Vyresniems nei 45 metų žmonėms siūlo beveik 20 tūkst. eurų: reikia išpildyti vieną sąlygą

Jei sulauksite 45 metų ir neturėsite darbo, galėsite pretenduoti į valstybės paramą savo verslui pradėti. Tai numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Užimtumo įstatymo pataisos.

(Fotobankas)

Kaip paaiškino ministerija, pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, šiuo metu savarankiško užimtumo rėmimo priemone – darbo vietos sau steigimu, gali pasinaudoti neįgalieji ir bedarbiai iki 29 metų.

Jei Užimtumo įstatymo pakeitimui pritars Seimas, vyresni nei 45 metų bedarbiai galėtų naudotis parama įsisteigti sau darbo vietą. Be to, juos įdarbinantys darbdaviai taip pat galės gauti subsidiją, kuriuo būtų kompensuojama dalis įdarbinimo išlaidų.

Įsigaliojus šio įstatymo pakeitimams, vyresni kaip 45 metų bedarbiai galėtų darbo vietas sau pirmą kartą steigti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse.

„Subsidija vienai darbo vietai steigti mokama atsižvelgiant į darbo funkcijas, į darbo priemones ar techninės pagalbos priemones neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti, taip pat nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, jei šio išlaidos neviršija 50 proc. visos subsidijos steigiamai darbo vietai dydžio“, – pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Subsidijos vienai darbo vietai įsteigti dydis negali viršyti 31,03 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. 

REKLAMA

Šiuo metu, kai MMA yra 555 eurų, maksimali subsidijos suma būtų 17,2 tūkst. eurų. Nuo kitų metų pradžios MMA bus 607 eurai, tad maksimali subsidijos suma turėtų padidėti iki 18,8 tūkst. eurų. Tiesa, veikla už šią sumą įsteigtoje darbo vietoje turi būti vykdoma ne trumpiau kaip 36 mėnesius.

Skaičiuojama, kad vyresnio amžiaus bedarbiai patiria daugiau įsidarbinimo sunkumų nei kitos amžiaus grupės. Užimtumo tarnybos duomenimis 2018 m. gruodžio 31 d. Užimtumo tarnyboje registruota 38,6 tūkst. ilgalaikių bedarbių, iš jų 70 proc. sudarė vyresni kaip 45 metai.

Be kita ko, naujose Užimtumo įstatymo pataisose numatoma dar viena nauja priemonė – įvadiniai pameistrystės kursai, kurių metu būtų: informuojama apie ūkio sektorių; atliekamas praktinis supažindinimas su ūkio sektoriumi; organizuojami susitikimai su darbdaviais ir darbo pokalbis pas pasirinktą darbdavį.

Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, naujoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto papildomai prireiktų daugiau kaip 6 mln. eurų.

Kad įsigaliotų naujos įstatymo nuostatos, joms dar turės pritarti Vyriausybė, o patį įstatymą priimti Seimas.

Pagal dabar galiojantį įstatymą darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama: 1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) savarankiško užimtumo rėmimas.

Kaip portalą tv3.lt informavo užimtumo tarnyba, pagal šias priemones pernai įsteigta 916 naujų darbo vietų, o per tris šių metų ketvirčius – 153.

Pasigenda nuoseklumo

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės pritaria naujoms ministerijos iniciatyvoms, tačiau, jos nuomone, darbdaviai ir institucijos daro per mažai, kad vyresni žmonės kuo ilgiau išsilaikytų darbo rinkoje.

REKLAMA

Inga Ruginienė (nuotr. Pauliaus Gvildžio)

„Aš apie tai seniai kalbu ir darbdaviams sakiau. Iki šiol gana stipri tendencija, kad tik jaunimas reikalingas ir nėra čia ko. Jei tau vos ne 50 metų, tai darbo rinkai kaip ir nebereikalingas. Sakiau jiems, ateis tokia diena, kai nerasite darbuotojų ir jums reikės grįžti prie šito amžiaus žmonių.

Su tuo jau susidūrė Europa, susidursime ir mes. Šiandien taip ir yra: darbuotojų nėra, tai reiškia, kad mes turime galvoti, kaip ilgiau prailginti darbinį amžių.

Netrukus bus taip, kad ir 50–60 metų sulaukę darbuotojai bus aukso vertės žmonės. Ir kai kalbėjome, pavyzdžiui, apie atostogas, darbo laiko sutrumpinimą ir bandžiau argumentuoti, kad turime tausoti žmogų kuo ilgiau, nes darbo rinkoje susidarys tokios sąlygos, kad jis turės ilgiau dirbti“, – komentavo pirmininkė.

Jos nuomone, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytos priemonės yra tik vienos iš daugelio. Tačiau jos esą iš esmės neišspręs susikaupusių problemų.

„Kalbėjome, kad galėtų būti tokios priemonės, kaip darbas su tos grupės žmonėmis, didesnės galimybės persikvalifikuoti ir sumažinti stresą, pakeisti galbūt netgi ir savo darbo pobūdį. Kaip jaunimas šiandien – padirbo kasininke, o po to pasimokė ir rytoj gali būti siuvėja – jie didelio streso nejaučia ir gali greitai persikvalifikuoti.

Jeigu 50 metų ar vyresnis žmogus žinotų, kad šiandien praradę darbą Užimtumo tarnyboje jam ant stalo yra dedamos įvairios galimybės, kaip jis galėtų atrasti save – pvz., kulinarijoje ar dar kažkur. Kad būtų tam tikri žmonės, kurie nukreiptų jį, padėtų gauti kitą profesiją, jam tada nebūtų tokio streso pakeisti darbą ir jis galėtų dirbti dar 20 metų.

REKLAMA

Lietuvoje nėra tokio nuoseklaus užimtumo išlaikymo modelio. Ateini į tarnybą, formaliai užregistruoja, pasako, kokios laisvos darbo vietos, gal yra koks vienas kitas kursas, bet nėra jokio suinteresuotumo tą žmogų vesti iki pensinio amžiaus“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Darbdaviai vertina teigiamai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė informavo, kad jos atstovaujama organizacija naują Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą vertiname teigiamai. 

„Joje atsižvelgiama į darbdavių organizacijų parengtus praktinius pasiūlymus, kurie leistų kompleksiškiau ir efektyviau įgyvendinti užimtumo rėmimo priemones. 

Tai leistų geriau atliepti darbo rinkos poreikius, užtikrinti tikslingesnį kompetencijų suteikimą asmenims ir spartesnę bei kokybiškesnę integraciją į darbo rinką“, – komentavo departamento direktorė.

Jos teigimu, reikalingi yra šie pagrindiniai Užimtumo tarnybos užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo tobulinimo veiksmai: standartizuotas asmenybės vertinimas; detalus asmens supažindinimas su darbo rinkos situacija; žmogaus motyvacijos ir profesinių gebėjimų vertinimas; įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės įtvirtinimas pagrindine ir prioritetine aktyvios darbo rinkos politikos priemone.

„Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys turėtų būti geriau supažindinti su informacija apie situaciją darbo rinkoje, įsidarbinimo galimybes, vidutinius darbo užmokesčius skirtinguose sektoriuose ir atskirose savivaldybėse. Tam turėtų būti pasitelkti ne tik Užimtumo tarnybos, bet ir Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos duomenys bei darbdavių pateikiama informacija“, – įsitikinusi A. Rinkevičiūtė.

REKLAMA

Anot jos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vertinimu, asmens motyvacijos, profesinių gebėjimų ir preliminarių profesinių sričių nustatymas bei įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį modelis turi būti integrali, neatsiejama ir viena iš prioritetinių darbo rinkos politikos priemonių.

Be to, siekiant žmogui padėti pasirinkti jo polinkius ir gebėjimus atitinkančią darbo sritį, būtų siūlomas įvadinis kursas į pasirinkto sektoriaus profesinio mokymo programas kaip neformaliojo mokymo (ugdymo karjerai) programa. Šio įvadinio kurso metu būtų padedama asmeniui pasirinkti darbinės veiklos sektorių (darbo sritį) ir darbui reikalingą kvalifikaciją arba kompetenciją.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2019-12-23 09:54:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoj nekontroliuojamas darbdavys ir vyksta darbuotojų diskriminacija pagal amžių. Kukuratis apie tai nutyli. Silpnos ,susiskaldę profsąjungos teismuose pralošia gobšiam jau turtingam privatizatoriui. DK surašytas ,bet veikia tik popieriuje, bandoma kurti naujoves, eikvojami mokesčių mokėtojo pinigai. Tai kam tas popierinis DK, demokratijos įvazdžiui?
Atsakyti
-1

I
Inesa
2019-12-23 13:41:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ką daryti žmonems 55 ir vyresniems,kai pensijinį amžių prailgino,niekas nenori tokių darbuotojų ir lengvatų jokių ,susikuriant verslą.Gal jau prades kažkas mąstyti
Atsakyti
-1

J
Je
2019-12-23 13:59:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Je, ne naujus įstatymus šioj vietoj kurti reika ,o kad tinkamai veiktų dabo įstatymų kodeksas. Nuskurdintas darbininkas negali apginti savo teisių Lietuvos teismuose dėl skirtingo turtinio lygio teisininkams. Ar to nežino prezidentas .TM, KODĖL?
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų