas pats buvo ir 2007.   ATSAKYTI
Nu jo 2019-03-25 09:41:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
O kaip Kubilas džiaugėsi švedų bankais. Katučiu plojo, lietuviškus nureideriavo, žadėjo parašyti vadovėlį... Neišpasakytai krištolianiai bankai juk negali kiaulės pakišti - rusai puola...   ATSAKYTI
Grigorij 2019-03-25 09:40:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
"„Dėl to jau šiandien jaučiame, kad įmonės negali lengvai prieiti prie pinigų. O įmonėse mes jau dabar turime įtampų dėl technologinės plėtros, robotizacijos. Šiems pertvarkymams reikia pinigų, kad galėtume suspėti su technologiniais pokyčiais“, – pažymi LPK vadovas." Na ir kur jusu issvajota laisve, uz ka "kovojot" 1991? KUR LIETUVISKAS VALSTYBINIS BANKAS, kaip strategine imone? Kaip jus graziai Briuselis patvarke, spyriant i pasirdzius, net i tarpukoji, verciant maksimaliai "liberaiizuoti" finansu sistema, leisti cia neribotai seimininkauti Svedijos bankams? O gal kur nors ES, ar kitur, leista uzdirbti lietuviskiems bankams? Normaliems, ne "Sekundes" tipo? Kodel Svedu bankams taip nuolaidziavot, dziaugetes, kad jie investuoja i LR, kazkiek mokesciu sumoka, sukuria darbo vietu. O kaip grubiai susidorojot su "itartinu" Banku "Snoras", kai itin padirbejo ŠunGrybe, Simonyte, o seimunai ITIN koordinuotai, iskarto prieme istatymus, kad be jokiu problemu, galimybes ka nors apskusti, "Snoro" atzvilgiu ivykdyti valstybini banditizmo-terorizmo akta? Yra senas puikus broliu ukrainieciu straipsnis, kaip JAV, Svedu interesu gynant, staiga, LR valstybes pagalba buvo tiesiog susidorota su, neva, "RU kapitalo" banku, nors JOKIU irodymu jo sukciavimo, gresiancio bankroto nebuvo.

http://www.taxc.com.ua/snorasbank.html

Tada buvote "drasus", o dabar staiga kinkos pradejo drebeti? Jauciat, kaip LR greitai ateina galas, kai labai greitai LR neteks zenklios ES paramos dalies, juolab dar ir del "Brexito": "šalies verslo finansavimo klausimas ateityje vis aštrės. Tai lems ir mažėjanti ES struktūrinių fondų parama." Nejaugi privatus, juolab svetimos valstybes bankai krizes metu, kaip 2008, rupinsis ne savo, o LR valstybiniais interesais savo saskaita: "Staiga buvo užtraukti rankiniai stabdžiai ir iš įmonių pradėta reikalauti grąžintų išduotas paskolas, imtos nutraukinėti sutartys. Jau tada pajautėme, kaip gali staigiai viskas pasikeisti ir turėti pasekmes rinkai“.

LIE-TU-VA, BUK LAISVA! O siaip, be abejo, del visko Putinas kaltas! :)))   ATSAKYTI
Grigorij 2019-03-25 10:49:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
-10
Idomu, kad atsidurusi Vakaru sankciju gniauztuose, RU pasirupino, kad strategines imones, projektai butu uztikrintai finansuojami is specialiu finansiniu saltiniu, banku, siekiant kuo maziau priklausyti nuo doleriu, JAV finansu sistemos kontroles. Tai todel RU surenge ir Olimpiada Socyje, ir futbolo cempionata, ik Kosmodroma tvarko, ir unikaliausia Krymo Tilta baigia statyti. Gi LR baigia uzdusinti savo ZU ir Versla pelnytom RU kontrsankcijom, o savo rinkoje leidzia seimininkauti, uzdirbti tik svedu bankams. LR nei pinigu reikia, kad vykdyti socialinius isipareigojimus savo gyventojams, nei strateginiai valstybiniai interesai rupi. Rupi tik lindimas i JAV uzpakalio pacia giluma, nes kai kurie, "nusipelne geriau gyventi" elito atstovai is to kazka turi. Uztai ŠunGrybei-Magnolijai po prezidentavimo silta vieta Briuselyje uztikrinta. O jus ne andriukaicius renkat, o landsberginius, visokias sungrybes, net dviem kadencijom... Net Skvernas neseniai papasakojo, kaip jis JAV i burna ziuri, nori remti ju, NATO interesus, net iki to, kad LR atstovybe Izraelyje perkelti i... Jeruzale. Priesrinkimini kastinga praejo. :))) Sekmes, balsuojant uz Nauseda ir Anuka Gabrieli!!! JAV, Briuselis tai ivertins! :)))   
Vardas būtinas el pastas meprivalomas 2019-03-25 13:48:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Visi rusų bankai putkliuorumpuoti  
Grigorij 2019-03-26 05:24:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Vardas būtinas,
kva-a-a! :)))  
PP 2019-03-25 09:30:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Be didelių mokslų aišku ,kad užsienio bankai atėjo į Lietuvą pasipelnyti ,o ne ubagų šelpti. Nuo" darbo"V. Vasiliauskas toliau tunka...   ATSAKYTI
keista 2019-03-25 09:11:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
-10
o lietuva labai pasiilgo rusišku banku ir tik kažkas iš ten ateina iš kart asilu atsiranda.   ATSAKYTI
Arunas 2019-03-25 09:04:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
Nesuprantu ir niekad nesuprasiu kodėl lietuvos gyventojas ar.įmonė turi naudotis būtent švedų bankais???!!! Juk ten brangu, jie nemoka valstybei mokesčių, korumpuoti politikoje, dar savo preziką nori turėti...Valstybinės įstaigos tik ten turi sąskaitas, kodėl???!!!   ATSAKYTI
Hehe 2019-03-25 07:52:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
-19
Manau. Kad p Dargį žavi ruskių banko revolut atėjimas. Nesisielok, pone, greit pas bus centrobank iš kremliaus   ATSAKYTI
Ignas 2019-03-25 11:07:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Hehe, Revolut yra Anglijos bankas. Tamstai jei vaidenasi rusu vaiduokliai, tai nesinaudokite ,,Google", nes cia daug rusu investitoriu yra  
Teliko zombis 2019-03-25 06:27:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
-10
Nzn kame bėda bet manau Putinas kaltas. taip per telika sake   ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Gitanas Nausėda (nuotr. stop kadras)
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina energetikos ministrą tęsti derybas su Estija ir Latvija, siekiant bendros pozicijos dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės ...
Valdas Sutkus (LVK nuotr.)
Įtarimų korupcija sulaukęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus neigia ėmęs arba davęs kam nors kyšių. „Jokių kyšių niekam nesu davęs nei ėmęs“, – ...
Rokas Masiulis (nuotr. LRVK | Darius Janutis)
Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako jautęs korupcijos byloje įtariamo Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus spaudimą. „Man dabar susideda visas ...
Į teismą atvestas Valdas Sutkus (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Galimos korupcijos byloje sulaikytas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus ir ...
Plinta sąmokslo teorija: tikina, kad 5G ryšys susijęs su koronaviruso atsiradimu (nuotr. stop kadras)
Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros planui iki 2025 metų. Prieš savaitę ministrų kabinetas šioms gairėms buvo pritaręs iš ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų