Už nesąžiningos komercinės veiklos vartotojo atžvilgiu kontrolę atsakingos institucijos šiemet ištyrė 16 nesąžiningos komercinės veiklos atvejų bei priėmė 12 sprendimų dėl baudų nesąžiningiems pardavėjams/paslaugų tiekėjams.
Praėjusiais metais 20 proc. Lietuvos vartotojų teigė susidūrę su nesąžininga komercine veikla. Pasak vartotojų teisių ekspertų, tai reiškia, jog vartotojai turėtų gerokai atidžiau sekti nesąžiningą komercinę veiklą bei rašyti skundus dėl pastebėtų atvejų. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojo atžvilgiu įstatymas įsigaliojo nuo praėjusių metų vasario.
Anot Zitos Čeponytės, vartotojų nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos vartotojų institutas“ vadovės, skundai ir yra esminė problema, mat valstybinės institucijos – Konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – tyrimus gali pradėti tik po vartotojo skundo (išskyrus Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri tyrimus inicijuoti gali ir savarankiškai).
12 baudų nesąžiningiems verslininkams
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Konkurencijos taryba yra atsakingos už nesąžiningos komercinės veiklos kontrolę. Institucijos praneša, kad šiemet buvo priimta 12 sprendimų nubausti nesąžiningus verslininkus. Pvz., viena kabelinės ir skaitmeninės televizijos tiekėja gavo baudą už tai, jog reklamavo nemokamą televiziją papildomiems to patiems abonento televizoriams, tačiau neužsiminė apie tai, kad tam reikės įsigyti brangios papildomos įrangos, mokėti aktyvavimo mokestį ir pan. Dar vienas bendrovė nubausta už tai, kad reklamavo skyrybas per tris dienas, nors tai teisiškai neįmanoma. Šiuo metu įstaigos vykdo 16 galimai nesąžiningos komercinės veiklos tyrimų.
Z. Čeponytė sako, kad ir institucijos, ir patys vartotojai turėtų daugiau dėmesio skirti nesąžiningos verslininkų veiklos kontrolei.
„Pagal Europos Sąjungos (ES) „Vartotojų rinkų suvestinės“ statistiką, vidutiniškai penktadalis Lietuvos vartotojų pastebi vienokias ar kitokias nesąžiningos, klaidinančios reklamos ar komercinės veiklos formas. Kita vertus, vykdoma ne itin daug tyrimų, o ir skundų praėjusiais metais sulaukta vos kelių dešimčių. Tai aiškiai parodo, kad ši sritis turi būti gerokai atidžiau kontroliuojama. Vartotojai turėtų aktyviau stebėti nesąžiningą komercinę veiklą ir rašyti skundus. Nors ir pati Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų imtis iniciatyvos ir, nelaukusi vartotojų skundų, tirti įtartinus atvejus, nes jiems įstatymas suteikia tokią galimybę“, - sako vartotojų teisių ekspertė.
Šiek tiek daugiau dėmesio valstybinės institucijos skiria klaidinančios reklamos kontrolei. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Konkurencijos taryba vien šiais metais už klaidinančią reklamą jau nubaudė 14 pažeidėjų.
Penktadalis vartotojų susidūrė su klaidinančia, nesąžininga reklama
ES „Vartotojų rinkų suvestinė“ rodo, jog pernai su klaidinančia, apgaulinga reklama ar pasiūlymais susidūrė beveik ketvirtadalis (24 proc.) Lietuvos vartotojų, o nesąžiningus pasiūlymus gavo - 20 proc. Šie skaičiai yra mažesni negu ES vidurkis – atitinkamai 42 proc. ir 27 proc. „Tačiau tai nereiškia, kad pardavėjai ir verslininkai Lietuvoje yra sąžiningesni nei Europos Sąjungoje“, - sako Z. Čeponytė.
„Priešingai, greičiausiai Lietuvos vartotojai sunkiai atpažįsta nesąžiningą komercinę veiklą. Dėl to jų švietimas yra dar svarbesnis“, - teigia Europos Sąjungos inicijuotos vartotojų švietimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“ ekspertė.
Ji priduria, kad panaši situacija yra ir Latvijoje. Vos 27 proc. latvių teigia susidūrę su klaidinančia ar apgaulinga reklama/pasiūlymais ir vos 17 proc. - su nesąžininga reklama/pasiūlymais. Tuo tarpu, tikėtina, kad estai yra geriau susipažinę su nesąžininga komercine veikla - 2008 m. su klaidinančia ar apgaulinga veikla susidūrė net 37 proc., o su nesąžininga – 26 proc.
31 draudžiama nesąžininga veikla
Nuo 2008 m. Europos Sąjungoje sukurtas nesąžiningos komercinės veiklos „juodasis sąrašas“, kuris padeda Lietuvos vartotojams atpažinti nesąžiningą pardavėjo ar paslaugų tiekėjo veiklą. Sąrašas apima 31 draudžiamą veiklą nuo agresyvaus pardavimo metodų iki melagingų pardavėjo teiginių.
Nesąžiningos komercinės veiklos pavyzdžiai iš „juodojo sąrašo“:
Pardavėjas suteikia klaidingą informaciją apie sertifikatus, veiklos kodeksus, kurių jis laikosi;
Pardavėjas paskelbia išpardavimo pabaigą arba užsidarymo progos išpardavimą, kai iš tiesų išpardavimas nesibaigia, o pats pardavėjas niekur nesikrausto;
REKLAMA
Pardavėjas reklamuoja ar pardavinėja prekes, kurių legaliai pardavinėti negalima, pvz., piratinę programinę įrangą;
Pardavėjas skelbia, kad suteikia specialias teises, nors jos iš tikrųjų vartotojui yra garantuojamos įstatymo, pvz.: “Tik mūsų elektroninėje parduotuvėje turite teisę grąžinti nusipirktą prekę per septynias dienas be jokios priežasties”;
REKLAMAREKLAMAREKLAMA
Vartotojas yra klaidinamas, pristatant jam nežinomą prekę kaip gerai žinomo gamintojo gaminį, pvz., nežinomo šokolado pakuotė beveik identiška gerai žinomų saldumynų pakuotei;
Pardavėjas pasiūlo varžytis dėl prizo, tačiau nei prizo, nei kitos panašios vertės dovanos neįteikia;
REKLAMA
Gaunate reklaminę medžiagą su sąskaita-faktūra ar kitu panašiu dokumentu, kuris sukuria Jums įspūdi, kad prekę jau užsisakėte, nors to nepadarėte;
Jums neleidžiama išeiti iš pardavėjo buveinės arba pardavėjas atsisako palikti jūsų namus, kol nenusipirksite prekės ar pasirašysite sutartį dėl jos įsigijimo.
REKLAMA
Keli veiksmai, kuriuos gali atlikti vartotojas, pastebėjęs nesąžiningos komercinės veiklos atvejus:
pirmiausia, susidūręs su nesąžininga komercine veikla, vartotojas gali parašyti skundą Konkurencijos tarybai ar Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Šios institucijos ištirs, ar verslininko veikla buvo tikrai nesąžininga, klaidinanti;
jeigu skundas pagrįstas, institucijos imsis reikalingų veiksmų, kad vartotojų klaidinimas būtų sustabdytas.
