Nesutarimai dėl biudžeto: skolintų pinigų taškymas ar diržų veržimasis?

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų?

(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.), vaiko pinigų didinimu (10 eurų iki 70 eurų), bazinės pareiginės algos kėlimu (1 euru iki 177 eurų), didesnės minimalios mėnesinės algos (ji turėtų kilti 35 eurais iki 642 eurų).

Tokiam didinimui valstybei reikalingi pinigai. Jie gaunami iš mokesčių arba paskolų. Dėl koronaviruso pasekmių šiemet viešųjų finansų deficitas sieks beveik 9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vadinasi, iki metų pabaigos teks skolintis milijardus eurų jau esamiems įsipareigojimams vykdyti.

Kitais metais deficitas turėtų sumažėti iki 5 proc., tačiau planuojama, kad bus išleista per 4 mlrd. eurų daugiau nei tikimasi surinkti. Šiam skirtumui padengti taip pat teks skolintis.

Į valstybės biudžetą 2021 m. tikimasi iš viso surinkti 11,3 mlrd. eurų, išleisti – per 15,4 mlrd. eurų.

REKLAMA

Praėjusią savaitę daug viešų diskusijų sukėlė buvusio konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymas, kad dėl šios valdančiosios koalicijos teikiamo biudžeto projekto gali tekti „veržtis diržus“.

Tačiau tiek partijos rinkimų sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė, tiek kiti politikai ir ekonomistai suskubo raminti, esą mažinti išmokų tikrai nereikės, įsipareigojimai pensininkams, vaikus auginantiems tėvams bus išlaikomi.

Finansų viceministrės Miglė Tuskienė skolų augimo priežastis paaiškino taip:

„Mažiau pajamų surenkama dėl ekonomikos nuosmukio, kuris gali siekti 1,5 proc. BVP. Be to, Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių mažinimo plano priemonių taikymas, tarp jų ir mokesčių mokėjimo atidėjimo, netaikant delspinigių ir išieškojimo veiksmų, priemonės, mažinusios valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas.

Ateinančiais metais turime ir toliau vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, nepamirštant pažeidžiamiausių: indeksuojant pensijas ir socialinių išmokų bazinius dydžius, didinant vaiko pinigus, minimalią mėnesinę algą. Taip pat vykdant priimtus įsipareigojimus svarbu toliau siekti sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos transformaciją, t.y. skiriant lėšų Lietuvos Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimui ir kt.“

Miglė Tuskienė

Kiek laiko ir kokią sumą yra tvaru skolintis

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas atsargiai vertino kitų metų valstybės biudžeto projektą.

„Jis yra su didele „skyle“, kurios dydis – daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Ką reiškia toks biudžetas? Tai reiškia, kad mes tikrai galime šiandien skolintis ir kol kas tų finansų visiškai užtenka. Vadinasi, kitais metais mokestinė aplinka turėtų išlikti panaši, nes biudžeto pajamos planuojamos netgi šiek tiek mažesnės, nei buvo šių metų planas, o išlaidos per 20 proc. padidintos.

REKLAMA

Iš tiesų pinigų lietus Lietuvoje bus gana didelis. Ir jeigu nesusidursime su labai rimtomis Covid-19 problemomis, tai iš to gali išeiti ir tam tikras ekonominis augimas. Vis tiek šitiek pinigų įliejant į ekonomiką, natūraliai ji pasistiebia“, – komentavo M. Dubnikovas.

Jo teigimu, įgyvendindamos Ateities ekonomikos DNR planą per trumpą laiką ministerijos turės išleisti, galima sakyti, rekordines pinigų sumas.

„Tačiau kiek tvarus toks pinigų leidimas? Be abejo, su tokiomis didelėmis skylėmis valtys negali ilgai plaukioti ir tokie biudžetai ilgai išlikti. Šiuo atžvilgiu labai tikėtina, kad turėsime 2022–2023 m. pradėti ganėtinai rimtai balansuoti biudžetus“, – aiškino pašnekovas.

Marius Dubnikovas

Paprastai kalbant, balansas yra tada, kai pajamos ir išlaidos yra daugmaž vienodo dydžio. Vadinasi, norint jį pasiekti, tektų didinti pajamas (t. y. mokesčius) arba išlaidas (nemažą jų dalį sudaro pensijos ir kitos išmokos).

„Jeigu pavyks viską padaryti, tai biudžeto pajamos turėtų išaugti dėl tokių būsimų injekcijų. Bet jeigu turėsime rimtų problemų dėl Covid-19 ir nepasieksime užsibrėžtų tikslų, tai yra paspartinti ekonomikos, tada balansavimas gali būti stipresnis. Supraskime, kad amžinai skolintis po 4–5 mlrd. eurų per metus metais negalėsime.

Kitas dalykas, reikėtų pažiūrėti į vokiečius. Jie planuoja subalansuoti savo biudžetą 2022 m. Veikiausiai Vokietijos įtaka bus labai didelė visoje ES ir, sakykime, tokios politikos bus reikalaujama ir iš kitų ES šalių. Taigi kiti metai gali būti įdomūs, smagūs, bet reikia galvoti ir apie ateitį“, – prognozavo M. Dubnikovas.

REKLAMA

Svariausia, kaip bus išleisti pinigai

Ekonomistas Justas Mundeikis taip pat per daug nesureikšmino kitais metais planuojamo didelio biudžeto deficito.

„Ką reiškia papildomi 4 mlrd. eurų skolos? Pats skolos lygis šiuo metu nėra problema vien todėl, kad Europos Centrinis Bankas supirkinėja valstybių skolas. Bijoti to, kas buvo 2007–2008 m., kai mums skolinimasis buvo gerokai brangesnis, nėra ko.

Šia prasme skolintis galime pigiai. Tačiau klausimas yra, kaip mes juos investuojame. Ateities ekonomikos DNR planas rodo labai aiškiai, kad tuos pinigus mes tiesiog ištaškome. Ta prasme, kad kaštų-naudos analizės nėra arba ji pritempia ją iki to, ko reikia, kad būtų priimta kuo skubiau“, – aiškino J. Mundeikis.

Justas Mundeikis

Jis atkreipė dėmesį, kad finansų ministras Vilius Šapoka net skatina dar daugiau plano priemonių patvirtinti, nes iki šiol patvirtinta tik gana nedidelė dalis plano priemonių, nors žadėta, kad jau bus patvirtinti visi projektai.

„Taigi ten viskas ganėtinai stringa, kas gal yra ir gana gerai iš tos pusės, kad jeigu bus kokie nors  pasikeitimai valdančioje koalicijoje, tai galbūt bus labiau su protu bus pasižiūrėta į visą Ateities ekonomikos DNR planą ir iš 4 mlrd. eurų skolos liktų tik 2 mlrd. eurų skolos, nes visas planas remiasi skolintais pinigais.

Galutinis sprendimas – naujos daugumos

Galutinį sprendimą dėl kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų priims jau naujos kadencijos Seimas. Po pirmojo rinkimų turo gana stiprias pozicijas laimėti turi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), taip pat Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

REKLAMA

Vis dėlto jų programinės nuostatos gana prieštaringos. Pavyzdžiui, TS-LKD rinkimų programoje teigiama, kad Lietuvos mokestinių pajamų santykis su BVP turėtų didėti bent 3–4 proc. punktais, kad būtų galima užtikrinti viešųjų paslaugų finansavimo tvarumą.

Taigi, pagal juos turėtų būti arba didinami mokesčiai arba jų surenkama daugiau mažinant taikomas lengvatas. Tuo metu abi liberalios partijos, pasisako už gyventojų pajamų,, pridėtinės vertės, pelno mokesčių mažinimą, lengvatų išplėtimą.

Paklaustas, ar turėdami skirtingas programines nuostatas gali būsimos koalicijos partneriai gali sutarti, M. Dubnikovas sakė manantis, kad bendrus vardiklius jos gali rasti.

„Rinkimų programos nerašomos taip, kad pirmą valdymo dieną visi pasiūlymai dedami ant stalo, registruojami ir įgyvendinami. Tokios politikos gali būti vykdomos etapais ir gali būti skirtingu laiku ir manau, kad tikrai programas galima suderinti. Aišku, lauks labai rimtos derybos, kurios ir nulems, kaip bus suderėta“, – sakė konfederacijos viceprezidentas.

Jo nuomone, ateinantys ketveri metai bus besikeičiančio požiūrio į ekonomiką metai.

„Šiandien mes net negalime prognozuoti, kas bus po mėnesio, kalbu apie pandemiją. Tuo labiau labai tiksliai prognozuoti negalima, kas bus per visus ateinančiais metus.

Manyčiau, kad tuos skirtingus partijų požiūrius, per būsimus ketverius metus galima būtų pritaikyti skirtingais etapais. Nėra ekonomikoje taip, kad viskas eina viena linija be pokyčių. Dažnai situacijos keičiasi, o šiandieninė situacija rodo, kad pokyčių bus dar daug ir įvairių“, – prognozavo M. Dubnikovas.

REKLAMA

J. Mundeikis atkreipė dėmesį, kad partijų programose esama prieštaravimų.

„TS-LK programoje parašyta, kad jie žada mokesčių moratoriumą, jie apskritai žada su verslu tartis dėl mokesčių ir dar inovatyviam verslui juos mažinti. Jų programa gana keista, nes joje yra visko – ir mokesčių stabdymo, ir mokesčių mažinimo, ir mokesčių didinimo.

Taigi jei TS-LKD matys, kad turi kažkiek didinti perskirstymą sparčiau, tai gal ir didins. Jeigu jų svoris būsimoje koalicijoje bus didesnis nei liberalų. Jei galia pasiskirstys 50/50 TS-LKD su liberalais, tada kažkokio didesnio mokesčių ir BVP santykio mes nematysime“, – svarstė ekonomistas.

Jo teigimu, jam dar kyla didelis klausimas, kaip į tai reaguos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris aiškiai pasisako už gerovės valstybę, kuri siejasi su didesniu mokesčių perskirstymu.

„Aišku, jau dabartinė vyriausybė, kuri tarsi yra „centro kairės“, jeigu pažiūrėtume, kitiems trejiems metams ji neprognozuoja jokio mokesčių ir BVP santykio augimo – nuo dabartinių 30 proc. su trupučiu iki 36 proc. Tai ar čia yra gerovės valstybės kūrimas? Ta prasme, ar vieni nedidins, ar kiti nedidins, tokių planų, ko gero, realiai neturi nė vieni“, – apibendrino J. Mundeikis.


Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2020-10-20 11:45:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Išgrobstė visą biudžetą, ir čia nereikia kaltinti vien valstiečių , visi ten vienodai tepti, vien snoro banko grobstymas juk buvo ne prie valstiečių.....o jei pradėti skaičiuoti visą laikotarpį, už visus 30 metų , teisinėj valstybėj valdžios išsigimėliai būtų po keliasdešimt kartų nuteisti!!! Taip, kad barniai kyla tik dėl to, kas daugiau sugebės pavogti. Kaip sakė viena seimo narė Rimkienė, kad ES milijardus jie ir patys sugebės pasidalinti.....mes užriby.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų