REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo metų pradžios užsienio žiniasklaidoje aptarinėjamas Lietuvos kaimynių Rusijos ir Baltarusijos ginčas dėl žaliavinės naftos. Galiausiai pranešta, kad bene pirmą kartą per daugelį metų baltarusiai ją importuos per Klaipėdos uostą iš Norvegijos.

Nuo metų pradžios užsienio žiniasklaidoje aptarinėjamas Lietuvos kaimynių Rusijos ir Baltarusijos ginčas dėl žaliavinės naftos. Galiausiai pranešta, kad bene pirmą kartą per daugelį metų baltarusiai ją importuos per Klaipėdos uostą iš Norvegijos.

REKLAMA

Kaip jau skelbta, sausio 22 d. į Klaipėdą turėtų atvykti tankeris, kuris atgabens 80 tūkst. tonų naftos. Vėliau ji bus perkrauta į cisternas ir geležinkeliu per Lietuvą pajudės link Baltarusijos.

Nuo metų pradžios jai nepavyksta susitarti su Rusija dėl importuojamos naftos kainos. Taigi baltarusiai, kurių kelio gamyklos veikia minimaliu režimu, priversti ieškoti tiekimo alternatyvų.

„Klaipėdos naftos“ naftos verslo direktoriaus pareigas laikinai einantis Giedrius Sabaliauskas netiesiogiai užsimena, kad iki šiol per mūsų uostamiestį baltarusiai daugiau eksportuodavo nei įsiveždavo pas save.

REKLAMA
REKLAMA

Anot laikino direktoriaus „Klaipėdos nafta“ su partneriais Baltarusijoje bendradarbiauja daugiau nei dešimt metų.

„Su klientais bendradarbiaujame teikdami jiems šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų, pagamintų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose, krovos paslaugas.

REKLAMA

Konkrečių naftos produktų krovos duomenų pagal klientus mes neskelbiame, tačiau galime pasakyti, kad iki šiol tradiciškai didžioji dalis mūsų teikiamų paslaugų būdavo susijusi su Baltarusijos naftos produktų eksportu, ne importu. Kol kas su Baltarusija yra susitarimas tik dėl vieno laivinės partijos importo per „Klaipėdos naftos“ terminalą šių metų sausį“, – komentavo G. Sabaliauskas.

Jo teigimu, bendras Klaipėdos naftos terminalo pajėgumas, priklausomai nuo kraunamų produktų įvairovės ir krovos kompleksiškumo, per metus galėtų siekti 7–9 mln. tonų naftos produktų.

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis informavo, kad nei 2018 m., nei 2019 m. žaliavinės naftos į Baltarusiją „Lietuvos geležinkeliai“ nevežė.

„Tad šis įvykis mums yra išskirtinis“, – sakė T. Digaitis.

Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingus duomenis, kiek naftos Baltarusija iš viso importuoja. Tačiau daugeliu atvejų nurodomas skaičius viršija 20 mln. tonų per metus. Taigi 80 tūkst. tonų nesiekia net ir 1 proc. per metus.

Kita vertus, net jei „Klaipėdos naftos“ ir Latvijos uostų pajėgumų Baltarusijai užtektų, jos gabenimas geležinkeliais yra brangesnis nei pumpavimas vamzdžiu.

Primename, kad nuo sausio pradžios įprastinis rusiškos naftos tiekimas į Baltarusiją sustabdytas (tiesa, tranzitas į kitas šalis vyksta be trikdžių). Rusijos tiekėjai nesutinka suteikti baltarusiams 10 JAV dolerių nuolaidos 1 t naftos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Oro gurkšnis deryboms

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Vytis Jurkonis mano, kad Baltarusijos planus pirkti naftą iš Norvegijos yra tarsi vienas žingsnis šachmatų partijoje su Rusija.

„Baltarusijos bandymai diversifikuoti savo naftos importą būta ir anksčiau. Dabar žinome, kad yra nemažas Kremliaus spaudimas dėl kainos. Tad Baltarusija imasi žingsnių rodydama, kad Rusija nėra vienintelis galimas šaltinis. Kas, manau, jiems pravers būsimose derybose“, – svarstė ekspertas.

Jo teigimu, naftos šaltinių diversifikavimas yra visiškai įprastas Baltarusijos užsienio politikoje.

„Ne tik su Vakarais. Buvo bandoma ir su Vidurio Rytų, ir su Pietų Amerikos valstybėmis tai diversifikuoti, taip pat ir Kinija šiame žaidime dalyvauja. Tas žaidimas nėra tik Vakarai ar Rytai.

REKLAMA

Kartu reikia pasakyti tai, kad nors kalbame apie diversifikavimą, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad geopolitiškai situacija kažkaip keičiasi, kad Minskas dabar atsisuks veidu į Vakarus. Jokiu būdu ne, jie sprendžia savo ekonominius klausimus“, – komentavo V. Jurkonis.

Anot jo, tai nėra dramatiškas pokytis, tai yra vienas iš žingsnių visoje galimų žingsnių paletėje, nereikia manyti, kad dabar bus kažkoks radikalus posūkis:

„Tiesiog vienas ėjimas šachmatų lentoje. Bet iš principo nekeičiantis to geopolitinio kurso Baltarusijos, kuris yra koks – tai yra Rytai ir Rusija. Šiuo atveju tai yra daugiau ženklas Kremliui. 

Vakarai gali Baltarusijai padėti. Suprantama, kad subsidijų prasme, kokias gauna iš Kremliaus ir dėl kurių dabar yra persiderama, Vakarai nebus pajėgūs teikti ir turbūt nebūtų prasminga Baltarusijai kažką tokio siūlyti. Bet šitas žingsnis ir bendradarbiavimas yra prasmingas, nes suteikia šiek tiek deguonies Baltarusijos režimui ir šiek tiek manevro laisvės derantis su Kremliumi.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų