Nuo šalčio ir didelių sąskaitų gelbsti netikėtas sprendimas

Anykščių mieste renovacijos tempai nelėtės nei šiemet, nei dar kitąmet. Didžiausio šios savivaldybės renovacijos administratoriaus atstovo Lino Pravilionio teigimu, kitais metais tikimasi mieste turėti net trečdalį atnaujintų daugiabučių. Nuo 2013 m. Anykščiuose įgyvendinti 36 projektai, o šiemet renovacijos norėtų dar 11 senos statybos daugiabučių. Pašnekovo manymu, geriausiai gyventojus investuoti į atsinaujinimą paskatina numatoma finansinė grąža.

Liudikiškių g. 31, Anykščiai (BETA nuotrauka)

Rimtas požiūris į savo būstą

Renovacijos nauda matoma plika akimi, tačiau pirmą kartą su tuo susiduriantys kartais būna nusiteikę skeptiškai. Juk vis dėlto už atsinaujinimą mokama paskola atrodo kaip rimtas įsipareigojimas. L. Pravilionis pasakoja, kad kai kada nuomonė pasikeičia tik pasibaigus renovacijos darbams.

REKLAMA

„Energijos sutaupymas būna ženklus ir sąskaitos sumažėja. Turime net 5-6 namus-čempionus, kurie sutaupo virš 60 proc. lėšų šildymui. Kai abejojantys pasikalba su jau renovuotų daugiabučių gyventojais, jie suvokia gaunamą naudą. Kuo toliau, tuo mažiau prieštaraujančių. Dabar net gyventojai patys ateina su savo konkrečiais prašymais ir žino, ko nori“, – dėsto pašnekovas.

Pasak jo, rimtą gyventojų požiūrį patvirtina ir pasirinkti brangesni renovacijos paketai. Praėjusiais metais 8 iš 9 pateiktų projektų siekė įgyvendinti renovaciją, kuri padėtų daugiabučiui pasiekti aukštą – B energinio efektyvumo klasę.

„Žmonės įsitikinę, kad pasirinkus investuoti į savo būstą, reikia tai daryti iki galo. Dėl to pasirenkamas „antrasis“ – brangesnis priemonių paketas. Šiais metais buvo viena bendrija, kuri nutarė investuoti ir į atsinaujinančių išteklių panaudojimą“, – pasakoja renovacijos administratoriaus atstovas.

Pajuto akivaizdų skirtumą

1985 m. statybos daugiabutyje gyvenanti Aldona Baranauskienė pasakoja, kad iki renovacijos dalis gyventojų šaldavo, o pastato išvaizda nebuvo patraukli. „Dviejų blokų butuose būdavo itin šalta, o kituose situacija buvo šiek tiek geresnė. Labai daug mokėdavome už šilumą. Taip pat buvo netvarkyti balkonai – beveik niekas neturėjo plastikinių langų, o tik medinius savadarbius“, – problemas vardina gyventoja.

Lygindama dabartinę situaciją su praeitimi, ponia Aldona mato visiškai pasikeitusią padėtį. „Dabar gavę sąskaitą matome, kad kaina sumažėjo daugiau nei per pusę. Net kartu su bendro naudojimo patalpomis sumokame tik apie 20 eurų per mėnesį. Dabar kiekvienas galime pasireguliuoti, kiek šilumos kiekviename kambaryje suvartojame. Kalbant apie daugiabučio išvaizdą: pažiūrėjus į kitus tų pačių metų statybos namus net nepalyginsi, dabartiniai žymiai labiau estetiški“, – džiaugiasi pašnekovė.

REKLAMA

Pavyko sukurti dialogą

Nors dabar name gyventojai patenkinti, tačiau iki renovacijos teko įveikti daug abejonių ir ieškoti susitarimo būdų. Pasak ponios Aldonos, pirmus žingsnius žengė miesto savivaldybės atstovai. „Valdžia nuo pat pradžių skatino, atliko didžiulį žygį, tačiau pritarimo nesulaukė. Visgi kaimynai pamatė kitų namų pavyzdžius, tad palengva prasidėjo ir bendravimas su iniciatoriais. Vėliau atsirado aktyvių gyventojų, kurių dėka viskas ir vyko“, – nurodo pensininkė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų