Mokestis bankams: suskaičiavo, kiek tai kainuotų gyventojams

Valdantiesiems pasiūlius Lietuvoje veikiantiems bankams jau nuo ateinančių metų taikyti 0,4 proc. metinį turto mokestį, deklaruojama, kad tai padės į šalies biudžetą surinkti trūkstamus 100 mln. eurų. Tačiau nutylima, kiek toks žingsnis iš tiesų kainuos mokesčių mokėtojams ir valstybei, sako Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Karolis Kavolėlis/Fotobankas nuotr.

Dar 2016 m. kovą grupė Seimo narių registravo Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektą. Pastaruoju metu prie jo valdantieji grįžo. Apie planus įvesti šį mokestį prabilo finansų ministras, premjeras, taip pat valdančiosios koalicijos vadovybė. 

Registruotame numatyta, kad naujo mokesčio objektas būtų finansų įstaigų ir draudimo bendrovių turtas – balanse parodytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat nematerialusis ir finansinis turtas.

Mokesčio mokėtojų, finansų įstaigų apmokestinimo pagrindas yra mokesčio mokėtojo turto balansinės vertės sumos perteklius – kai suma didesnė, nei 100 mln. eurų, draudimo bendrovių – kai suma didesnė, nei 50 mln. eurų.

REKLAMA

Neapmokestinamas būtų tik nuosavos lėšos ir investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius. Projekte siūlomas mokesčio tarifas būtų 0,0334 proc. apmokestinimo pagrindo per mėnesį arba 0,4 proc. per metus.

Brangtų būsto paskolos

Preliminariu LBA vertinimu, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola. 

Bankai esą negalėtų suteikti būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl mokesčio būsto paskolų palūkanos galėtų kilti iki 2,8–4,6 proc.

Tokios palūkanos būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą. 

Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pvz., už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų, skaičiuoja LBA.

Asociacija nurodo, kad naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas – paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Be bankų paskolų verslo plėtra neįmanoma. Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai  į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypatingai regionuose.

Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17–35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas (BVP).  Mokesčio įvedimas esą skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų, kuriuos galėtų skirti plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.

„Atlikę preliminarią analizę, jaučiame pareigą įspėti visuomenę, institucijas bei politikus, kad toks mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos, o pati jo idėja nesuderinama su lygiateisiškumo principais ir ekonomine logika“, – akcentavo LBA vadovas Mantas Zalatoriaus.

Jis abejojo, ar panašus mokestis gali būti įvestas Švedijoje. Kitose ES šalyse egzistuojantis mokestis esą yra visiškai kitoks, nei siūloma Lietuvoje. Esą jo paskirtis ten yra sukaupti rezervą, kuris būtų naudojamas tuo atveju, jeigu bankai susidurtų su nemokumo problemomis.

Išplatintame pranešime teigiama, kad LBA supranta ir vertina valdžios pastangas subalansuoti valstybės biudžetą ir mažinti socialinę atskirtį.  Tačiau kiekvienam sprendimui, ypač mokestiniam, reikalinga kaštų ir naudos analizė. Todėl LBA kviečia politikus rimtai ekspertinei diskusijai ir ilgalaikių sprendimų paieškai. Aklas ir selektyvus mokesčių didinimas, kurio imamasi, į gerovės valstybę tikrai neveda. 

Šiandien pritrūkus pinigų biudžete, užsimota papildomai apmokestinti  bankų sektorių, kuris net  nėra pats pelningiausias – kitąmet gali būti atsigręžta į  didesnius pelnus uždirbančius verslus, pvz., reklamos, pramogų verslą ar baldų gamintojus.

LBA atstovai apgailestavo, kad siūlant įstatymo projektą nebuvo atlikta išsami analizė, kaip tai paveiktų gyventojus, verslą ir visą ekonomiką, ypač turint galvoje, kad vis garsiau kalbama apie lėtėjančią viso pasaulio ekonomiką.

Pelningumas – vienas didžiausių Europoje

Kaip skelbia Lietuvos bankas, mūsų šalyje veikiančių finansų institucijų pelningumas pastaruoju metu buvo vienas didžiausių visoje Europoje. Esą tai lemia veiklos efektyvumas, maži paskolų nuostoliai, stipri paklausa skolinimui bei išaugusios koncentracijos padariniai.

„Lietuvoje veikiantys bankai išties išsiskiria savo aukštu pelningumu ir Europos bankų pelningumo vidurkį Lietuvos bankai lenkia jau ne pirmus metus.

 Tiesa, aukštesniais pelningumo rodikliais pasižymi ne tik Lietuvos, tačiau ir daugelio kitų Šiaurės – Baltijos regiono šalių bankai. Pvz., metinis Latvijos bankų pelningumo rodiklis 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 14 proc., Švedijos – 13 proc. Estijoje ir Suomijoje bankų pelningumas 2019 m. pradžioje buvo kiek mažesnis nei kaimyninėse regiono šalyse, tačiau taip pat lenkė Europos bankų pelningumo vidurkį“, – portalui tv3.lt komentavo Lietuvos bankas.

Esą Lietuvos bankai patiria nedideles finansavimosi išlaidas. Lietuvoje veikiančių bankų finansavimosi išlaidų ir turto santykis yra bemaž žemiausias Europoje. Kartu Lietuvos bankai patiria ir nedidelius paskolų nuostolius, o jei paskola ir tampa neveiksni bankams dažnai pavyksta nuostolius išsiieškoti iš įkeisto turto.

„Iš naujausių bankų rezultatų matyti, kad pastaruoju metu jų pelną labiausiai didina išaugusios palūkanų pajamos bei kiek mažiau – komisinių pajamos. Kadangi bankų paskolų srautai agreguotu lygiu iš esmės reikšmingai nekito (didėjantį skolinimą namų ūkiams atsvėrė sumažėjęs paskolų verslui teikimas), tad galime teigti, kad palūkanų pajamas didino didėjusios paskolų palūkanų normos“, – nurodo Lietuvos bankas.


Rašyti komentarą...
P
PP
2019-10-01 10:50:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nekontroliuojami užsienio bankininkų apetitai.o LR banko valdyba neapgina LR piliečių interesų. Žmonėms už neterminuotus indėlius visai nemokamos palūkanos ,o užsienio bankas dar pasiima pinigus už sąskaitos priežiūrą. Užsienio bankininkas čia atėjo pasipelnyti ,one ubagų šelpti. Lietuvos pilietis paskolina pinigus bankui ir dar už tai susimoka... Nepažabotas išnaudojimas.
Atsakyti
0

L
Lietuvis
2019-10-01 10:42:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sovietmečiu į taupkasę padėjus pinigus, dar ir procentus mokėjo, o dabar už tai, kad laiaki SAVO pinigus banke dar turi ir mokėti!
Atsakyti
-1

t
tina
2019-10-01 10:28:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
slikstu ir girdet apie tai,plesikai tikri ir tiek
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų