Konferencija prasidėjo nuo bandymo sušvelninti gyventojų nepasitenkinimą ekonomine situacija šalyje. Rusijos prezidentas nusprendė pasigirti, kaip Vakarų ekonominės sankcijos „padeda“ vietos gamintojams.
Didžioji klausimų dalis – Rusijos vidaus politikos, ekonomikos problemos. Visi klausimai, kurie yra susiję su užsienio politika (dopingo skandalas, Ukrainos ir Šiaurės Korėjos klausimai) yra suvedami į tai, kad „Rusija pasirengusi bendradarbiauti“ ir „tai jų pačių problemos“. V. Putinas dar sykį pakartojo, kad Rusijos kariuomenės Ukrainoje nėra, tačiau visais atvejais pabrėžia, kad šalis saugos savo interesus.
V. Putinas, leidęs pasisakyti žurnalistei Ksenijai Sobčak, kuri taip pat kandidatuoja artėjančiuose rinkimuose, į jos klausimą dėl naudojamo spaudimo prieš oponentus pareiškė, kad tai yra pačios opozicijos problema. Taip pat, žiūrovams leido suprasti, kad jis, tai yra valdžia, saugo šalį nuo „Ukrainos likimo“.
Putinas susirūpinęs dėl galimo JAV pasitraukimo iš branduolinės ginkluotės reguliavimo sutarčių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva susirūpinusi galimu JAV pasitraukimu iš svarbių branduolinės ginkluotės reguliavimo sutarčių, bet teigė, kad Rusija jų toliau laikysis.
Per kasmetinę didelę spaudos konferenciją V. Putinas sakė, kad Rusija užtikrins savo saugumą „neįsitraukdama į ginklavimosi varžybas ir negriaudama biudžeto“. Prezidentas pridūrė, kad Rusija planuoja ateinančiais metais gynybai skirti 2,8 trln. rublių (46 mlrd. JAV dolerių arba 40,5 mlrd. eurų), nors Pentagono biudžetas bus apie 700 mlrd. dolerių (596,5 mlrd. eurų).
V. Putinas sakė, kad Rusija ypač nerimauja dėl Šaltojo karo pabaigoje pasirašytos Amerikos ir SSRS vidutinio ir mažo nuotolio branduolinių raketų likvidavimo (Intermediate Nuclear Forces, INF) sutarties pažeidimų, esą vykdomų Jungtinių Valstijų.
JAV anksčiau šį mėnesį apkaltino Rusiją pažeidinėjant INF sutartį, bet Maskva šiuos kaltinimus. V. Putinas sakė, kad JAV kaltinimai yra dalis „propagandos“ kampanijos, turinčios atverti kelią Vašingtonui pasitraukti iš šio susitarimo.
„Tautos balsas“
Ankstesni klausimų ir atsakymų maratonai tiesioginiame televizijos eteryje trukdavo iki penkių valandų. Šįmet prezidento metinėje spaudos konferencijoje dalyvaus daugiau nei 1 600 žurnalistų.
Prezidentas spaudos konferencijos metu paprastai atsakinėja į įvairių sričių klausimus, pradedant užsienio politika bei kaimo kelių būkle ir baigiant jo asmeniniu gyvenimu, bei sulaukia prašymų iš tolimiausių Rusijos kampelių. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, jog V. Putinas buvo suplanavęs visą trečiadienį skirti pasirengimui metinei spaudos konferencijai.
11 val. Lietuvos laiku prasidėsiantis televizijos maratonas bus jau 13-oji tokia spaudos konferencija V. Putinui.
Būsimų rinkimų gairės
Apžvalgininkai sako, kad šis televizinis renginys leis susidaryti aiškesnį vaizdą, ko tikėtis iš V. Putino prieš rinkimus, kuriuose jis turėtų nesunkiai užsitikrinti naują kadenciją. Dar šešerius metus praleidęs Kremliuje, V. Putinas taps ilgiausiai Rusijai vadovavusiu lyderiu nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų.
„Tai bus rinkimų kampanijos pradžia: jam reikės parodyti savo darbo rezultatus ir duoti rinkimų pažadus“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Konstantinas Kalačiovas.
Trečiadienį paskelbti nepriklausomo Jurijaus Levados centro atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 75 proc. rusų yra pasirengę kovo mėnesį balsuoti už V. Putiną, nors nuo praėjusios savaitės, kai jis paskelbė kandidatuosiantis, dar negirdėjo jokių jo rinkimų kampanijos pažadų.
Nuo 1999 metų prie Rusijos vairo stovinčiam V. Putinui rinkimuose teks rungtis su grupele daugiau simbolinių kandidatų. Jam iššūkį žada mesti ir buvusi skandalinga vakarėlių liūtė, televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak. Visgi kai kas mano, kad jos kandidatavimas tėra Kremliaus bandymas suskaldyti opoziciją ir padidinti visuomenės susidomėjimą rinkimais.
K. Sobčiak tėvas buvo V. Putino politinis mentorius, be to, sklando kalbos, kad ji yra prezidento krikšto dukra. Ji dalyvaus ketvirtadienio spaudos konferencijoje kaip opozicinio televizijos kanalo „Dožd“ žurnalistė. Manoma, kad jai bus leista užduoti klausimą prezidentui.
Rimčiausias iššūkis V. Putinui bus įtikinti rusus apskritai ateiti prie balsadėžių. Levados centro duomenimis, tik 28 proc. rusų yra tvirtai apsisprendę balsuoti prezidento rinkimuose.
Putinas sako turįs priešrinkiminę programą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per kasmetinę didelę spaudos konferenciją pareiškė, kad jau turi programą ateinančiais metais vyksiantiems šalies vadovo rinkimams, bet atsisakė ją pristatyti.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad sieks būti perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai Kremliaus vadovo poste.
„Nenorėčiau dabar kalbėti apie priešrinkiminę programą, kurią aš, tikriausiai kaip ir kiti kandidatai, turėsiu, turiu turėti“, – sakė prezidentas.
„Aš ją jau praktiškai turiu“, – patikslino jis.
Tačiau jis pažymėjo, kad spaudos konferencija nėra tinkamas renginys šiaip programai pristatyti.
Sėkmė Sirijoje
Manoma, kad per spaudos konferenciją prezidentas nušvies Rusijos karinę kampaniją Sirijoje, kurią Maskva pradėjo 2015-aisiais, kad paremtų Basharo al Assado režimą kovoje su sukilėliais.
Antradienį Rusijos valstybinė televizija visą parą rodė, kaip rusų kariai grįžta į gimtinę po netikėto V. Putino vizito Sirijoje, per kurį jis paskelbė apie dalies pajėgų išvedimą.
„Rusai apskritai yra prieš karą, ir V.Putinas stengsis parodyti, kad situacija normalizuojasi, kad armija yra stipri ir jis vėl yra nugalėtojas“, – sakė K. Kalačiovas.
Panašios nuomonės laikosi ir nepriklausomas politologas Jevgenijus Minčenka. Pasak jo, Sirija yra „geras ramstis V. Putino įvaizdžiui“, ypač lyginant su sovietų intervencija Afganistane praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuri turėjo katastrofiškų pasekmių Maskvai.
„Sirijoje pralieta palyginti nedaug rusų karių kraujo. Armija parodė aukšto lygio pasirengimą, didesnį už amerikiečių“, – sakė J. Minčenka.
Dėmesio sutelkimas į karinės kampanijos Sirijoje pabaigą leis V. Putinui apeiti opų klausimą dėl šalies tarptautinės izoliacijos po 2014 metais Vakarų įvestų sankcijų, mano politikos apžvalgininkas Aleksandras Golcas.
Vaikai, futbolas
V. Putinas taip pat turėtų pasistengti nuraminti rusus dėl vidaus problemų. ypač ekonomikos, kuri pradeda atsigauti po finansų krizės, išprovokuotos naftos kainų kritimo ir Vakarų sankcijų.
„Pagrindinė vidaus politikos tema bus ekonomikos reforma: jis nori parodyti, kad stabilumas įmanomas yra Vakarams taikant sankcijas“, – sakė J. Minčenka.
Neseniai paskelbęs apie naujas mėnesines išmokas gimus pirmam vaikui, įvestas reaguojant į tebesitęsiančią demografinę krizę, V. Putinas taip pat turėtų nemažai dėmesio skirti socialiniams klausimams.
Prezidentas, siekdamas paskatinti visuomenės optimizmą, metinėje spaudos konferencijoje tradiciškai pakalba apie sportą. Turint galvoje, kad 2018-aisiais Rusijoje vyks pasaulio futbolo čempionatas, šiųmetinė spaudos konferencija veikiausiai netaps išimtimi.