„Europa be Graikijos? Tai pokštas“, - sakė Graikijos diplomatijos vadovas per vizitą Izraelyje privačiam televizijos kanalui „Channel 2“.
„Turime būti atsargūs po šios pergalės. Turime nurimti ir tęsti derybas, kad būtų rastas geras kompromisas“, - sakė N. Kotzias po sekmadienio referendumo, kuriame jo vyriausybė agitavo rinkėjus atmesti kreditorių reikalavimus.
Po graikų plebiscito Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Graikijai yra atviros durys atnaujinti derybas dėl skolų, tačiau paragino Atėnus pateikti „rimtus“ pasiūlymus.
Graikai „nusipelnė geriau“, sako naujasis finansų ministras
Graikijos žmonės praeitą savaitgalį vykusiame referendume paskelbė, kad jie „nusipelnė geriau“ ir kad „negalima priimti neįgyvendinamo sprendinio“ šalies skolų krizei, pirmadienį pareiškė naujasis finansų ministras Euclidas Tsakalotos.
„Norime tęsti diskusiją. ... Manau, kad kažkas gali pakeisti Europą“, – sakė sukrėstas E. Tsakalotos, kuris pripažino jaučiantis „viešumos baimę“, perėmęs finansų ministro postą „ne pačiu lengviausiu momentu Graikijos istorijoje“.
55 metų ekonomistas, kuris nuo balandžio buvo vyriausiasis Graikijos derybininkas diskusijose dėl finansinio gelbėjimo programos, pakeitė ekscentrišką finansų ministrą Yanį Varoufakį, kuris atsistatydino anksčiau pirmadienį, teigdamas, kad nenori būti kliuviniu deryboms.
„Buvau informuotas apie kai kurių Eurogrupės dalyvių ir įvairių „partnerių“ tam tikrą pageidavimą, kad „nedalyvaučiau“ jos susitikimuose“, – J.Varufakis, kuris per pastaruosius kelis mėnesius ne kartą buvo įsitraukęs į konfrontaciją per derybas su šalies skolintojais, rašė savo tinklaraštyje.
E. Tsakalotas laikomas labiau diplomatišku negu Y.Varoufakis, bet ne mažiau nusiteikusiu siekti sutarties, atitinkančios jo griežtai kairiosios vyriausybės programą.
„Norime panaudoti Graikijos žmonių (per sekmadienį vykusį referendumą) suteiktą mandatą, kad pasiektume kažką geriau dirbantiems žmonėms – žmonėms, kurie kenčia, kurie neteko darbo, kurių pensijos buvo sumažintos, jaunuoliams, išvykusiems į užsienį“, – aiškino naujasis ministras.
„Graikijos žmonės įrodė, kad nebijo ir kad rūpinasi ne vien savimi. Ši vyriausybė ateinančiu laikotarpiu elgsis taip pat“, – pridūrė jis.
Vokietija ir Prancūzija reikalauja „rimtų“ pasiūlymų iš Graikijos po referendume ištarto „Ne“ griežtam taupymui
Vokietija ir Prancūzija pirmadienį paragino Graikiją pateikti išsamių pasiūlymų, kurie leistų atgaivinti derybas dėl finansinės pagalbos programos, kai tos šalies piliečiai praeitą savaitgalį tvirtai atmetė skolintojų reikalavimus tęsti griežto taupymo politiką, sukeldami naują krizę Europoje.
Graikijos ekonomikai balansuojant ant finansinės prarajos krašto vyriausybė pratęsė bankų uždarymą iki ketvirtadienio, tačiau baiminamasi, kad šalies bankomatuose išseks grynųjų pinigų atsargos.
Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė toliau teiksiantis gyvybiškai svarbų skolinimą Graikijos bankams, bet sugriežtino jų naudojimosi krizės atvejams skirtais fondais sąlygas.
„Durys atviros diskusijoms“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as po pasitarimo Paryžiuje su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
„Dabar eilė (Graikijos premjero) Alexio Tsipro vyriausybei pateikti rimtų, įtikinamų pasiūlymų, kad noras pasilikti euro zonoje galėtų būti paverstas tvaria (finansinės pagalbos) programa“, – pabrėžė jis.
A. Tsipras savo vyriausybės pasiūlymus pristatys antradienį per skubiai sušauktą 19 euro zonos šalių lyderių susitikimą Briuselyje.
A. Merkel savo ruožtu sakė, kad sąlygos naujam Graikijos gelbėjimo planui „nebuvo įvykdytos“.
„Štai kodėl laukiame labai tikslių pasiūlymų iš graikų premjero – programos, kuri leistų Graikijai grįžti į klestėjimą“, – aiškino kanclerė, pridūrusi, kad euro zonos šalys jau yra pademonstravusios „didelį solidarumą su Graikiją“.
Europos Komisijos vadovas J.-C. Junckeris pageidauja išvengti „Graikijos išėjimo“
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį sakė esantis nusistatęs prieš potencialų Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, nors praeitą savaitgalį vykusiame referendume graikai ryžtingai pasisakė prieš tarptautinių skolintojų pasiūlytas finansinio gelbėjimo programos sąlygas.
„Mano pageidavimas – kad „Graikijos išėjimo“ būtų išvengta“, – J.-C. Junckeris sakė Europos Parlamentui Strasbūre, likus kelioms valandoms iki neeilinio euro zonos viršūnių susitikimo dėl tos krizės.
„ES esama tokių, kurie atvirai arba kitaip pasisako už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Mano gyvenimo (patirtis) sako, kad supaprastinti atsakymai yra klaidingi sprendimai“, – pabrėžė jis.
Per sekmadienį vykusį referendumą 61 proc. balsavusių graikų atmetė tarptautinių skolintojų reikalavimus dar labiau susiveržti diržus, kad Atėnai galėtų gauti daugiau lėšų, galinčių išgelbėti Graikijos ekonomiką nuo žlugimo.
J.-C. Junckeris, pirmąkart viešai pasisakęs po sekmadienį vykusio balsavimo, pažymėjo, kad ES toliau stengsis atnaujinti derybas su Atėnais, bet taip pat perspėjo Graikijos premjerą Alexį Tsiprą,, kad laikas problemą spręsti iš esmės ir aiškiai pasakyti, ką reiškia plebiscito rezultatai.
„Dabar visiems, pasižymintiems sveiku protu, nuovoka ir tam tikro laipsnio emocijomis, laikas derėtas. Graikijos delegacija pasitraukė iš derybų. Tai buvo klaidinga; tai buvo rimta klaida – negalima pasitraukti iš derybų“, – sakė jis.
Vis dėlto J.-C. Junckeris perspėjo, kad „sprendinys neatsiras per naktį“.
„Jeigu sprendinį surastume šiandien, tai būtų pernelyg supaprastintas sprendinys, – pabrėžė Europos Komisijos vadovas. – Šiandien ketiname kalbėtis vieni su kitais, suprasti vieni kitus, parodyti pakantumą ir atkurti tvarką šioje padėtyje.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
